TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažesnių mokesčių naudą prekybininkai gaudo

2006 06 06 0:00
Iš mokesčio lengvatos daugiausia išloš prekybininkai
LŽ archyvo nuotrauka

Nuo liepos sumažėjus mokesčiams dirbančiųjų piniginės vidutiniškai papilnės 70 litų. Beveik neabejojama, kad šių pinigų liūto dalis bus išleista parduotuvėse, nors finansų specialistai pataria daugiau lėšų skirti ateičiai.

Komercinio SEB Vilniaus banko analitikai apskaičiavo, kad nuo liepos pradžios nuo 33 proc iki 27 proc. sumažėjus gyventojų pajamų mokesčio tarifui darbuotojų rankose kas mėnesį atsidurs 85 mln. litų papildomų pinigų. Vadinasi, prie vidutinės 1,4 tūkst. litų algos žmogui kas mėnesį bus pridėta po 70 litų.

Prekybininkai įsitikinę, kad tokios papildomos įplaukos tik dar labiau padidins ir taip kaip ant mielių kylantį gyventojų vartojimą. Daugiausia lėšų turėtų būti išleista maisto prekėms pirkti.

Ekonomistai neatmeta galimybės, kad dalį pinigų gyventojai gali atidėti ir sutaupyti. Gyventojai greičiausiai pinigus laikys indėliuose už menkas palūkanas ar tiesiog namie. Tačiau šiuos pinigus investavus į vertybinius popierius būtų galima ne tik išvengti infliacijos, bet ir gauti pelno.

Pirks maistą

Kaip sakė prekybos tinklo "Iki" komunikacijos direktorius Robertas Šuliauskas, naujose ES narėse maisto ir ne maisto prekių vartojimas didėja kylant ekonomikai ir didėjant atlyginimams. Tada vartotojai būna linkę įsigyti kokybiškesnių maisto produktų, pusfabrikačių. "Prekybininkai tikisi, jog papildomi 70 litų bus skirti vartoti, o ne taupyti. Jei remsimės patirtimi, kai didėjant atlyginimams daugiau pinigų išleidžiama maistui, galima daryti prielaidą, kad kišenėje atsiradus papildomiems 70 litų jie taip pat bus išleisti maistui", - svarstė Šuliauskas.

Ekonomikos žinovai prognozuoja, kad papildomos įplaukos galbūt ir padidins gyventojų perkamąją galią, tačiau menkus atlyginimus gaunantys žmonės to nepajus.

"Yra žmonių, kurie gyvena nuo algos iki algos. Jie neabejotinai papildomai gautą sumą išleis maistui, o ne taupys, - mano socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. - Tačiau kylant degalų ir maisto prekių kainoms mažėja tų 70 litų vertė. Tūkstantį litų uždirbančiam žmogui ši suma šiaip ar taip turtingesniam pasijusti neleis".

Bus ir taupančiųjų

Lazutka teigė, kad dėl mažesnio gyventojų pajamų mokesčio gautas lėšas taupys tik tie, kurie ir dabar taupo, nes papildomai gauti pinigai savaime neskatina kaupti lėšų. Kaip pavyzdį, pašnekovas pateikė britus ir amerikiečius, kurie ir gaudami didesnes nei lietuviai pajamas taupo mažai o išleidžia jas pramogoms.

Tačiau, kaip mano Lazutka, lietuviams nesvetimas siekis taupyti, nors daugelis mūsų taupo tik juodai dienai. Pasak pašnekovo, taip elgtis šalies gyventojus verčia gana neseni ūkio sukrėtimai, darbo vietos praradimas.

"Taupyti verčia ir socialinės apsaugos sistema, dėl kurios trūkumų žmonės negali būti tikri dėl ateities. Tarkime, vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui nustačius invalidumą jis geriausiu atveju gaus apie 600 litų", - sakė mokslų daktaras.

Patarimai įvairūs

Rudeniop dėl pabrangusių dujų ir degalų mažas pajamas gaunančių šeimų išlaidos gali padidėti daugiau nei bendras infliacijos lygis. Šiai gyventojų grupei SEB Vilniaus banko šeimos finansų patarėja Julita Varanauskienė patarė iš atsiradusių papildomų pajamų padidinti juodai dienai kaupiamų pinigų rezervą. Tam geriausia būtų rinktis terminuotuosius banko indėlius litais. Neilgus terminus palanku rinktis dėl to, kad ateityje tikimasi palūkanų normų didėjimo. "Suma turėtų būti tokia, kad galėtumėte 3-6 mėnesius išgyventi sumažėjus gaunamoms pajamoms, o ne tokio dydžio, kad galėtumėte įsigyti naują namą, jei senasis sudegtų", - pridūrė šeimos finansų ekspertė.

Varanauskienė perspėjo, kad vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus 70 litų padidėjusios pajamos gali nepastebimai išslysti. Kadangi tai valstybės dovanota suma, gali kilti pagunda išlaidauti ir išleisti ne tik gautus 70 litų, bet ir didesnę sumą. Kad taip neatsitiktų, ekspertė patarė iš anksto suplanuoti, kaip panaudoti pinigus.

Pasak jos, lėšas būtų galima skirti gyvybės draudimui, investicijoms į savanoriškus pensijų ar investicijų fondus. Tikėtina, jog ilgainiui investicijos į šias priemones atsvers infliaciją. Vis dėlto pradedantiesiems investuotojams ekspertė patarė vengti investuoti rizikingose rinkose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"