TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažesnės šilumos kainos tirpdo ir skolas

2015 03 19 6:00
Šių metų kovą biokurui tenka beveik 35 proc. katilinėse naudojamo kuro, gamtinėms dujoms – apie 60 proc., likusi dalis - kitas kuras. LŽ archyvo nuotrauka

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina įvairiuose Lietuvos rajonuose labai skiriasi. Kai kur šildymo sąskaitos tebedidėja, o ten, kur jos mažėja, slopsta ir skolų už šildymą problemos.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) kovo mėnesio šilumos kainų apžvalgoje nurodo, kad brangiausiai už šilumą, kaip įprasta, mokėjo Prienų (9,5 cento už kilovatvalandę), Biržų (9,24 cento), Palangos (9,16 cento) ir Nemenčinės (9,59 cento) gyventojai. Mažiausiai ši paslauga kainavo uteniškiams (5,6 cento), mažeikiškiams (5,2 cento) ir Širvintų (5,4 cento) gyventojams. Tačiau „brangiausiose“ savivaldybėse šiluma pigo, o „pigiausiose“ – brango.

Kainų komisijos duomenimis, didžiausią šilumos kainą pernai nustačiusių savivaldybių gyventojus šiemet pamalonino tik Nemenčinė - čia tiekiama šiluma atpigo iki 9,04 cento, arba 5,7 procento.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose mažiausiai už centralizuotą šildymą kovą mokėjo šiauliečiai – po 6,3 cento už kilovatvalandę, o brangiausiai – vilniečiai, po 7,67 cento.

Mažėjo skolos

Kol kas sunku nustatyti dėsningumą tarp šilumos kainų ir vartotojų atsiskaitymų, tačiau požymių esama. Antai bendrovės „Šiaulių energija“ ekonomikos ir finansų direktorė Audronė Čepulienė teigė, jog nuo 2014 metų spalio, šildymo sezono pradžios, šilumą miestui pradėjus tiekti 20 MW galios biokuro katilinei, šilumos energija vartotojams atpigo nuo 7,21 cento už kilovatvalandę iki 5,68 cento, arba daugiau nei penktadaliu. Pagal šį rodiklį Šiauliai lenkia visas šalies savivaldybes.

Pasak jos, kol kas daugiau panašių verslo planų bendrovė neturi, bet ateityje jų neatsisako – daug priklausys nuo ES paramos projektų, daugiabučių renovacijos eigos, šilumos vartojimo ir panašių dalykų. „Stengiamės įvertinti kuo daugiau veiksnių, nes investicijos į šilumos gamybą yra didelės ir ilgalaikės“, – sakė A. Čepulienė.

Bendrovės finansininkės teigimu, šilumos kainos mažėjimo įtaką atsiskaitymams dar sunku įvertinti, tačiau dėsningumų jau matyti. Pavyzdžiui, 2014 metų kovą gyventojai buvo skolingi bendrovei 1,9 mln. eurų, o šiemet – 1,54 milijono. Dar labiau, anot jos, skolas sumažino juridiniai asmenys, pirmiausia savivaldybės įmonės – švietimo ir gydymo įstaigos – bei privačios įmonės. Šių grupių skolos per metus sumažėjo nuo 3,1 mln. eurų iki 1,4 milijono. Taigi bendras vartotojų skolų lygis per metus sumažėjo beveik perpus – 42 procentais. Kita vertus, dėl gerokai šiltesnių nei pernai orų sumažėjo ir bendrovės priskaičiuotos pajamos – nuo 4,14 mln. eurų praėjusių metų kovą iki 3,1 mln. šiemet.

Bendrovės „Panevėžio energija“ šilumos tiekimo paslaugos pernai buvo pigiausios tarp Lietuvos miestų. Šiemet jos 1,4 proc. brangesnės – pabrango nuo 6,5 cento iki 6,7 cento už kilovatvalandę. Tokio augimo užteko, kad pagal šilumos kainas šį miestą aplenktų ne tik Šiauliai, bet ir Kaunas. Kaip LŽ teigė įmonės finansų direktorė Rita Morozovienė, Panevėžio katilinės naudoja įvairų kurą, tačiau daugiausia - biokurą ir gamtines dujas. Šilumos kainos didžiąja dalimi ir priklauso nuo kuro kainų, o biokuras šiemet 7 proc. brango. Nedidelis šilumos brangimas, anot pašnekovės, gyventojams, regis nebuvo skausmingas, nes jų skolos už šildymą šiemet 1 proc. mažesnės, tačiau dėl mažesnio šilumos vartojimo 1,7 proc. sumažėjo bendrovės pajamos.

Vietoj dujų – bylos

Vieną pigiausių šilumos tarifų šių metų kovą yra nustačiusi UAB Mažeikių šilumos tinklai. Mažeikių gyventojai už šilumos kilovatvalandę kovą moka 5,2 cento, palyginti su 7 centais praėjusių metų kovą. „Esame vieni iš biokuro naudojimo pradininkų Lietuvoje, o pernai atsisakėme jau ne tik mazuto, bet ir gamtinių dujų“, – LŽ teigė bendrovės vadovas Jonas Jurkus.

Pasak jo, toks žingsnis nebuvo lengvas, nes dabar dar tenka bylinėtis su bendrove „Intergas“ dėl to, kad savivaldybė atsisakė ne tik pirkti gamtines dujas, bet ir mokėti galios mokestį už naudojimąsi dujotakiu. Šis mokestis nuo 14 tūkst. litų pakilo iki 118 tūkstančių, kai 2001 metais dujininkai atėjo į Mažeikius, o dabar likome atpirkimo ožiai“, – apgailestavo bendrovės vadovas. Pasak jo, bylos su „Intergas“ savivaldybę kankina jau penkti metai.

VKEKK duomenimis, Lietuvos katilinių naudojamo kuro struktūroje vis didesnę dalį iš gamtinių dujų paveržia biokuras. 2010 metais gamtinėmis dujomis buvo kūrenama 75 proc. katilinių, o biokuras sudarė 19 proc. viso kuro. Šių metų kovą biokurui tenka beveik 35 proc. katilinėse naudojamo kuro, gamtinėms dujoms – apie 60 proc., likusi dalis - kitas kuras - granulės, biodujos, dyzelinas. Mazutą visiškai nustota naudoti praėjusių metų pabaigoje.

Šilumos kaina kovo mėnesį didžiuosiuose Lietuvos miestuose (centai už kilovatvalandę)

Miestas2015 m.2014 m.Pokytis, proc.
Šiauliai5,687,21-21,2
Kaunas5,987,96-24,9
Panevėžys6,586,491,4
Klaipėda6,886,751,9
Vilnius7,247,6-2,6

Šaltinis: VKEKK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"