TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažiau skrydžių vėl atkirs nuo pasaulio

2011 09 17 0:00
Kuria kryptimi pasisuks finansinių sunkumų kamuojamos latvių bendrovės "airBaltic" likimas, turėtų paaiškėti po šį savaitgalį Latvijoje vykstančių Seimo rinkimų, kai darbą pradės naujoji vyriausybė.
www.bombardier.com nuotrauka

Finansinių bėdų kamuojamas Latvijos oro vežėjas "airBaltic" kone kasdien pateikia po nemalonų siurprizą - atšaukdama skrydžius ir mažindama reisų skaičių ši oro bendrovė tapo galvosopiu ne tik latviams, bet ir estams bei tūkstančiams lietuvių.

Antradienį bendrovė "airBaltic" be išankstinio įspėjimo ir paaiškinimo netikėtai atšaukė septynis skrydžius iš Talino, Vilniaus, Stokholmo, Briuselio ir Berlyno ir į juos, taip sukeldama sumaištį oro uostuose. O vakar jau paaiškėjo, kad "airBaltic" iš viso mažina skrydžių skaičių iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, o kai kurių maršrutų apskritai atsisako.

LŽ duomenimis, per pusmetį iš Lietuvos oro uostų į Rygą "airBaltic" skraidino per 117 tūkst. keleivių. Didžiąją dalį jų aptarnavo Vilniaus oro uostas, toliau rikiuojasi Palanga ir Kaunas. Taigi nesunku nuspėti, kad dėl netikėtai atšauktų latvių bendrovės skrydžių tūkstančiai žmonių negalės, kaip buvo iš anksto planavę, išskristi iš Lietuvos arba į ją laiku grįžti, jiems teks ieškoti kitų kelionės maršrutų arba jų atsisakyti. O dėl staiga sumažėjusių skrydžių kraštas vėl taps sunkiau pasiekiamas.

Skrydžius atšaukė neįspėję

Šią savaitę bilietus iš Rygos į Taliną, Vilnių, Stokholmą bei Briuselį iš "airBaltic" įsigiję keleiviai buvo šokiruoti, kai sužinojo, jog suplanuoti skrydžiai neįvyks. Šalto dušo efektą patyrė ne tik keliautojai, bet ir Rygos oro uosto bei Latvijos valdžios atstovai. Mat apie tai, kad skrydžiai atšaukti, nebuvo įspėta nei oro uosto vadovybė, nei Latvijos civilinės aviacijos agentūra. Reisų atšaukimo priežasčių tąkart nežinojo ir Latvijos susisiekimo ministerija, kuri po šio incidento tokius oro vežėjo veiksmus pavadino kenkėjiškais.

Nors tolesnius "airBaltic" planus gaubia paslaptis ir nežinomybė, prieš keletą dienų Latvijos žiniasklaida paskelbė, kad finansinių bėdų kamuojama įmonė artimiausiu metu ketina dar mažinti reisų iš Rygos. Teigiama, kad nuo lapkričio skrydžių sumažės 726, o nuo gruodžio - dar 723.

Žiemą - mažiau reisų iš Lietuvos

Latvijos oro vežėjo taškomi purslai pasiekė ir Lietuvą. Aiškėja, kad bendrovė žiemos sezono metu ir čia žada apkarpyti reisų skaičių, o kai kurių maršrutų atsisakys iš viso. Tačiau net nesulaukusi naujo sezono pradžios "airBaltic" jau sumažino skrydžių intensyvumą iš Palangos į Rygą. Dabar vietoj buvusių 13 reisų per savaitę į Latvijos sostinę skraidinama vos 4 kartus.

Peržiūrėti savo skrydžių datas turėtų ir tie keleiviai, kurie nuo lapkričio ketino skristi į Rygą iš Vilniaus ir Kauno. Mat iš šių oro uostų bendrovės orlaiviai taip pat skraidys rečiau. LŽ duomenimis, žiemos sezonu reisų iš Vilniaus į Rygą mažinama nuo 7 iki 4 per dieną, iš Kauno - nuo 12 iki 4 per savaitę. Be to, nuo lapkričio "airBaltic" visai nutraukia tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Taliną.

Sujaukė kelionės planus

Keleiviai, iš anksto įsigiję bilietus į staiga atšauktus skrydžius, LŽ piktinosi, kad dėl neprognozuojamos įmonės politikos teko keisti suplanuotas atostogas ir keliones. Esą perkant išankstinius bilietus "airBaltic" jiems nepranešė, kad ketina sumažinti reisų.

"Nuskristi į daugelį Europos miestų iš Vilniaus ir taip nepatogu, nes reikia persėsti Rygoje. O dabar dar sužinojome, kad skrydis į Rygą, kurį buvome užsisakę lapkričio mėnesį, apskritai atšaukiamas. Bendrovė nieko mums nepaaiškino - ji tik pasiūlė rinktis kitos valandos maršrutą arba grąžins pinigus. Mūsų kelionė su persėdimu Rygoje į kitus reisus buvo suplanuota minučių tikslumu, tad nežinome, ar pavyks pakeisti skrydžio laiką, ar dėl "airBaltic" teks visai atsisakyti kelionės", - LŽ pasakojo į atšauktų skrydžių girnas patekę keleiviai.

Oro bendrovės "airBaltic" atstovė Lietuvoje Rosita Sakalauskaitė LŽ tvirtino, kad skrydžių intensyvumas mažinamas dėl to, kad įmonė esą staiga nutarė optimizuoti veiklą. "Reisų skaičius mažinamas, nes siekiama, kad likę orlaiviai skraidytų labiau užpildyti. Tie keleiviai, kurie jau turi įsigiję bilietus į atšauktus skrydžius, gali rinktis alternatyvius maršrutus arba atsiimti už bilietus sumokėtus pinigus. Kiek žmonių tokia galimybe jau pasinaudojo ar žada pasinaudoti, tikslios informacijos kol kas neturime", - LŽ sakė R.Sakalauskaitė.

Įvykius seka iš šalies

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla LŽ tvirtino, kad apie bendrovės "airBaltic" ketinimus žiemos metu sumažinti reisų skaičių buvo žinoma dar vasarą. Pasak jo, dėl šių įmonės veiksmų iš nepatenkintų keleivių CAA kol kas nėra gavusi skundų. "Oficialių nusiskundimų negavome nei dėl antradienį atšaukto skrydžio, nei dėl planuojamų mažinti reisų skaičiaus. Mano žiniomis, keleiviams bendrovė geranoriškai pasiūlė alternatyvų", - teigė K.Auryla.

Pašnekovas tvirtino, kad CAA įdėmiai seka pastarųjų mėnesių įvykius, susijusius su "airBaltic", tačiau pripažino, kad, be stebėjimo ir analizės, už civilinę aviaciją atsakingos Lietuvos institucijos nelabai ką tegali daugiau padaryti. "Sekame įmonės veiksmus, keičiamės informacija su kolegomis iš Latvijos. Ar šis oro vežėjas gali dingti iš skrydžių žemėlapio, pasakyti negalime, nes tai kaimynų šalies oro vežėjas, todėl finansinė įmonės padėtis - jų prioritetas. Šiandien neturime žinių, kad "airBaltic" gali visai nutraukti skrydžius", - LŽ sakė K.Auryla.

Informacija nesidalija

Susisiekimo ministerijos atstovas Martynas Čerkauskas LŽ informavo, kad "airBaltic" neturi uždelstų skolų nė vienam Lietuvos oro uostui, tačiau faktai, jog mažinamas skrydžių ir maršrutų skaičius, o oro uostuose atsisakoma patalpų nuomos, rodo, kad kompanija turi finansinių sunkumų ir mažina išlaidas. "Deja, Lietuvos Vyriausybė neturi "airBaltic" akcijų, o pati įmonė neskelbia tikslios savo finansinės padėties, todėl patikimų duomenų neturime. Geriausiai tikrąją situaciją žino kontrolinį akcijų paketą valdanti Latvijos vyriausybė. Tačiau Latvijos susisiekimo ministerija mums apie tai informacijos neteikia, nors to ir esame užklausę. "airBaltic" neturi Lietuvoje įregistravusi savo padalinio, lėktuvų, tad ir Lietuvos institucijos jų veiklos nekontroliuoja", - teigė M.Čerkauskas. Pašnekovas svarstė, jog tikslesnis "airBaltic" likimas paaiškės po šį savaitgalį Latvijoje vykstančių Seimo rinkimų, kai darbą pradės naujoji vyriausybė.

Pasitraukimas paveiktų rinką

Finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas LŽ teigė, jog komentuoti "airBaltic" padėtį sunku, nes tai kitos valstybės įmonė. "Neturiu pakankamai oficialių duomenų apie tikrąją padėtį, todėl nedrįsčiau tvirtinti ar neigti, kad šis oro vežėjas atsidūrė ant bankroto ribos. Tačiau sprendžiant iš pranešimų viešojoje erdvėje galima susidaryti dvejopą nuomonę: įmonė tikrai gali turėti rimtų finansinių bėdų arba šiuos pranešimus skleidžia konkurentai. Ar Lietuvą paveiktų "airBaltic" pasitraukimas? Manyčiau, kažkiek taip. Kita vertus, ir šiandien civilinės aviacijos padėtis mūsų krašte nėra pakankamai gera. Buksuoja susisiekimas su Europa, nors tai iš dalies galima pateisinti - juk mūsų rinka nedidelė, užsienio kapitalo oro bendrovės neskuba čia investuoti. Galbūt padėtį šiek tiek gerina pigių skrydžių oro bendrovių atėjimas. Bet reikėtų pagalvoti ir apie tranzitinius srautus, kurie, manau, šiek tiek atgaivintų nestabilią rinką", - LŽ sakė S.Jakeliūnas.

Estai ragina susilaikyti

Kol lietuviai iš šalies stebi įvykius, susijusius su "airBaltic", ir neskuba daryti išvadų, estai kur kas atsargiau vertina Latvijos oro vežėjo perspektyvas. Estijos vartotojų teisių apsaugos departamentas prasitarė, kad pirkti "airBaltic" bilietus šiuo metu rizikinga. Tam esą pagrindą davė šios savaitės pradžioje įvykęs incidentas, kai iš Talino be jokios paaiškinamos priežasties buvo atšauktas "airBaltic" skrydis. Toks bendrovės poelgis tąsyk palietė 150 skristi susiruošusių keleivių. Vartotojų teisių apsaugos departamento atstovai portalui rus.err.ee patvirtino, kad pastaruoju metu sulaukia nemažai išsigandusių žmonių skambučių su vieninteliu klausimu - ar saugu pirkti bilietus į skrydžius, kurios vykdo "airBaltic".

Rygos meras ir kandidatas į premjerus Nilas Ušakovas įsitikinęs: jei "airBaltic" bankrutuotų, Latvijos turizmą ištiktų krachas. Ji taptų atskirta nuo Europos - panašiai kaip ir Lietuva, kai prieš keletą metų skandalingai bankrutavo nacionaliniu vežėju tituluotas "flyLAL". "Neatmetu galimybės, kad netrukus mums teks reklamuoti Rygą tik tuose miestuose, kurie turi susisiekimą su mumis geležinkeliais", - viename interviu kalbėjo N.Ušakovas.

Faktai

Latvijos investicinės bendrovės "Prudentia" valdybos pirmininkas Karlis Krastinis portalui nozare.lv teigė, jog bėdų kamuojamos "airBaltic" bendrovės akcininku gali tapti bankas SNORAS. Jo teigimu, oro vežėjo privataus akcininko "Baltijas aviacijas sistemas" (BAS) finansinė padėtis yra pablogėjusi ir jis neturi lėšų, kurių reikia "airBaltic" gelbėti. K.Krastinio žiniomis, BAS turimos akcijos įkeistos Latvijos bankui "Latvijas Krajbanka" ir jo pagrindiniam savininkui bankui SNORAS.

Šių metų pradžioje Latvijos spaudoje pasirodė pranešimų, esą banko SNORAS savininkas Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas ėmė tiesiogiai rūpintis "airBaltic" problemomis, nes "Latvijas Krajbanka" kredituoja nuostolingai dirbančią bendrovę. Tada skelbta, kad "airBaltic" prezidentas ir maždaug 25 proc. akcijų valdytojas Bertoltas Flickas šiame banke užstatė savo akcijas ir bendrovės prekės ženklą už 31 mln. latų. Neseniai "airBaltic" prezidentas B.Flickas paskelbė, kad už 9,662 mln. eurų parduoda 59 110 LVL nominalios vertės "airBaltic" akcijų. Patvirtinta, kad už nacionalinės oro linijų bendrovės "airBaltic" akcijas sumokėjo Liuksemburge registruota finansinių paslaugų įmonė "Trasatlantic Holdings Company", kuri yra susijusi su V.Antonovu.

Jau beveik mėnesį "airBaltic" vykdo darbuotojų mažinimo programą. Per mėnesį atleista 200 savo darbuotojų. Atleidimų bangą esą lėmė oro bendrovės sprendimas atsisakyti senų "Fokker50" lėktuvų. Oro bendrovėje darbo neteks 100 skrydžių palydovų. Likusioji dalis - pilotai, techninis personalas, administracija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"