TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažiausiai deginti tinkamų atliekų liks Vilniui

2015 07 01 6:00
Vilniuje atliekų deginimo jėgainę planuojama statyti netoli Lazdynų mikrorajono prie dabar  "Vilniaus energijos" valdomos trečiosios termofikacinės elektrinės.   Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

2020 metais Lietuvoje galėtų susidaryti apie 500 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios tiktų deginti elektros ir šilumos gamybos jėgainėse. O iš trijų tuo metu planuojamų eksploatuoti kogeneracinių elektrinių Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje mažiausiai jų tektų sostinei.

Tokius duomenis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame konsultaciniame posėdyje pateikė verslo ir valstybės institucijų atstovai.

Susiginčijo dėl skaičių

Valstybės institucijos ir verslas iš principo sutaria, kad, įdiegus suplanuotus mišrių komunalinių atliekų (MBA) įrenginius, iš likusių po rūšiavimo ir netinkamų perdirbti energinę vertę turinčių komunalinių atliekų pagamintas kuras galėtų būti naudojamas energijai gaminti atliekų deginimo ir bendro aliekų deginimo įrenginiuose.

Tačiau kiek šių atliekų Lietuvoje yra ir kiek jų galėtų būti deginama, nuomonės išsiskiria.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ ekspertų vertinimu, 2020 metais Lietuvoje MBA įrenginiuose galėtų būti apdorojama 550-600 tūkst. tonų deginti tinkamų atliekų per metus bei dar apie 400 tūkst. tonų energinę vertę turinčių gamybos, statybos ir griovimo atliekų. Ekspertų išvadas pateikęs „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras teigė, kad iš atliekų pagaminto kuro kiekis Lietuvoje 2020 metais per metus galėtų siekti 1 mln. tonų, o jo energetinis potencialas sudarytų 3-3,5 teravatvalandės (TWh). Šio kuro kiekio esą pakaktų eksploatuoti 350-380 MW bendro galingumo kogeneracinius įrenginius.

Tuo metu Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas žėrė kuklesnius skaičius. Vadovaudamasis duomenimis, kuriuos pateikė regioniniai atliekų tvarkymo centrai, pakuočių gamintojai ir importuotojai bei gamybos atliekų verslo subjektai, pranešėjas tvirtino, kad Lietuvoje 2013 metais susidarė apie 500 tūkst. tonų deginti tinkamų komunalinių atliekų, tiek jų esą galėtų būti ir 2020 metais. Tačiau D. Krinickas pabrėžė, kad ir šios atliekos ne visos pateks į krosnį, mat dalis jų bus perdirbta.

Aplinkos ministerijos atstovas skeptiškai vertino ir verslo pateiktą didžiulį gamybos ir statybos atliekų kiekį, kuris galėtų būti deginamas būsimose jėgainėse. „Turėtume atsižvelgti ir į perdirbimo užduotis iki 2020 metų. Viena iš jų ta, kad ES valstybės narės iki to laiko turės perdirbti apie 70 proc. statybos atliekų. Todėl minimos 400 tūkst. tonų statybos atliekų tikrai nenukeliaus į deginimo įrenginius“, - argumentavo D. Krinickas.

Jo nuomone, 1 mln. tonų atliekų Lietuvoje būtų sudeginama tik tuo atveju, jeigu valstybė rinką dirbtinai suvaržytų ir visas atliekas privalomai nukreiptų ne perdirbti, o šilumai ir elektrai gaminti. Tačiau tai esą būtų neprotingas žingsnis, nes atliekų deginimas efektyvumo požiūriu yra tik vienu laipteliu aukščiau nei jų laidojimas sąvartyne. ES siekiama kuo daugiau atliekų perdirbti.

Be to, pagal Lietuvos atliekų tvarkymo įstatymą, deginamos gali būti tik tos energinę vertę turinčios atliekos, kurios lieka po rūšiavimo, yra netinkamos perdirbti arba kitaip panaudoti.

„Mūsų vertinimu, būtų neteisinga vadovautis vien energetinės nepriklausomybės tikslais, nors jie ir geri, bei teigti, jog visos atliekos turi būti deginamos tam, kad sumažėtų elektros ir šilumos kaina. Juk atliekų tvarkymo prioritetai galioja visiems: privatiems ir savivaldybių atliekų tvarkytojams, privačioms įmonėms ir valstybės institucijoms. Elektra ir šiluma Lietuvoje turėtų būti gaminama tik iš tų atliekų, kurios niekam daugiau netinka“, - pabrėžė Aplinkos ministerijos atstovas.

Vilniuje – efektyviausia jėgainė?

UAB „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis teigė, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių statybomis pirmiausia siekiama sumažinti elektros ir šilumos kainas. Ateityje į Klaipėdos jėgainę atliekos patektų iš Klaipėdos, Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskričių, Kauno jėgainę jomis aprūpintų Kauno, Panevėžio, Marijampolės ir Alytaus, sostinės jėgainę – Vilniaus ir Utenos apskritys.

Būsimų jėgainių projektuotojai neskaičiuoja atliekų kiekio tonomis per metus, o vertina, kiek jų jėgaines galėtų pasiekti kas savaitę. „Vilniuje net nėra vietos, kur galėtume sandėliuoti išrūšiuotas atliekas ilgiau kaip savaitę. Todėl Vilniuje ir Kaune diegiami įrenginiai, kurie galėtų maksimaliai dirbti, priklausomai nuo to, koks kiekis atliekų per savaitę jėgaines pasiektų, o jei jų trūktų, būtų deginamas biokuras“, - aiškino N. Rasburskis.

Jo teigimu, šilumos poreikis ir galimybės jį patenkinti trijuose miestuose skiriasi. Klaipėdoje, kur jau veikia suomių kapitalo bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ kogeneracinė jėgainė, vasarą beveik pusę pagamintos šilumos išmetama į orą. „Tai bendrovei finansiškai kol kas apsimoka. Ateityje vasaros metu dalis atliekų iš Klaipėdos regiono galėtų būti gabenama į Kauną ar net į Vilnių“, - teigė jis.

Nors Vilniaus jėgainę atliekų pasieks mažiausiai iš visų regionų, šilumos poreikis čia vasarą yra du kartus didesnis negu Kaune ir tris kartus didesnis negu Klaipėdoje. Todėl Vilniaus jėgainė, pasak N. Rasburskio, bus efektyviausia atliekų apdorojimo požiūriu, mat čia jų bus sudeginama tik tiek, kiek jų konkrečiu metu bus surenkama ir išrūšiuojama. Kitu metu šilumą ir elektrą gamins atskirai statoma biokuro jėgainė. Tuo metu Kaune sudaroma galimybė išrūšiuotas atliekas sandėliuoti dvi savaites.

„Lietuvos energijos“ atstovo teigimu, Vilniuje planuojama statyti 87,6 MW elektros ir 226,9 MW šilumos instaliuotos galios kogeneracinę jėgainę, kurią sudarytų 70 MW elektros ir 174 MW šilumos instaliuotos galios biokuro deginimo įrenginys ir 18 MW elektros bei 53 MW šilumos instaliuotos galios komunalinių atliekų deginimo įrenginys. Per metus jame būtų sudeginama apie 143 tūkst. tonų atliekų. Jos čia nebus vežiojamos tarp sąvartyno ir jėgainės (kaip Klaipėdoje), o iš karto pateks į mišrių komunalinių atliekų gamyklą, iš kurios uždaro tipo transporteriu keliaus į katilą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"