TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Maži atlyginimai atbaido universitetų dėstytojus

2015 09 30 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kasmet rudenį suskaičiuojame: vėl daug gabaus jaunimo jaunų protų iš Lietuvos išplaukė į svetimus kraštus studijuoti arba pradėti mokslinės karjeros. Ar jų reikia Lietuvos universitetams? Ką jauniems talentams siūlo mūsų aukštosios mokyklos? Lietuvos universitetai atskleidė, kiek uždirba jų mokslo darbuotojai. Bręsta bėda: dabartinė dėstytojų atlyginimų sistema skatina tik imituoti darbą ir nemotyvuoja gabių studentų rinktis mokslinės karjeros.

Naujausi Statistikos departamento duomenys apie vidutinius šalies aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus atspindi tik 2010-ųjų situaciją, o atnaujinta statistika bus paskelbta tik kitąmet.

2010 metais dėstytojų aukštosiose mokyklose bruto darbo užmokestis (iki mokesčių) siekė 1431 eurus, tuo tarpu visame valstybės sektoriuje atlyginimų vidurkis siekė 652 eurus, privačiame sektoriuje be individualių įmonių - 588,7 euro.

Šių metų antrą ketvirtį atlyginimai Lietuvoje ūgtelėję - valstybės sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto (t.y. "popieriuje") darbo užmokestis buvo 738,1 euro, o privačiame sektoriuje be individualiųjų įmonių - 701,3 euro.

Kiek pakito vidutinis dėstytojų darbo užmokestis visoje šalyje – kol kas nežinia, tačiau universitetai pateikė "Lietuvos žinioms" statistiką apie savo darbuotojų atlyginimus, priklausomai nuo jų mokslo laipsnio.

Atlyginimai smarkiai svyruoja

Vilniaus universiteto (VU) Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė nurodė, kad universitete dėstytojų bei mokslo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 2009-2015 metais buvo gana stabilus. 2015 metais jis siekė 1061 eurą, o mažiausias minėtu laikotarpiu buvo 2010-iais, kai siekė 957 eurus. Priklausomai nuo kvalifikacijos, vidutinis atlyginimas šiuo metu svyruoja nuo 645 eurų iki 1726 eurų.

Kauno technologijos universitete (KTU), kaip nurodė Viešųjų ryšių projektų vadovė Eglė Šliurpaitė, bendras vidutinis tarnybinis atlyginimas siekia 937,48 euro ir svyruoja nuo 629,64 euro iki 1404,86 euro.

„Bendras KTU dėstytojų vidutinis tarnybinis darbo užmokestis yra apie 6 proc. didesnis nei valstybės sektoriaus aukštojo mokslo darbuotojų darbo užmokestis, bet apie 20 proc. mažesnis nei privataus sektoriaus“, - akcentavo E. Šliurpaitė.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais mėnesinis bruto darbo užmokestis aukštojo universitetinio mokslo veikloje šalyje siekė 887,3 euro. Tačiau jis atspindi užmokestį ne vien dėstytojų, bet visų universiteto darbuotojų - nuo rektoriaus iki valytojų, jei tokios yra.

Tuo metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojų atlyginimai svyruoja nuo 709 eurų iki 1431 euro, Klaipėdos universitete dėstytojų atlyginimas, priklausomai nuo pareigų, svyruoja nuo 479,25 euro iki 1207 eurų, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) – nuo 502 eurų iki 982 eurų, Mykolo Romerio universitete (MRU) - nuo 732 eurų iki 1602 eurų.

Beveik visi universitetai pridūrė, kad LŽ pateikta statistika neapima projektų ir priedų, kurie gali kilstelėti dėstytojų atlyginimus.

Demotyvuoja jaunus akademikus

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė LŽ, kad aukštosios mokyklos yra autonominės ir joms nėra nustatytos darbuotojų atlyginimų ribos. Todėl ministerija esamos atlyginimų situacijos universitetuose nekomentavo ir neprognozavo tolimesnių tendencijų. Neva tai pačių universitetų reikalas.

Tačiau politologo, Bato universiteto Jungtinėje Karalystėje lektoriaus ir vyresniojo mokslinio bendradarbio Oksfordo Politikos ir Tarptautinių santykių departamente Ainiaus Lašo neįtikina ministerijos argumentas, kad ji esą niekuo dėta dėl to, kiek uždirba dėstytojai ir mokslo darbuotojai.

„Nors atlyginimų lygį gali koreguoti patys universitetai, valstybė kasmet skiria universitetams bazinį finansavimą ir nustato bendrą valstybės finansuojamų studentų skaičių. Taigi nuo šių sprendimų nemaža dalimi priklauso ir universitetų finansinės galimybės“, - paaiškino pašnekovas.

A. Lašas pabrėžė, kad metinės vienam studentui tenkančios valdžios išlaidos aukštosioms mokykloms pagal perkamosios galios standartą yra beveik du kartus mažesnės nei ES vidurkis, ir tai turi įtakos dėstytojų atlyginimams.

„Ar jie šiuo metu yra adekvatūs? Lietuvos kontekste dėstytojų atlyginimai iš pirmo žvilgsnio neatrodo beviltiški, bet apatinė kartelė yra labai žemai nuleista. Tai nemotyvuoja gabius studentus rinktis akademinę karjerą. Tuo labiau kad doktoranto mėnesinė stipendija yra vos 360 eurų per mėnesį. Be to, jei mes norime prisitraukti specialistus iš užsienio ar susigrąžinti užsienyje doktorantūrą baigusius lietuvius, tai paskatos bent kažkiek turi atspindėti pasaulinės rinkos tendencijas. Dabar mūsų BVP vienam žmogui yra trečdaliu mažesnis nei turtingesnių ES šalių, o dėstytojų - ir ne tik - atlyginimai skiriasi tris-keturis kartus. Bet aš noriu pabrėžti, jog tai tik viena dedamoji, kalbant apie aukštojo mokslo kokybę bei tarptautiškumą. Aišku, atlyginimų pakėlimas nėra vaistas nuo visų ligų“, - svarstė politologas.

„Imituoja gyvenimą“

Lietuvos ekonomistė ir Vilniaus savivaldybės tarybos narė Aušra Maldeikienė šiuo metu esamą situaciją aukštosiose mokyklose apibūdino kaip "pjaunamą šaką, ant kurios sėdime". Anot jos, viena iš problemų yra ta, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai, bent jau Vilniaus universitete, daugiausia uždirba už atliekamą mokslinį darbą, tuo tarpu dėstymas nevertinamas kaip rimtas darbas.

„Reiškia, bet kokia kvaila, pseudomokslinė publikacija žurnale, kurį patys susigalvojo ir nustato reitingus, vertinama labiau nei darbas su studentais. Be to, valanda paskaitos skaitymo yra įvertinama, o pasiruošimas paskaitai – ne. Turbūt manoma, kad jei dėstytojas kažkada išmoko dalyką, tai jis 20 metų gali jį taip pat dėstyti“, - kritikavo sistemą pašnekovė.

Be to, anot jos, nesuvokiama ir tai, kad skirtingus dalykus dėstantiems akademikams reikia nevienodai laiko pasiruošti paskaitai.

Tačiau tokia atlyginimų sistema esą visi patenkinti: dėstytojai turi argumentą, kodėl adekvačiai nesiruošia paskaitoms, o didžioji dalis studentų į universitetą ateina ne mokytis, o gauti diplomo. „Vadinasi, jie visi kartu imituoja gyvenimą. O mes taip prarandame milžiniškus išteklius ir protą“, - pažymėjo A. Maldeikienė.

Maža to, atlyginimų tendencija, ekonomistės teigimu, akivaizdi: atlyginimai mažėja nominalia išraiška, o realia - mažėja dar labiau. Pasak jos, užmokesčio mažėjimą administracija dažnai motyvuoja dėstytojų tingumu, neva šie turėtų vykdyti daugiau projektų. Tad, pasak jos, dėstytojas, „nenorintis žaisti bukų administracinių žaidimų“ patenka į nepatogią padėtį.

Gerai vertinami Vakarų universitetai šią problemą, kaip pasakojo ekonomistė, sprendžia labai paprastai: kiekvienas akademinis darbuotojas pasirenka savo gyvenimo kelią - ar universitete dėstys, ar bus mokslininkas, ar užsiims administraciniu darbu. „Visi turi paskaitų, bet jų pagrindinis laikas skiriamas darbui, kurį pasirinko“, - paaiškino A. Maldeikienė.

Ji pridūrė, kad pokyčius Lietuvoje turėtų inicijuoti patys universitetai. Tačiau užuot kalbėję apie problemas jie esą skendi šešėlyje ir visuomenėje neformuoja jokios nuomonės valstybės lygio klausimais.

Pavydėtini atlyginimai

Organizacijos „Inomics“ atliktas tyrimas „Darbo rinkos ataskaita 2014. Pasaulio apžvalga“ parodė, kad daugiausiai profesoriai uždirba Australijoje – per metus vidutiniškai 136,2 tūkst. eurų, arba (11,3 tūkst. eurų per mėnesį), taip pat JAV ir Kanadoje – atitinkamai 117,4 tūkst. eurų (9,7 tūkst. eurų per mėnesį) ir 103 tūkst. eurų (8,5 tūkst. eurų per mėnesį)

Tuo tarpu docentai geriausiai gyvena Kanadoje – ten per metus jie vidutiniškai uždirba 98,6 tūkst. eurų, o tai yra 8,2 tūkst. eurų per mėnesį. Po Kanados – Norvegija ir Švedija, kurioje metiniai docentų atlyginimai siekia atitinkamai 85,1 tūkst. eurų (7 tūkst. eurų per mėnesį) ir 83,3 tūkst. eurų (6,9 tūkst. eurų per mėnesį).

SKAIČIAI

Vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvos universitetuose

VUVGTUKTUKU*LEUMRU
Profesorių17261431140412079821602
Docentų10899609098877041113
Lektorių803789761621551820
Asistentų645709629479502732

*preliminarūs duomenys

Šaltinis: Universitetų pateikti duomenys

Mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 metais aukštojo universitetinio mokslo veikloje (eur)

SektoriusUžmokestis
Šalies ūkis su individualiomis įmonėmis887,3
Valstybės sektorius880,5
Privatus sektorius su individualiomis įmonėmis1158,4

Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugiausiai uždirbantys

Docentų vidutinis atlyginimas pagal šalis (tūkst. eurų)

ŠalisPer metusPer mėnesį
Kanada98,68,2
Norvegija85,17,0
Švedija83,36,9
JAV80,66,7
Didžioji Britanija69,95,8
Brazilija64,55,3
Pietų Korėja58,24,8
Italija49,34,1
Vengrija42,13,5
Ispanija40,33,3
Prancūzija40,33,3
Rumunija<13,41,1

Šaltinis: „Inomics“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"