TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažiau laivų, mažiau avarijų

2010 09 02 0:00
Į Klaipėdos uostą sekmadienį Venesuelos naftą atplukdęs tanklaivis "Minerva Helen" buvo prišvartuotas be incidentų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ekonominis nuosmukis ir tarptautinės prekybos sulėtėjimas gamtai buvo naudingas. Baltijos jūros apsaugos organizacijos HELCOM duomenimis, pernai mažiau užfiksuota laivų incidentų ir naftos išsiliejimo atvejų. Šiemet laivyba vėl išgyvena pakilimą.

Kai rodo HELCOM duomenys, Baltijos jūra priskiriama prie intensyviausiai naudojamų vandens kelių ir yra sudėtingiausia eismo požiūriu. Kasmet ja plukdoma 9 proc. visų pasaulio krovinių ir net 11 proc. pasaulinio naftos bei naftos produktų kiekio.

Pernai laivai į Baltiją įplaukė ar išplaukė 62 700 kartų - penktadaliu dažniau nei 2006 metais. Iš jų 46 proc. sudarė krovininiai, 21 proc. - tanklaiviai, 4,5 proc. - keleiviniai laivai.

HELCOM skaičiavimais, nuo 2003 metų iki 2020-ųjų numatomas ekonominis augimas, ypač Rytų Baltijos regione, jūrų transporto poreikį turėtų padidinti 64 procentais. Naftos ir chemijos krovinių kreivės kilimo prognozė dar įspūdingesnė. Jau šiandien kiekvieną akimirką Baltijoje yra 2000 laivų, o kiekvieną mėnesį mūsų jūros vandenis perskrodžia 3500-5000 jūrų transporto priemonių.

Incidentų sumažėjo

Šiomis dienomis HELCOM informacinės tarnybos paskelbta laivybos incidentų 2009 metais ataskaita rodo žemiausią nuo 2003-iųjų įvykių jūroje lygį. Pernai nutiko 105 avarijos, o tai 30 atvejų mažiau (22 proc.) nei užpernai ir 15 mažiau (12,5 proc.) negu 2007 metais.

Laivų eismo įvykių sumažėjimu (13 proc.) išsiskiria Suomijos įlanka. Nurodomos dvi priežastys: navigacijos saugumo priemonės ir ryškus ekonominės recesijos poveikis.

Beveik visi incidentai nutiko uostuose arba arti kranto. Dažniausiai (maždaug trečdaliu atvejų) nedideli laivai, iki 7 metrų gramzdos, užplaukė ant seklumos. Nemažai laivų susidūrė ar atsitrenkė į laivybos įrenginius: pirsus, navigacinius ženklus, krantines. Tokie įvykiai - antrojoje vietoje. Tačiau laivų tarpusavio susidūrimų buvo tik 6.

Daugiau kaip pusė visų avarijų nutiko dėl žmonių kaltės, penktadalis - dėl techninių gedimų, 15 proc. - dėl nenumatytų aplinkybių.

Ypač didele rizika pasižymi Danijos pakrantės. Pietvakarių Baltijoje įvyksta pusė visų laivų susidūrimų. Šis regionas vadinamas karštuoju tašku.

Per pastarąjį dešimtmetį apie 7 proc. visų incidentų Baltijos jūroje buvo susiję su naftos tarša. Pernai tokie atvejai sudarė dešimtadalį visų avarijų, dauguma jų įvyko pilant kurą. Į šį sąrašą pateko 2 tanklaiviai, 2 krovininiai ir 9 kitokie laivai.

Pagal laivų tipus daugiausia avarijų patyrė krovininiai laivai (28 proc.)., antri - keleiviniai (26 proc.), treti - tanklaiviai (19 proc.). Pastarųjų incidentai sudarė maždaug penktadalį laivybos "nuodėmių" statistikos.

Pernai Baltijos jūra plukdyta daugiau kaip 251 mln. tonų naftos krovinių. Didelių tanklaivių, 100-150 tūkst. tonų talpos, daugėja ir dar daugės. Naftos ir chemijos produktų eksportas ar importas per rytinės Baltijos Rusijos uostus pasižymi augimo tendencijomis. Tačiau ir Baltijos valstybių uostuose numatoma pokyčių.

Pavyzdys galėtų būti Baltarusijos bandymai aprūpinti šalies naftos perdirbimo gamyklas žaliavomis iš alternatyvių šaltinių. Kitais metais per Klaipėdos ar Talino uostus ketinama atsigabenti 2-3 mln. tonų naftos iš Venesueloje numatytų pirkti 10 mln. tonų.

Lietuvos laivai neišsiskiria

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) duomenys apie pernykštes mūsų laivų avarijas atitinka tą pačią mažėjimo kryptį, tas pačias priežastis ir pasekmes.

Pernai Lietuva turėjo 151 laivą, iš jų 7 patyrė incidentus. Vienas atvejis nagrinėtas kaip svarbi avarija. Kongo Matadi uoste iš Lietuvos laivo "Vega" iškraunant krovinį jo kairįjį bortą kliudė atbuline eiga plaukęs kitas laivas ir jį pažeidė. "Vegai" prireikė remonto.

Kitos Lietuvos motorlaivių avarijos smulkios: "Libra" Kamerūne, Doualo uosto kanale, per rūką susidūrė su kitu laivu, "Romuva" atsitrenkė į šliuzą Belgijoje, "Tokata" Ispanijos Barselonos uoste stuktelėjo į vilkiką, "Eurika" užplaukė ant seklumos, "Svilas" - ant ledkalnio nuolaužos, "Staris" Prancūzijos Diunkerko uoste susibraižė korpusą į nepritaikytą krantinę.

Klaipėdos uoste pernai įvyko vienas incidentas. Antikvos ir Barbudos laivui "Elise" išplaukiant pro uosto vartus sustojo variklis, laivas tapo nevaldomas ir atsitrenkė į šiaurinį molą. Vilkikas nutempė "Elise" atgal į uostą. Patikrinus įrangą rasta sudegusi relė. Kai ji buvo pakeista, laivui leista išplaukti.

LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius LŽ teigė, jog šie metai niekuo nesiskiria nuo praėjusių. Per 8 mėnesius Klaipėdos uoste laivybos incidentų dar neužfiksuota. Lietuvos laivai kituose pasaulio kraštuose patyrė 6 nedideles avarijas. Dar vienas atvejis nagrinėtas kaip svarbus įvykis - kovo pradžioje Lietuvos jūrų laivininkystės laivui "Alka" Kylio kanale sulūžo sraigtinis velenas, jis buksyru atitemptas į Klaipėdą remontuoti. Šios avarijos medžiaga baigiama tirti, tik dar neapibendrinta.

Tarp nereikšmingų šių metų laivybos incidentų vienas traktuojamas kaip eismo įvykis ir yra itin nemalonus. Lietuvos žvejybinio laivo "Rytas" kapitonas karštajame taške, prie Danijos Bornholmo salos, per rūką nesuvaldė laivo, užplaukė ant seklumos ir apie tai nepranešė vietos tarnyboms. Incidento aplinkybes, ar kapitonas buvo girtas, LSLA tiria iki šiol. Laivo savininkė bendrovė "Baltlanta" turėjo sumokėti nemenką baudą.

Visi drausti

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka LŽ patikino, kad visi laivai yra apdrausti privalomuoju draudimu. "Kai kurių sričių privalomuosius draudimus numato tarptautinės konvencijos: pavyzdžiui, civilinės atsakomybės draudimą už žalą, padarytą laivų, gabenančių naftą laivais kaip krovinį ir laivų bunkeriais bei plukdančių pavojingas ir kenksmingas medžiagas. Tačiau vykstant nuolatinei kovai su draudimo kompanijomis, kad išmokų sumos už žalą ar nuostolius nepakanka, dauguma savininkų draudžia savo laivus ir papildomu draudimu. Draudimo kaina priklauso nuo laivo dydžio, tipo, rizikos laipsnio, nuo laivo įvykių istorijos ir kitų dalykų. Nutikus avarijai, jei kaltųjų ieško abi šalys, visada vyksta teismai", - LŽ aiškino G.Kutka.

Draustis galima nuo laivo sugadinimo arba netekties, dėl žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, stichinių nelaimių. Draustis galima tam tikram laikotarpiui arba reisui. Kartais už laivo padarytą žalą iš savininko reikalaujama labai didelių pinigų, todėl, pasak G.Kutkos, tarptautinės konvencijos numato maksimalų atlyginimo dydį, pagrįstą kompanijos galimybėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"