TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažiau grynųjų - žala šešėliui

2011 10 10 0:00
Atsiskaitymas grynaisiais versle praktikuojamas, kai norima nuslėpti pajamas ir išvengti mokesčių, tas pat pasakytina ir apie kontrabandininkus bei kyšininkus.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdžia tikisi, kad apribojus grynųjų pinigų naudojimą, turėtų mažėti nelegalių verslo sandorių ir kyšininkavimo. Tuo metu oponentai mano, kad Lietuvoje siekiant mažinti šešėlį pradedama ne nuo to galo.

Vyriausybė jau pritarė Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms, kurios ribotų atsiskaitymą grynaisiais, tiesa, tik tam tikrais atvejais. Trūksta tik Seimo pritarimo ir ims galioti tvarka, pagal kurią įmonėms, baustoms už apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą, darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimą ir kitus pažeidimus, bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais.

Tokį laikiną ribojimą iki metų neskaidriam verslui taikys Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Parengtos įstatymo pataisos taip pat numato, kad fiziniai asmenys, gaunantys daugiau nei 50 tūkst. litų grynaisiais, apie tai privalėtų pranešti VMI.

Verslas neprieštarauja

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas LŽ tikino, kad toks sprendimas reikštų, jog dėl šio reglamento įsigaliojimo galės būti ramios skaidriai apskaitą vykdančios įmonės ir legalias pajamas gaunantys asmenys.

"Tai gera priemonė ir skaidrus verslas ją palaikys, nes tarp įmonių esama tokių, kurios vykdo nelegalią apskaitą ir, aišku, dėl to naudos nepatiria nei valstybės biudžetas, nei mokesčių mokėtojai, nei su jais konkuruojantis sąžiningas verslas", - aiškino jis.

Pasak pašnekovo, atsiskaitymas grynaisiais versle praktikuojamas tuomet, kai norima nuslėpti lėšas ir išvengti mokesčių. "Mes neradome priežasties, dėl ko įmonė būtų priversta su kita įmone ar su fiziniu asmeniu atsiskaityti grynaisiais. Juk paprasčiausia nesaugu nešti didelę sumą grynųjų maiše ir jais atsiskaityti. Pavyzdžiui, tai daro mažos statybos bendrovės. Verslas kenčia dėl dirbančiųjų nelegaliai, todėl pramonės įmonės 100 proc. palaiko tokį reglamentavimą", - teigė S.Besagirskas.

Jis pridūrė, kad tos įmonės, kurias su maišu grynųjų VMI sučiups pirmą kartą, bus įspėtos, joms nebus uždrausta atsiskaityti grynaisiais, tai reikštų veiklos paralyžių. Apribojimai bus taikomi toms įmonėms, kurios jau baustos už apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą, darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimą ir kitus pažeidimus.

"Vienintelė baimė, kurią įžvelgėme gilindamiesi į šią tvarką, yra dėl užsienio piliečių, nes jie pirkdami automobilius atsiskaito grynaisiais. Tačiau Rusijos ar Baltarusijos piliečiams šis reglamentavimas netaikomas, todėl nuostolių, kuriuos patirtų Lietuva, šiuo atveju irgi tarsi nėra", - dėstė S.Besagirskas.

Reikia naikinti priežastis

Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė mano, kad skaidrus atsiskaitymas turėtų būti ne įmonės, o įmonės vadovo atsakomybė. "Manome, kad dabar siūloma įstatymo pataisa yra kur kas geresnė, nei ankstesnis parengtas pirminis pataisos variantas. Vis dėlto įmonė neturėtų būti baudžiama už tai, kad jos vadovas elgiasi neteisėtai. Tokiu atveju vadovas turėtų būti pakeistas ir įmonei neturėtų būti taikoma sankcijų", - teigė ji.

Be to, pašnekovė akcentavo, kad pirmiausia reikia kalbėti apie neapskaitomos ekonomikos priežastis, o ne spręsti, kaip susidoroti su pasekmėmis. "Šešėlinės ekonomikos ribos plečiasi ir pirmiausia reikia mąstyti apie priežasčių naikinimą, tuomet nereikės sukti galvos dėl pasekmių. O pagrindinė didelių šešėlio mastų priežastis yra dideli mokesčiai, dėl kurių ir verslas, ir vartotojai traukiasi į šešėlį", - kalbėjo K.Leontjeva.

Milijono nepasiskolins

Kalbėdamas apie asmenis, kurie pasiskolinę ar kitu būdu gavę daugiau nei 50 tūkst. litų grynaisiais turėtų pranešti VMI, LPK ekonomistas S.Besagirskas neabejojo, kad tai padėtų pažaboti lobstančius iš nelegalios veiklos ar sunkiai atsispiriančius kyšiams asmenis. "Gavę daugiau nei 50 tūkst. litų grynųjų, asmenys turės informuoti VMI ir tvarkingai susimokėti mokesčius, o toliau atsiskaityti grynaisiais jiems niekas neuždraus. Tas visuomenės sluoksnis, kuris gauna nelegalias pajamas - kontrabandininkai, kyšininkai - būtų apribotas. Jeigu gaunu legalias pajamas, kad ir grynaisiais, manęs šis įstatymo pakeitimas nesuvaržys. Žalą patirs tik dirbantieji nelegaliai. Sąžiningam verslui apmaudu, kai dirbantieji su verslo liudijimais deklaruoja, esą nieko neuždirba ir už verslo liudijimą tesumoka 400 litų, nors jų realios pajamos kartais siekia 5-6 tūkst. litų per mėnesį. Tas pat pasakytina ir apie kontrabandininkus, ir apie kai kuriuos politikus. Visi matome, kaip politikai pradeda karjerą ir po kelerių metų iš paprasto butuko keliasi į didelį namą, išdygsta gražios sodybos prie ežero, nors alga popieriuje tesiekia 4 tūkst. litų. Todėl paaiškinti, kaip atsirado toks turtas, jiems reikia išradingumo. Taigi būtų užkirstos landos dabar gajoms kvailoms pasakėlėms, kad tokie asmenys staiga paveldėjo milijonus ar draugas milijoną paskolino lagaminėlyje atnešęs", - S.Besagirskas vardijo atvejus, kurių sumažėtų dėl minėtų Mokesčių administravimo įstatymo pataisų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"