TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažėjantis VIAP biudžetas pigina elektrą

2015 01 07 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prieš dvejus metus buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko pastangomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetas buvo išaugęs iki rekordinių aukštumų ir siekė beveik 1 mlrd. litų, o VIAP tarifas, kurį papildomai už kiekvieną sudegintą elektros kilovatvalandę mokėjo visi vartotojai, padidintas iki daugiau kaip 9 centų be PVM.

Pasikeitus valdžiai VIAP biudžetas per dvejus metus sumažėjo daugiau kaip 370 mln. litų, o VIAP tarifas - 3,7 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) be PVM. Iš dalies dėl to vidutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams 2015 metais, palyginti su 2013 metais, sumažėjo apie 5,2 ct/kWh. Todėl statistinis buitinis vartotojas, LESTO duomenimis, per mėnesį suvartojantis 142 kWh elektros energijos, vien per šiuos metus sutaupys apie 89 litus, arba 7,4 lito per mėnesį.

Priešinasi VIAP lėšų karpymui

Pagal pirminį ir viešai deklaruojamą tikslą VIAP fondo lėšomis turėjo būti finansuojami strateginiai energetikos projektai bei remiama atsinaujinančių išteklių plėtra, tačiau didžioji dalis surinktų lėšų atitekdavo neefektyvioms, dar sovietmečiu statytoms, termofikacinėms elektrinėms ir pasenusius blokus eksploatavusiai Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, 2013 metais surijusiai daugiau kaip pusę milijardo litų VIAP lėšų.

Dabartinė Vyriausybė yra išsikėlusi prioritetinį tikslą - mažinti VIAP tarifą ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą šilumos gamybai. Pavyzdžiui, papildomus biokuro kogeneracinių elektrinių pajėgumus statyti iš ES struktūrinės paramos lėšų, o ne avansu traukti pinigus iš vartotojų kišenės. Tačiau politikų siekis mažinti VIAP skelia nepasitenkinimo žiežirbas tarp VIAP paramos gavėjų – elektros gamintojų.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtą sprendimą beveik 30 mln. litų apkarpyti VIAP lėšas bei bemaž 1 ct/kWh sumažinti elektros supirkimo tarifą Lietuvos elektrinei, ją valdanti „Lietuvos energijos gamyba“, priklausanti valstybinei energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, skundžia teismui. Remtinos elektros gamybos kvotų bei VIAP lėšų mažinimu nepatenkinti ir šilumą gaminančių elektrinių valdytojai, teigiantys, kad dėl to didėja šilumos kaina gyventojams.

Nebegalėtų finansuoti projektų

Praėjusių metų gruodžio 19 d. Kainų komisija beveik 1 ct/kWh sumažino elektros energijos supirkimo kainą AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) padaliniui Lietuvos elektrinei, užtikrinančiai šalies elektros energijos tiekimo saugumą. 2015 metams Komisija nustatė 40,95 ct/kWh be PVM supirkimo kainą vietoj anksčiau patvirtintos 41,91ct/kWh be PVM. Dėl to beveik 30 mln. litų sumažėjo planuojamos bendrovės įplaukos iš VIAP biudžeto.

Komisija nurodė, kad viena iš pakeitimo priežasčių - prognozuojama mažesnė įmonės perkamų dujų kaina, vietoj anksčiau prognozuotų 1302,96 lito už 1 tūkst. kubinių metrų nustatyta 1247,78 lito. Dujų kaina, pasak komisijos, sumažėjo, nes sumažėjo suskystintų gamtinių dujų terminalo dedamoji bei dujų kaina.

Gruodžio 30 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė „Lietuvos energijos gamybos“ skundą, kuriuo įmonė skundžia Kainų komisijos nutarimą kaip nepagrįstą ir galintį turėti įtakos jos veiklai.

LEG korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovas Valentas Neviera LŽ teigė, kad, teismui palikus galioti Komisijos nutarimą, bendrovė privalėtų savo lėšomis finansuoti dalį VIAP paslaugos teikimo (Lietuvos elektrinės veiklos), o tai esą gali neigiamai paveikti įmonės finansinius pajėgumus. „Reikšmingas pajamų sumažėjimas, pavyzdžiui, galėtų apsunkinti galimybes pasiskolinti, atsiskaitymą su kreditoriais, sumažinti dividendų akcininkams potencialą, tad ir galimybes prisidėti prie viešojo intereso požiūriu svarbių energetinių projektų. Taip pat tai susilpnintų konkurencines bendrovės galimybes, lyginant su kitų šalių energetikos įmonėmis“, - teigė V. Neviera.

Kaip dėl to ateityje keistųsi elektros kaina vartotojams? LEG primena, kad į vidutinę 2014 metų elektros energijos kainą įtraukta VIAP kainos dalis buvo 7,141 ct/kWh be PVM ir sudarė apie 19 proc. vidutinės elektros energijos kainos (37,778 ct/kWh).

„Lietuvos elektrinei tenkanti VIAP dalis yra dar mažesnė. Iš tų kiek daugiau nei septynių VIAP centų 2014 metais jai teko tik 2,72 ct/kWh. Taigi, Lietuvos elektrinei tenkanti VIAP dalis sudaro labai nedidelę dalį elektros energijos kainos, dėl to įtaka vartotojams būtų labai nedidelė“, - tvirtino V. Neviera.

100 mln. litų VIAP biudžeto apytikriai elektros energijos tarifą vartotojui padidina daugmaž 1 ct/kWh, tad V. Nevieros teigimu, Lietuvos elektrinės gaminamos elektros tarifą tai paveiktų tik keliomis šimtosiomis euro cento dalimis, bet gali padaryti didelę įtaką galimybėms įgyvendinti svarbius visai šaliai energetinius projektus.

VIAP poreikis gali mažėti

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis prognozuoja, kad VIAP poreikis ateityje galėtų mažėti dėl kelių priežasčių. „Visai VIAP atsisakyti būtų galima nebent tolimoje ateityje. Tačiau kai kurios VIAP fondo dalys, ko gero, mažės anksčiau“, - spėjo jis.

R. Staniulis priminė, kad termofikacinių elektrinių remtinos elektros gamybos kvota kasmet mažinama po 100 gigavatvalandžių (GW). Ankstesnė Vyriausybė buvo numačiusi, kad nuo 2016 metų ji sumažės iki nulio. Nors šiemet joms skirta 600 GW kvota, skirta VIAP lėšų suma nėra didelė – 57 mln. litų. Tiesa, šių jėgainių elektros gamybos poreikis susijęs su šilumos gamyba, todėl nutraukus elektros energijos rėmimą, tai gali turėti įtakos šilumos kainai vartotojams“, - svarstė jis.

Lietuvos elektrinei skiriama gamybos kvota pastaruoju metu didėja, tačiau VIAP lėšų dalis – mažėja. Daugiausia dėl to, kad elektrą gamina efektyvesnis 9-asis blokas, be to, pinga gamtinės dujos. „Nuo kitų metų, kai pradės veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Lietuvos elektrinės kvota galėtų mažėti, nes jos gamyba daugiausia skirta užtikrinti energetikos sistemos saugumą. Elektrinė dažniausiai įjungiama šiltuoju metų laiku, kai sumažėja elektros pasiūla rinkoje, todėl 2016 metais atsiradus daugiau importo šaltinių ir daugiau techninių galimybių balansuoti sistemą, Lietuvos elektrinės pagamintos elektros poreikis gali sumažėti“, - spėjo R. Staniulis.

Po kelerių metų veikiausiai sumažės ir infrastruktūros objektų finansavimo poreikis, nes bus baigta „Nord Balt“ jungtis ir jai skirtas finansavimas iš VIAP fondo (jai šiemet skirta 70 mln. litų VIAP lėšų). Tiesa, kol kas dar lieka neaiškumų, kaip bus finansuojama „LitPolLink“ jungties statyba, kiek lėšų jai bus skirta iš Europos Sąjungos fondų.

Atsinaujinančių išteklių plėtrai skatinamasis tarifas iš VIAP biudžeto skiriamas 12 metų, tad ši dalis, R. Staniulio nuomone, neišvengiamai liks ir galbūt net didės. Pavyzdžiui, bendra vėjo elektrinių instaliuota galia žemyninėje Lietuvoje vien šiemet turėtų išaugti nuo 281 iki 500 megavatų.

Paramą elektros gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir neretai iš tradicinių šaltinių, R. Staniulio teigimu, skiria beveik visos Europos valstybės, tik skiriasi tos paramos modelis. Vienos šalys subsidijuoja kuro įsigijimą, kitos – prisideda prie investicijų, trečios taiko tam tikras mokesčių lengvatas ir pan.

R. Staniulis, be kitko, atkreipė dėmesį, kad VIAP lėšomis dengiamas skirtumas tarp gamintojo pagamintos elektros energijos savikainos ir rinkos kainos. Todėl, elektrai rinkoje pingant, VIAP lėšų poreikis gali didėti, ir atvirkščiai.

VIAP biudžetas ir kaina 2010–2014 metais

Rodiklis/Metai201020112012201320122015
VIAP biudžetas, mln. litų451,7620,2727,69923,302661,045552,727
VIAP tarifas, ct/kWh be PVM4,736,017,049,3777,1415,671

Šaltinis: Kainų komisija

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"