TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažinti mokesčius - tik pasvėrus galimybes

2006 07 21 0:00
Finansų ministras Zigmantas Balčytis nemano, kad Lietuvai reikia stačia galva pulti mažinti mokesčius.

Toliau lengvinti mokesčių naštą bus galima tik įsitikinus, kad užteks lėšų išlaidoms finansuoti. Tokios politikos žada laikytis vėl į finansų ministro kėdę grįžęs socialdemokratas Zigmantas Balčytis.

Po Algirdo Brazausko atsistatydinimo daugiau nei pusantro mėnesio Vyriausybei vadovavęs Zigmantas Balčytis prognozuoja kitų metų biudžeto pajamas didėsiant daugiau nei dešimtadaliu, o biudžetas bus ir toliau socialiai orientuotas. Balčytis LŽ sakė, kad Lietuvai euro zona atsivers 2009-2010 m., tačiau aiškesnis vaizdas bus matyti rudenį, kai bus atnaujintos šalies ūkio prognozės.

- Finansų ministro pareigų jums teks imtis jau antrame ministrų kabinete. Kokie pagrindiniai darbai teks premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybėje?

- Bus tam tikrų naujovių, pokyčių, juk ir Vyriausybės programoje numatytas akivaizdesnis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas. Svarstysime galimybę dėl "Sodros" "lubų" nustatymo. Tai turėtų teigiamai paveikti mūsų konkurencinę aplinką. Manau, kad gyvenimas iškėlė ir naujų reikalavimų - ministerijoje numatoma sukurti tam tikrą rodiklių sistemą, kad nebūtų dubliuojamos funkcijos, pareigybės.

- Vyriausybės programoje numatoma esant galimybei sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 20 procentų. Kada Vyriausybė ryšis tokiam žingsniui?

- Turime nusistatyti, ko mes siekiame: ar svariai padidinti bendrojo nacionalinio produkto (BVP) perskirstymą per biudžetą, ar optimizuoti kitus dalykus, pavyzdžiui, verslo konkurencingumą. Tiedu dalykai yra prieštaraujantys, reikia ieškoti, kaip šiuos klausimus suderinti, ir čia Vyriausybei teks nelengvas galvosūkis. Juk sveikatos apsaugos ministras žada milijardu padidinti savo srities finansavimą, krašto apsaugai turėtų tekti 2 proc. BVP. Šie siekiai kilnūs, bet tada reikia aiškiai įvardyti šaltinius, taip pat ir sritis, kurioms turėsime sumažinti finansavimą. Pirmiausia privalome įvertinti, kiek biudžetas praras po pirmojo mokesčių reformos etapo, kaip bus paveiktos mūsų biudžeto galimybės. Spalio-gruodžio mėnesiais bus pateiktos prognozės, kuriomis remiantis galima toliau priimti sprendimą mažinti pajamų mokesčio tarifą iki 20 procentų.

- Seime rudens sesijos metu greičiausiai bus svarstomos įstatymo pataisos, ar palikti kitiems metams galioti laikinąjį socialinį mokestį. Ar, jūsų nuomone, verta šio mokesčio atsisakyti?

- Čia yra tas pats uždavinys - jei sumažiname mokesčius, atitinkamai turime įvertinti, kad turės mažėti galimybės finansuoti kai kurias sritis. Manau, apsisprendžiant dėl kitų mokesčių bus įvertintas ir socialinio mokesčio tikslingumas. Gal ir bus galima svarstyti, ar reikia jį palikti, nes kitais metais jo tarifas yra ne 4 proc., o 3 proc. pelno. Nemanau, kad verslui tai labai didelis mokestis.

- Dabar galioja nemažai mokesčio lengvatų. Ar visos šios lengvatos liks ir toliau galioti?

- Pačios lengvatos nėra geras dalykas, tai nukrypimas nuo normos. Sumažinus pajamų mokestį, įvedus "Sodros" "lubas" išskirtinių lengvatų ateityje neturėtų būti. Galbūt vieną kitą sritį, kaip antai lengvatą maisto produktams, ir galėtume svarstyti - čia jau būtų Vyriausybės apsisprendimas. Bet tai neturi prasilenkti su tam tikra verslo logika - mes skiriame lengvatą, ir verslas padidindamas apyvartą sumoka daugiau mokesčių. Pati lengvata nėra ydinga. Jei ji iškreipia konkurencinius dėsnius - negerai, tačiau jei ji skatina verslumą - tai geras dalykas.

Orientacija nesikeis

- Kokį matote kitų metų biudžeto vaizdą, kaip keisis pajamos?

- Biudžetas turės būti realus. Kalbant apie perspektyvą, ateinančių metų biudžetas turės nemažas didėjimo tendencijas ir manau, kad jo pajamos turėtų būti iki 15 proc. didesnės nei šiųmečio.

- Ar kitų metų biudžetą Vyriausybė vėl vadins socialiai orientuotu?

- Nemanau, kad biudžetui galima suteikti kitą pavadinimą. Svariai padidinome socialines išmokas. Puikiai žinote, kiek didėjo pensijos. Šiuo metu vidutinė pensija sudaro 515 litų, o mums pradedant dirbti ji tesiekė 283 litus. Padidinome sveikatos apsaugos finansavimą. Dabartinėje Vyriausybės programoje taip pat yra nuostatų, aiškiai rodančių, kad vienas iš prioritetų yra socialinė apsauga. Juk ir mūsų politinis tikslas - mažinti socialinę atskirtį. Visiškai aišku, kad ir kitų metų biudžetas bus socialiai orientuotas.

- Biudžeto priėmimas kartu bus ir rimtas naujosios daugumos išbandymas. Kaip jums pavyks įtikinti Seimą balsuoti už biudžeto projektą?

- Jei bus geras biudžeto projektas, nepritariančiųjų bus nedaug. Galbūt nepritars tik tie Seimo nariai, kurie iš principo laikosi pozicijos nepritarti. Jau šiemet perskirstant biudžetą buvo daug diskusijų, būgštavimo, kad jis nebus priimtas. Bet kaip buvo nubalsuota? Šimtas narių - "už". Taip dar nėra buvę. Panašios tendencijos bus ir formuojant 2007 m. biudžetą. Tai yra visų politinių partijų brandos egzaminas. Jei biudžetas bus didesnis 15 proc., mes dosniai finansuosime daugelį sričių. Tai kodėl jam nepritarus?

Be to, opozicija yra įsipareigojusi paremti kai kuriuos mūsų veiksmus tvirtinant 2007 m. biudžetą.

Klaustukai dėl euro

- Kokia yra realiausia data Lietuvai įsivesti eurą?

- Turime realiai prognozuoti, kada pakelsime akcizus degalams, cigaretėms, kaip išmokėsime iš "Mažeikių naftos" sandorio gautus pinigus, koks bus mūsų biudžeto didėjimas. Visus šiuos dalykus turime realiai įvertinti, ir nuo to priklausys, koks bus infliacijos rodiklis 2007-2010 m. Šį rudenį bus atnaujintos makroekonominės prognozės ir paaiškės, kaip vykdoma mokesčių reforma, kokius priimsime sprendimus dėl tolesnio mokesčių mažinimo. Tik tada galėsime nustatyti tikslesnę datą. Manau, premjeras Kirkilas labai realiai įvertino situaciją ir įvardijo 2009-2010 metus.

- Jau šiais metais gali būti užbaigtas "Mažeikių naftos" sandoris ir valstybė už bendrovės akcijas gali gauti 2,3 mlrd. litų. Kam bus skirti šie pinigai?

- Mes turime įsipareigojimų, todėl pats teisingiausias principas būtų sumokėti kompensacijas už žemę, nekilnojamąjį turtą (jis kasmet brangsta, ir valstybei pravartu atsiskaityti kuo greičiau) bei indėlius. Bendra įsipareigojimų suma - 2,1 mlrd. litų. Šią sumą būtų galima išdėlioti per tam tikrą laikotarpį ir šiuos klausimus atidėti. Rinkimų kampanijos metu jie paprastai atsiranda kiekvienos partijos programoje.

- Kaip jūs, ES paramos skirstymą kontroliuojančios ministerijos vadovas, vertinate Lietuvos gebėjimą pasinaudoti ES parama?

- Ši parama panaudojama taip, kaip mes ir planavome (iki šių metų balandžio panaudota 12,5 proc. 2004-2006 metams skirtų lėšų - red.) Mes negalime visą paramą panaudoti per metus, o paskui trejus ketverius laukti, kol gausime daugiau. Kai kurios tų lėšų galutinai bus panaudotos tik 2008-2009 ar net 2011 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"