TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažieji aludariai sulaukė užtarimo Europos Komisijoje

2012 10 02 10:57
Reuters/Scanpix nuotr.

Europos Komisijos raštas: „Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai negali turėti jokios teisinės galios“.

Lietuvos mažų alaus daryklų asociacija (MADA) gavo Europos komisijos atsakymą į kreipimąsi dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų atitikimo ES teisei. Europos komisijos įmonių ir pramonės šakų direktorato kontrolės tarnyba konstatavo, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymas, numatantis draudimą prekiauti didesnėmis nei 1 litro talpomis ir stipresniu nei 7,5 proc. alumi, sidru ar alaus gėrimu,  prieštarauja vienai pamatinių ES vertybių – laisvam prekių judėjimui.

Kaip oficialiame rašte teigia Europos Komisijos kontrolės tarnybos atstovas: „Po įvykusio susirašinėjimo su atsakingomis Lietuvos Respublikos institucijomis dėl priimto LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir galimo ES teisės aktų, tiksliau 34-36 TFEU straipsnių, pažeidimo, Europos Komisija gavo atsakymą iš Lietuvos atsakingų asmenų. Jame pripažįstamas pažeidimas ir prisiimama atsakomybė priimti reikiamus pakeitimus, kurie atitaisys situaciją kaip įmanoma greičiau“, - teigia EK atstovas p. Maciej‘us Gorka.

Pasak kreipimąsi į Europos Komisiją inicijavusios Mažų alaus daryklų asociacijos pirmininkės Linos Šileikienės, toks EK atsakymas yra dėsningas, o operatyvumas nagrinėjant skundą patvirtina jo svarbą.

„Tikiuosi, kad teisingumas bus atstatytas artimiausiu metu, nes kiekviena nerimo ir nežinios diena kenkia mažųjų aludarių verslui, taip pat neabejoju, kad „atsakingi asmenys“ neapsiribos vien pažadais Europos Komisijai ir imsis realių veiksmų“ – teigia Lina Šileikienė.

EK rašte taip pat pabrėžiama: „LR Alkoholio kontrolės įstatymas yra laikytinas „Techniniu reglamentu“ - taip yra apibrėžiama Europos parlamento direktyvoje 98/34/EC ir 1998 m. birželio 22 d. Tarybos priimtoje informacijos apie techninius standartus bei taisykles pakeitimo procedūroje. Pagal šiuos teisės aktus, apie ketinimus keisti LR Alkoholio kontrolės įstatymą buvoprivalomapranešti Europos Komisijai. Komisija nebuvo informuota apie šio įstatymo pakeitimus. Dėl to Komisija nori atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos Tesingumo Teismo nagrinėtą bylą C-194/94 „CIA Security International“, kurios metu teismas padarė išvadą, kad negebėjimas vykdyti prievolę pateikti informaciją, kaip tai numatyta Direktyvoje 98/34, yra laikomas procedūros pažeidimu.“

Šiuo atveju techninio reglamento priėmimas, kuris apima reglamento punktų keitimą (LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus) yralaikomas netinkamu ir negali turėti jokios teisinės galios  - teigiama Europos Komisijos oficialiame rašte.

Pasak L. Šileikienės, EK sprendimas dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų yra dėsningas, nes pastarieji pažeidžia esminius Europos Sąjungos principus.

„Mes (MADA) nuo pat pradžių sakėme, kad įstatymo pakeitimai pažeis ES teisės aktus ir konkurencingumo principus, nes įstatymo pakeitimas iš principo prieštarauja vieniem kertinių ES principų – laisvam prekių judėjimui ir konkurencingumui. Pakeistas įstatymas būtų sudaręs nesąžiningas konkurencines sąlygas tarp didžiųjų ir mažųjų alaus gamintoju ir tikrai nebūtų pasiekęs deklaruojamų tikslų mažinti girtavimą, jau nekalbant apie užsibrėžtus ekologinius siekius, nes įtvirtinus 1 litro talpos apribojimą automatiškai padidėtų parduodamų plastikinių butelių kiekis“ – teigia L. Šileikienė.

Dar š.m. balandžio mėnesį Mažų alaus daryklų asociacija kreipėsi į Europos komisiją dėl LR Alkoholio įstatymo pakeitimų neatitikimo ES teisės aktams.

Papildoma informacija:

Pasak L. Šileikienės dar iki Europos Komisijos rašto Mažų aludarių asociaciją buvo įteikusi raštą Seimui, kuriame Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs šio LR Alkoholio įstatymo straipsnių pakeitimus bei papildymus Seimui įteikė raštą, kuriame teigiama, jog pakoreguotas įstatymo projektas prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniui bei kelia abejonių, ar nenusižengiama ES ribose taikomam proporcingumo principui.

Šis principas reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. Mažųjų aludarių pirmininkė Lina Šileikienė pastebi, jog papildytu įstatymu apribojus alkoholio koncentraciją iki 7,5 procentų lengvuose alkoholiniuose gėrimuose, išlieka galimybė vartoti stipresnius gėrimus, todėl iš esmės toks apribojimas yra nieko vertas, o girtavimo problemą gali tik pagilinti. Be to, papildyti įstatymo punktai kelia abejonių ir dėl praktinio jų įgyvendinimo. Pakoreguotas įstatymas siūlo užtikrinti, kad asmenys iki 18 metų nebūtų įleidžiami į barus, restoranus, kavines, bufetus ir kitas viešojo maitinimo įmones nuo 22 iki 6 valandos. Pasak L. Šileikienės, nėra aišku, kodėl šie asmenys negalėtų lankytis šiose įstaigose, jeigu jose neperka ir nevartoja alkoholinių gėrimų arba lankosi jose kartu su savo tėvais.

Vienas iš papildytų alkoholio įstatymų punktų nurodo, jog alų bei kitus silpnesnius alkoholinius gėrimus bus galima išpilstyti tik į ne didesnę nei 1 l talpos tarą.

„Toks įstatymo pakeitimas gina tik vieną šalies alaus gamintoją, kuris šiais metais investavo į 1 litro PET pakuočių gamybos liniją. Lygios konkurencijos principą pažeidžia ir tai, jog taros dydžio apribojimai negalios vynui bei stipriesiems gėrimams. Toks įstatymo pakeitimas sudarys nesąžiningas sąlygas šalies gamintojams, nepasieks savo tikslo kontroliuoti alkoholio vartojimą šalyje, o Valstybei pareikalaus papildomų išlaidų, kuomet prasidės teisiniai ieškiniai dėl nelygios konkurencijos sudarymo. Šiuos ieškinius, beje, galės iškelti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gamintojai, importuojantys savo produkciją“, - teigia L. Šileikienė.

Mažųjų aludarių pirmininkė pastebi, jog didžiausią klausimą kelia šio įstatymo papildomų punktų nauda. „Mažieji aludariai abejoja, ar prekybos dideliais buteliais uždraudimas sumažins girtavimą. Pasak šių pakeitimų iniciatoriaus, Seimo nario Antano Matulo, alaus vartojimas yra didžiulė problema Lietuvos kaimo vietovėse, tačiau ar mažesni alaus buteliai pakeis esamą situaciją? Išpilsčius į mažesnę tarą alus brangs, todėl veikiausiai žmonės vietoj jo rinksis stipresnius gėrimus. Pasaulyje yra atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, jog būtent stiprieji gėrimai, tokie kaip degtinė, greičiausiai ir dažniausiai sukelia priklausomybę nuo alkoholio“, - teigia L. Šileikienė. Pasak jos, alaus ir silpnesnių alkoholinių gėrimų gamintojus varžantis naujasis įstatymo projektas tik dar labiau pagilins problemą, prieš kurią jis turėtų kovoti.

L.Šileikienės manymu, silpnųjų gėrimų tarą bei alkoholio koncentraciją apribojantys įstatymo punktai žlugdo šalies mažuosius aludarius. „Esame nustebę, kokį politikų požiūrį atskleidžia pakoreguotas įstatymas. Investuoti į naujas alaus pakuočių linijas galės tik didžiosios užsienio kompanijų įmonės, nes mes – mažieji aludariai – tam neturime finansinių galimybių. Be to, neliks išskirtinių tradicinio lietuviško alaus rūšių, kokį verda beveik vien mažieji aludariai, o didžiosios kompanijos negamina. Toks tradicinis alus paprastai yra stipresnis už įprastą pramoninį, gali siekti iki 10 proc. alkoholio koncentracijos. Šis alus yra kulinarinis ir tautinis paveldas, jis kur kas brangesnis už paprastą alų. Be to, vargu ar toks tradicinis alus kokiu nors būdu skatina alkoholizmą, lyginant su didžiuliais pagaminamo ir suvartojamo lengvo alaus kiekiais. Atrodo, tarsi naujojo įstatymo projekto kūrėjai, įvardindami alkoholinio gėrimo vartojimo problemas, rodytų į mus pirštais - štai, kur tikroji besaikio alkoholio vartojimo priežastis – mažieji aludariai!“ – teigia L. Šileikienė.

Beje, alaus išpilstymas į mažesnės talpos tarą sukels ir ekologinių problemų. Visų pirma, padidės aplinkos tarša, nes atsiras daugiau atliekų. Įsigalėjus pakoreguotam įstatymui, tokiam pačiam kiekiui produkcijos išvežioti prireiks kur kas daugiau pajėgumų. Gamintojai bus priversti naudoti daugiau transporto priemonių ir kuro, todėl į aplinką pateks daugiau anglies dvideginio. L. Šileikienė taip pat pastebi, jog įstatymo projekte neužsimenama, jog gamintojai turi naudoti PET pakuotes, kurias galima surinkti ir perdirbti. Pasak mažųjų aludarių asociacijos pirmininkės, pakoreguotas įstatymas turi labai daug spragų ir iš esmės yra populistinis sprendimas, sukelsiantis daugybę papildomų problemų, kurias vis vien galiausiai reikės išspręsti jau po Seimo rinkimų.

MADA ir Terrier | online & offline communications informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"