TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažieji gamintojai stumiami į užribį

2015 04 16 6:00
Juditos Grigelytės ("Verslo žinios") nuotrauka

Smulkieji kosmetikos priemonių gamintojai neslepia nerimo: valstybė, vykdydama europines direktyvas ir reikalaudama iš mažųjų laikytis pramonės gigantams pritaikytų taisyklių, verčia juos arba gudrauti, arba atsisakyti ne vienus metus savo rankomis kurto verslo.

Smulkioji bendrovė „Ecoside“, gaminusi natūralią rankų darbo kosmetiką "Pienės pūkas", nuo balandžio 1-osios uždarė savo cechą. Įmonės vadovas Karolis Bacevičius LŽ teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas įvertinus vis didėjančius smulkiesiems gamintojams keliamus reikalavimus.

„Supratome, kad kosmetikos verslas tampa nuostolingas, nes, norėdami apmokėti vis naujų reikalaujamų dokumentų rengimo išlaidas, turėtume gaminti labai didelius produkcijos kiekius, nors mūsų verslo esmė - natūrali rankų darbo kosmetika, kurios galiojimo laikas trumpas, todėl kiekiai nedideli. Tokiame versle bet kokios papildomos išlaidos gerokai atsiliepia savikainai. Taigi uždarėme gamybos cechą“, - kalbėjo K. Bacevičius.

Grėsmes smulkiesiems kosmetikos gamintojams įžvelgia ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė. Jos teigimu, šie verslininkai atsiduria panašioje situacijoje, kokioje prieš kelerius metus buvo ūkininkai, susigundę valstybės raginimais steigti smulkias mėsos perdirbimo įmones, o paskui pašalinti iš rinkos esą dėl stambiojo verslo interesų, įvedus perteklinius reikalavimus.

„Ir šiuo atveju, manau, jei nebus imtasi priemonių, kuriomis valstybė numatys tam tikrą pagalbą mažiesiems gamintojams, kad šie galėtų be didelių problemų patikrinti savo produktus ir įvesti juos į rinką, bet kels reikalavimus, įveikiamus tik didžiosioms įmonėms, smulkieji verslininkai iš šios sferos pasitrauks“, - apgailestavo Z. Sorokienė.

Vis griežtėja

2013 metų liepą Lietuvoje įsigaliojęs 2009-aisiais patvirtintas Europos Komisijos reglamentas dėl kosmetikos gaminių, nustatantis bendrą visoje Europoje jų notifikavimo tvarką ir daugybę kitų reikalavimų, kuriuos turi atitikti kosmetikos gamintojai, tiekėjai bei platintojai, kaip teigta, turėjo garantuoti, kad į rinką patenkantys produktai bus saugūs. Tai užtikrinti turėjo ir reglamente numatyta prievolė gamintojams - prieš išleidžiant produktą į rinką atlikti jo saugos įvertinimą, tai patvirtinti laboratoriniais tyrimais ir panašiai.

Tačiau net Visuomenės sveikatos centras, kuriam yra pavesta kontroliuoti šią sritį, pripažįsta, kad reikalaujamas kosmetikos gaminio saugos vertinimas ir saugos ataskaitos parengimas yra iššūkis gamintojams, o ypač smulkiesiems.

„Kadangi, mūsų duomenimis, kosmetiką gaminančios įmonės Lietuvoje dažniausiai yra smulkios, jos susiduria su problema ieškodamos tinkamo specialisto saugos ataskaitai parengti. Tuo metu didesnės įmonės turi reikalavimus atitinkančių specialistų arba užsako šią paslaugą užsienio šalyse. Šiuo metu gaminio saugos ataskaitas yra pradėję rengti mūsų patikrinti kosmetikos gamintojai, tačiau didžioji jų dalis dar turi trūkumų“, - LŽ nurodė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Daina Švėgždaitė.

Maža to, nuo kitų metų šis reglamentas bus dar labiau griežtinamas: gamintojai turės pagrįsti savo reklamos teiginius apie gaminio poveikį bei pateikti tai įrodančių tyrimų duomenis, taigi investuoti į gamybą dar daugiau.

Jurgitos Sėjūnaitės teigimu, didžiausia problema ta, kad sertifikuotų laboratorijų, kurios galėtų atlikti reglamente reikalaujamus tyrimus, Lietuvoje tiesiog nėra. / Asmeninio albumo nuotrauka

Siunčia į užsienį

„2016 metais prie dabartinio reglamento prisidės papildomi reikalavimai, kurie privalės atsidurti mūsų dabar rengiamose gaminio saugos ataskaitose. Tačiau Visuomenės sveikatos centras, užuot jau dabar mus informavęs, kas keisis dar labiau sugriežtinus reglamentą, reikalauja jau dabar parengti brangiai kainuojančias gaminių saugos ataskaitas, kurias vos po metų teks perdarinėti. O jei 2017-aisiais atsiras dar vienas reglamentas, po metų - vėl naujas?! Kaip man žinoti: uždaryti įmonę jau dabar ar po dar kelių naujų reglamentų?“ - kalbėdama su LŽ piktinosi bendrovės „Gyva kosmetika“, gaminančios natūralią rankų darbo kosmetiką „Ambroozija“, bendraturtė Jurgita Sėjūnaitė.

Pasak jos, didžiausia problema ta, kad sertifikuotų laboratorijų, kurios galėtų atlikti reglamente reikalaujamus tyrimus, Lietuvoje tiesiog nėra: vienintelė nacionalinė laboratorija, kurios įkainiai, kaip teigia gamintojai, yra sunkiai pakeliami, Vilniuje atlieka tik mikrobiologinius tyrimus. Kas atliks kitus, gamintojams siūloma pasiieškoti užsienyje.

„Nereikia apsiriboti vien Lietuva, galima pasidomėti tokiais tyrimais kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse, kur kosmetikos pramonė labiau išvystyta, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, galbūt ten kainos yra konkurencingesnės“, - prieš kurį laiką J. Sėjūnaitei, klaususiai, kur Lietuvoje galima ištirti kosmetikos gaminius, atsakė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Norkus.

Garantuoja mamos ir tetos

Dar didesnį galvos skausmą gamintojams kelia reikalavimas ištirto gaminio bylą aprašyti pagal nustatytus reikalavimus ir sertifikuoti. Reglamentas numato, kad laboratoriškai ištirto kosmetikos gaminio saugos įvertinimą gali atlikti asmuo, turintis farmacijos, toksikologijos, medicinos ar panašių disciplinų aukštojo mokslo diplomą arba kitus oficialius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. „Žinoma, geriausia būtų, jei gaminio saugos vertinimą atliekantis asmuo turėtų ne tik reikalingą išsilavinimą, bet ir kosmetikos gaminių gamybos darbo patirties“, - LŽ nurodė Visuomenės sveikatos centro atstovė D. Švėgždaitė.

Kur tokį asmenį rasti - tik gamintojo problema. J. Sėjūnaitė, gaminių byloms rengti samdanti privačią bendrovę, teigė už vieno produkto aprašą ir sertifikavimą mokanti 600-1000 eurų, o rinkai pristatanti maždaug 60 įvairių gaminių.

„Iš kolegų, kurie bylas rengia patys, teko girdėti, kad jie „parašui“ ieško mamos, tetos, giminaitės, pažįstamos - tai yra, žmogaus, kurio išsilavinimas atitinka reikalavimus. Už tam tikrą mokestį „į kišenę“, taigi gerokai mažesnį nei oficialiai dirbančiai įmonei, toks asmuo pasirašo dokumetus. Visuomenės sveikatos centras į tas bylas faktiškai nesigilina, pasirašo aklai, nes gilintis reikštų ją rengti, o tai trunka mėnesius. Vadinasi, iš esmės tokiose privalomose bylose gali būti surašytos visiškos nesąmonės, kurios niekam neužkliūva“, - piktinosi verslininkė.

Jos manymu, Lietuvoje diegiami europiniai reikalavimai greičiausiai nesukels rimtų problemų didiesiems kosmetikos gamintojams bei platintojams, kasdien į rinką pateikiantiems tūkstančius vieno gaminio pakuočių, bet yra sunkiai pakeliami smulkiesiems verslininkams, kurių veiklą skatinanti teigia valstybė. „Iš esmės visi smulkieji gamintojai dabar verčiami sukčiauti, jei nori išsilaikyti. Daugiausia problemų kyla tiems, kurie nori dirbti sąžiningai ir bando įvykdyti naujuosius reikalavimus“, - kalbėjo moteris.

Siūlo elgtis protingai

Smulkiųjų kosmetikos gamintojų priekaištus dėl nepakeliamų regalmento reikalavimų Visuomenės sveikatos centras atremia vienu argumentu: tai yra norminis teisės aktas, kurio laikytis privalu visiems Europos kosmetikos gamintojams. Taip pat kontrolieriai neatmeta ir to, kad netrukus gamintojams teks paisyti dar griežtesnių direktyvos reikalavimų.

Zita Sorokienė. / LŽ archyvo nuotrauka

„Kosmetikos gaminių saugos ataskaitos nėra vienkartinis dokumentas. Tai „gyvas“ dokumentas, kuris turi būti nuolat prižiūrimas, papildomas ir atnaujinamas atsižvelgiant į naują gautą informaciją apie gaminį ar jo sudedamąsias dalis“, - LŽ nurodė D. Švėgždaitė.

Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Z. Sorokienė savo ruožtu abejojo, ar valstybė elgiasi teisingai, tiesiog perkeldama europinius reikalavimus į Lietuvos teisės aktus, nebandydama išsiaiškinti, kaip jie, tarkime, atsilieps smulkiajam verslui.

„Taikant europines direktyvas smulkiesiems verslininkams, taip pat ir kosmetikos gamintojams, reikėtų elgtis protingai. Žmonės turėtų aiškiai žinoti, kur gali kreiptis, kokius reikalavimus privalo įvykdyti, kas turi atlikti įvertinimus ir išduoti atitinkamus dokumentus. Žinoma, ši verslo sritis, tiesiogiai susijusi su žmogaus sveikata, turi būti atidžiai kontroliuojama, bet keliami reikalavimai negali būti tapatūs didžiųjų gamintojų kontrolei“, - tikino Z. Sorokienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"