TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažieji reaktoriai - ateities galimybė

2011 03 08 0:00
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas B.Lubys (stovi) su mažuosius branduolinius reaktorius plėtojančių JAV kompanijų atstovais, dalyvavusiais konferencijoje.
Rimanto Žiemio nuotrauka

Mažųjų branduolinių reaktorių technologijos sparčiai juda į priekį, todėl tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį gamintojai rinkai gali pasiūlyti saugių bei efektyvių sprendimų, kurie gali būti patrauklūs ir Lietuvai.

Per konferenciją "Mažųjų branduolinių reaktorių ir atsinaujinančios energetikos perspektyvos Baltijos šalyse iki ir po 2020 metų", kuri buvo surengta Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir žurnalo "Elektros erdvė" iniciatyva, kalbėta apie būtinybę analizuoti mažųjų branduolinių reaktorių diegimo perspektyvas, kurios per artimiausią dešimtmetį gali tapti rimta alternatyva tradicinei didžiajai branduolinei energetikai.

"Energetikos klausimas šiandien yra labai svarbus. Pritariu Vyriausybės nuomonei dėl didžiųjų energetikos projektų - be abejo, turi būti pastatytas suskystintųjų dujų terminalas, nutiestos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, pastatyta atominė elektrinė. Ši konferencija telpa į tuos pačius strateginius rėmus - kaip pasirinkti, kas Lietuvai yra svarbiau, ekologiškiau, naudingiau - ar didelis atominės elektrinės blokas, ar galbūt mažieji reaktoriai. Ir vieni, ir kiti turi savo pranašumų ir trūkumų", - per konferencijos atidarymą kviesdamas atvirai diskutuoti kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas dr. Bronislovas Lubys.

Sustabdžius galingiausią šalies elektros gamintoją - Ignalinos atominę elektrinę - ir gerokai išaugus priklausomybei nuo energijos importo, Lietuva priversta ieškoti sprendimo, kaip apsirūpinti energija, kad jos kainos būtų prieinamos vartotojams ir netaptų ūkio plėtros stabdžiu.

Kol kas strateginiai Vyriausybės planai - naujos galingos branduolinės elektrinės statyba, tačiau nepavykus rasti strateginio investuotojo šiuos planus teko atidėti neapibrėžtam laikui. Vartotojams nerimą kelia ir tai, kad nėra tikslių skaičiavimų, kiek atsieitų naujos stambios jėgainės statyba ir kiek kainuotų joje gaminama elektros energija: kol kas kalbėta tik apie tai, kad į naują atominę jėgainę reikėtų investuoti 3-5 mlrd. eurų (10,35 - 17,25 litų). Be to, regione planuojama statyti dar dvi stambias branduolines jėgaines - Kaliningrado krašte ir Baltarusijoje, su jomis lietuviškajai jėgainei greičiausiai tektų konkuruoti dėl elektros pardavimo rinkų, o tai kelia dar daugiau klausimų dėl šio projekto komercinio gyvybingumo.

Susidomėjimas didėja

Mažoji branduolinė energetika laikoma alternatyviosios energetikos sritimi, ji pastaraisiais metais sparčiai plėtojama ir, gamintojų teigimu, per ateinantį dešimtmetį bus pasirengusi pasiūlyti patrauklių komercinių sprendimų.

Šiuo metu, kaip pažymi ekspertai, pasaulyje yra prasidėjusios lenktynės dėl mažo pajėgumo branduolinių reaktorių technologijų plėtojimo. Į šias lenktynes yra įsitraukusios kelios dešimtys kompanijų JAV, Japonijoje, Korėjoje, Rusijoje ir kitose šalyse, joms talkina didžiulės mokslininkų pajėgos. Šiuo metu plėtojamos bent aštuonios pagrindinės mažųjų branduolinių reaktorių koncepcijos, Tarptautinė atominės energijos agentūra kaip mažąsias branduolines jėgaines įvardija įrenginius, gereruojančius iki 300 megavatų (MW) galios. Šiuo metu kuriamų mažųjų reaktorių įvairovė - nuo vos 25 MW galios įrenginių, kurie "ne didesni nei sodo pašiūrė", iki 200-300 MW galios modulių, sveriančių kelis šimtus tonų, kurie galėtų energija aprūpinti nemažą miestą ar stambią pramonės įmonę. Kai kurios kompanijos praneša kuriančios mikroreaktorius, kurių generuojamos energijos pakaktų vos vieno ar kelių namų ūkiams.

Susidomėjimą mažaisiais branduoliniais reaktoriais ypač skatina noras sumažinti statybos kainą, decentralizuoti energijos gamybą, išvengti rezervavimo problemų, kurių nuolat kyla statant stambius generavimo objektus. Vilioja ir galimybė tiekti energiją vietovėse, nutolusiose nuo išplėtotų elektros tinklų.

Skirtingai nuo didžiųjų atominių jėgainių, mažųjų reaktorių pirkėjams būtų paranku, kad operatoriai pasiimtų panaudotą kurą, todėl užsakovams nebeliktų prievolės rūpintis panaudoto branduolinio kuro saugojimu ir laidojimu.

Siūlo įvairius variantus

Kaip teigia mažųjų reaktorių gamintojų atstovai, galima tikėtis, kad per kelerius ateinančius metus bent keli mažųjų branduolinių reaktorių modeliai bus aprobuoti ir licencijuoti, taip atveriant kelią jų komercinei gamybai.

"Mūsų kompanija skiria labai daug dėmesio mažiems moduliniams reaktoriams ir jau turime daug metų kurtą produktą. Galbūt tai bus technologijos, kurių reikia Lietuvai", - per konferenciją kalbėjo Alanas Palinas, vienos pasaulinių lyderių branduolinės energetikos srityje JAV kompanijos "Westinghouse Electric Company" vadovas.

Anot jo, kompanija netrukus galės pasiūlyti 200 MW galios mažąjį reaktorių, kuris yra maksimaliai saugus, o jo technologija tokia pati, kokia naudojama "Westinghouse" AP1000 tipo didžiuosiuose reaktoriuose, veikiančiuose daugelyje pasaulio elektrinių. Jo teigimu, naujieji kompanijos reaktoriai turėtų būti santykinai pigūs, tiesa, jis pažymėjo, kad galutinę jų kaina nurodyti būtų sudėtinga, nes ji priklauso nuo konkretaus projekto ypatybių, tokių kaip statybvietės ypatumai ar projekto dydis.

A.Palinas nurodė, kad naujojo produkto licencijavimas gali užtrukti iki 2020 metų. JAV kompanija "Hyperion Power Generation" teigia netrukus rinkai galėsianti pasiūlyti gerokai mažesnių - 25 MW elektrinės ir 70 MW šiluminės galios - branduolinių reaktorių, kurie taip pat būtų moduliniai, saugūs, nebrangūs ir atitiktų branduolinio ginklo neplatinimo politiką.

"Mūsų tikslas - sukurtos technologijos pritaikymas komerciniams tikslams", - kompanijos tikslą įvardijo Peteras Crookas, "Hyperion Power Generation" rinkodaros direktorius. Tikimasi, kad kompanijos kuriamas įrenginys galės tiekti energiją, kuri bus pigesnė nei išgaunama deginant anglis ar dujas. Licencijavimo procedūras žadama pradėti artimiausiu metu.

JAV kompanijos "NuScale" atstovas per konferenciją pristatė savo mažos galios modulinių reaktorių (apie 45 MW elektrinės galios 1 modulis) gamybos technologiją, plėtros ir eksploatacijos galimybes. Tokio tipo reaktoriai galėtų būti naudojami aprūpinant šiluma ir elektra nedidelių poreikių turinčius miestus, pramonės įmones.

Daug neaiškumų

Nors mažųjų branduolinių reaktorių galimybės kelia potencialių užsakovų susidomėjimą, Lietuvos ekspertai pažymi, kad kol kas tai - tik ateities technologija, o jos panaudojimo planus labiausiai riboja neapibrėžti šių įrenginių licencijavimo terminai.

"Šios technologijos kol kas egzistuoja tik "popieriuje", nė viena kompanija dar nepraėjo licencijavimo procedūrų, o licencijavimas trunka ne mažiau nei 5 metus, antra tiek vyktų statybos. Todėl realiai rinkoje mažieji branduoliniai reaktoriai galėtų atsirasti apie 2025 metus, o Lietuvai tai būtų pernelyg vėlyvas terminas", - LŽ sakė Eugenijus Ušparas, Lietuvos energetikos instituto direktorius.

Branduolinės energetikos profesorius Jonas Gylys tvirtina, kad šiuo metu dar nėra nė vienos licencijuotos ir komerciniam naudojimui parengtos mažųjų reaktorių technologijos, juo labiau - veikiančio prototipo, todėl galimybės juos panaudoti Lietuvos energetinio apsirūpinimo problemoms spręsti kol kas nelabai realios.

Kitas vertus, kaimynės valstybės, tokios kaip Lenkija ir Čekija, jau ir šiandien kaip vieną galimybių nagrinėja ir mažosios branduolinės energetikos perspektyvą.

Kaip nurodė per konferenciją kalbėjęs Jozefas Misakas, Čekijos branduolinių tyrimų instituto plėtros direktorius, šios šalies valstybinėje energetikos plėtros iki 2050 metų koncepcijoje jau kalbama apie tai, kad centralizuoto šildymo sistemose naudojamas akmens anglis būtų galima keisti mažųjų reaktorių energija. "Mažieji branduoliniai reaktoriai turi daug privalumų. Tačiau svarbiausias klausimas - kiek jie kainuos ir kur jie galėtų būti statomi, nes vietos parinkimas tokiems objektams yra labai sudėtinga ir ilga procedūra. Saugos licencijavimo klausimai irgi gali būti rimta problema", - sakė J.Misakas.

Tačiau Čekijos branduolinių tyrimų institutas jau kuris laikas analizuoja iš reaktorių gamintojų gaunamą medžiagą, seka kiekvieno jų pažangą ir neatmeta, kad 2020-2030 metais šios technologijos gali būti šalyje diegiamos, jei tam susidarys tinkamos sąlygos.

"Čekiją domintų galimybės plėtoti šį branduolinės energetikos sektorių, tuo domisi ir mūsų gamyklos. Net esame suskaičiavę, kad apie 80 proc. reaktorių komponentų galėtų būti gaminami Čekijoje", - nurodė jis.

Kaip LŽ sakė B.Lubys, Lietuva taip pat turėtų domėtis naujomis technologijomis ir įvertinti jų ekonominį efektą, saugumą ir šalies poreikius. "Visada reikia analizuoti kainą, ieškoti techniškai, ekonomiškai naudingiausių ir saugiausių variantų. Turime žinoti, kas vyksta pasaulyje, įvertinti visas galimybes, tarp jų - ir mažųjų branduolinių reaktorių. Nebejoju, kad ši technologija pasaulyje netrukus prasiskins kelią - tai kelerių metų klausimas. Surasti kelias dešimtis milijardų litų naujo didelio reaktoriaus statybai Lietuvai nėra labai realu, be to, neaišku, ar tokia didelė jėgainė Lietuvai išvis reikalinga. Todėl pramonininkai mano, kad nereikėtų užsimerkti prieš visus kitas alternatyvas", - nurodė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"