TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažinama kliūčių uosto plėtrai

2015 07 14 6:00

Tiesti kelius ir rekonstruoti uosto privažiuojamuosius kelius Klaipėdoje bus lengviau Vyriausybei pakoregavus ankstesnį nutarimą, nustatantį lėšų kompensavimo savivaldybei tvarką. Bet naujas dokumentas senų bėdų nesprendžia.

Patvirtintas naujas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) perduodamų lėšų savivaldybei už jai priklausančius statinius aprašas numato biurokratinį palengvinimą, kuris sutaupys daug darbo laiko tiek valdininkams, tiek uosto specialistams.

Anksčiau dėl kiekvieno turto vieneto, trukdančio uosto projektams, vykdavo ilgas susirašinėjimas su Susisiekimo ministerija, reikėdavo atskiro Vyriausybės nutarimo, ypač kai namai turėjo gyventojų, kuriuos reikėdavo iškeldinti. Nuo šiol lėšų perdavimas vyks pagal tiesiogines sutartis. Patikslinta, kam KVJUD pinigai gali būti leidžiami, o kas – netinkamos finansuoti išlaidos. Jei turtas priklauso ne savivaldybei, numatyta galimybė jį paimti visuomenės poreikiams.

Greičiau ties uosto kelius

Nuo liepos 4-osios galiojančiame apraše numatyta, kad KVJUD pinigus perduoda savivaldybei pagal pateiktas paraiškas ir dokumentus, patvirtinančius patirtas faktines išlaidas. Anksčiau, kol kompensavimo už turtą tvarka buvo aptaki, nesulaukusios KVJUD ir savivaldybės finansinių susitarimų uosto bendrovės įšaldydavo privačių statybų projektus ir skųsdavosi dėl išderintų terminų.

Pasak KVJUD finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, dabar bus įmanoma greičiau tiesti uosto kelius. Kompensacijos už šalinamą savivaldybės turtą, trukdantį tiesti ar rekonstruoti privažiuojamuosius kelius, kiekvienais metais skirtingos ir jas tvirtina ministras pasirašydamas uosto išlaidų sąmatą. Pinigų poreikis apskaičiuojamas vertinant parengtus infrastruktūros planavimo dokumentus.

Anksčiau daug tokių lėšų panaudota statant Centrinį Klaipėdos terminalą, o šiemet 1,9 mln. eurų numatyta skirti šiuo metu baigiamam Baltijos prospekto ir Minijos gatvių sankryžos statybos projektui, dėl perimtų Strėvos gatvės pastatų. „2016 metams naujų projektų, susijusių su uosto privažiuojamaisiais keliais, dar neturime. Bet gali atsirasti. Nevėžio gatvės rekonstrukcijos, kuri aptarta Uosto taryboje, šis nutarimas lyg ir neapima, nes savivaldybė pripažįsta esanti nepajėgi jo įgyvendinti ir nori gatvę perduoti uostui. Bet kol kas dar nieko nevyksta, todėl nėra ir jokio direkcijos sprendimo. Turto paėmimo visuomenės poreikiams atvejo taip pat dar nesame turėję", - sakė M. Armonaitis.

Grasino blokuoti geležinkelį

Pati problemiškiausia pastaraisiais metais Klaipėdos vieta – Nemuno gatvė, greta kurios eina intensyvaus eismo 201 geležinkelio kelias į uosto bendroves. Dviejų namų gyventojus numatyta iškeldinti prieš 15 metų, bet valstybė tam neskiria pinigų. Trejus pastaruosius metus, kai bendrovės įgyvendina milžiniškos plėtros planus, žmonės rengia protesto akcijas, kelia ultimatumus stabdyti traukinius, prisirakinti prie bėgių.

Viename name yra 18 butų, iš kurių 6 priklauso savivaldybei, kitame - 9 butai ir 3 negyvenamosios patalpos. Visuomenės sveikatos centras yra nustatęs, kad žmonės dėl vibracijos gyventi šiuose Nemuno gatvės namuose negali.

Pastarąjį kartą grasinimą skelbti geležinkelio blokadą gyventojai išdėstė šiemet gegužės mėnesį, kai paaiškėjo, jog Aukščiausiasis Teismas panaikino bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" vadovui Stasiui Dailydkai Klaipėdos miesto apylinkės teismo skirtą 500 litų baudą tuo pagrindu, kad triukšmo problema gali būti išspręsta bendromis įvairių institucijų pastangomis. Atsakomybė esą nepriklauso išimtinai bendrovei "Lietuvos geležinkeliai". Žmonėms drausminti pasitelkta policija.

Apie uosto sanitarinėje zonoje gyvenančių klaipėdiečių rūpestį ir tai, kad neaišku, kas turi finansuoti savivaldybei už gyventojų iškeldinimą, informuotos visos institucijos ir aukščiausi šalies vadovai. Premjeras yra davęs pavedimą klausimą spręsti susisiekimo ministrui ir Vyriausybės kancleriui.

Tačiau M. Armonaitis teigia, kad kompensavimo už paimamą turtą tvarką koregavęs Vyriausybės nutarimas kolektyvinio finansavimo nenumato. „Nemuno gatvės namai – ne vien uosto direkcijos reikalas, tai susiję ir su „Lietuvos geležinkeliais“. Bet aišku viena – reikia sėsti ir kartu spręsti“, - sakė KVJUD finansų direktorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"