TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažosioms bendrijoms - dideli mokesčiai

2013 11 05 6:00

Tik pernai patvirtinta veiklos forma - mažosios bendrijos - buvo populiarinama kaip itin patraukli smulkiesiems verslininkams, tačiau šie netruko sulaukti staigmenų. Nuo kitų metų smarkiai padidėsianti mokesčių našta jau ne vieną mažąją bendriją paragino pakeisti verslo formą ar net nutraukti veiklą.

Nuo sausio 1 dienos įsigalios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata, pagal kurią mažųjų bendrijų nariai privalomai mokės socialinio draudimo įmokas nuo savo poreikiams iš įmonės imamų lėšų sumų. Nuo jų mokėjimo mažosios bendrijos narys bus atleidžiamas tik tuo atveju, kai bendrija veiklos nevykdys ir tai deklaruos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Įmonės „LS Consulting“ teisininkas Andrius Mažutis paaiškino, kad mažosios bendrijos už kiekvieną narį kas mėnesį turės sumokėti 26,3 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ("Sodros") įmoką nuo ne mažesnės sumos nei minimali mėnesio alga (MMA), taip pat, kaip ir anksčiau, - 90 litų dydžio privalomąją sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Taigi, kiekvienas narys nuo kitų metų mažajai bendrijai kainuos mažiausiai 272 litus per mėnesį, arba 4236 litus per metus.

„Mažosioms bendrijoms tai didelė našta. Daug jų įsteigta dėl to, kad ši verslo forma buvo mažai apmokestinta. Mokesčiai daug gyventojų atgrasys – jau dabar mažosios bendrijos pertvarkomos į uždarąsias akcines bendroves arba likviduojamos“, - sakė A.Mažutis.

Jis pažymėjo, kad daugelis smulkiųjų verslininkų apie kitąmet padidėsiančią mokesčių naštą mažosioms bendrijoms sužinojo neseniai, todėl šių įmonių pertvarka tik prasidėjo. Dažniausiai, anot jo, mažosios bendrijos tolesnei veiklai vykdyti pasirenka naują verslo formą. „Dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje už akcininką joks mokestis nėra mokamas – už žmogų mokesčiai pradedami mokėti tik jį įdarbinus. Mažojoje bendrijoje reikės mokėti mokestį vien dėl to, kad esi narys, o juk tai yra akcininko atitikmuo“, - aiškino A.Mažutis.

Keičia veiklos formą

Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus teigimu, praėjusių metų pabaigoje, kai buvo saulės energetikos bumas, nemaža dalis steigtų mažųjų bendrijų ėmėsi būtent šios veiklos. Apie tai galima spręsti ir iš jų pavadinimų. „Buvo žmonių ar asmenų grupių, kurios įsteigė po keliolika ar net po keliasdešimt mažųjų bendrijų“, - sakė jis. Pašnekovas neabejojo, kad mokesčių permainos labiausiai paveiks tuos asmenis, kurie dėjo dideles viltis į praėjusių metų pabaigoje kilusį žaliosios energetikos bumą, įsteigė daugybę mažųjų bendrijų ir nesugebėjo iki šiol jų atsikratyti. A.Petrošius neatmetė tikimybės, kad iki Naujųjų metų dalies mažųjų bendrijų savininkai dar spės jas likviduoti. Tačiau pripažino, kad juridinio asmens likvidavimas yra vienas sudėtingesnių procesų civilinėje teisėje ir gali ilgai užtrukti. „Įsteigti įmonę Lietuvoje yra iš tiesų labai lengva, bet likviduoti ją – tikras galvos skausmas“, - pabrėžė pašnekovas.

Tai, kad smulkieji verslininkai jaučiasi nuskriausti ir netikėtai užklupti naujos mokestinės prievolės, rodo ir Registrų centro gauti prašymai. Pavyzdžiui, prašoma ne tik panaikinti mažąją bendriją, bet ir grąžinti už jos steigimą sumokėtus pinigus. Žmogus šiame prašyme teigė, jog mažoji bendrija kasdienės veiklos nevykdo, nes buvo įsteigta vien dėl to, kad reikėjo juridinio asmens statuso derinant sutartis su trečiosiomis šalimis. Po Naujųjų metų ši mažoji bendrija neturės pakankamai pajamų naujiems mokesčiams ir kitoms padidėjusioms išlaidoms.

Verslo ateitis miglota

Didmenine kosmetikos priemonių prekyba užsiimanti mažoji bendrija „ABC prekyba“, kaip sakė jos vadovas Antanas Abeciūnas, sulauks metų pabaigos, kai bus galima įvertinti veiklos rezultatus, o tuomet spręs jos likimą. „Lietuvoje naujas mokestis – ne stebuklas. Čia mokesčiai ne dienomis, o valandomis didėja. Esu nusivylęs visa mokesčių sistema“, - sakė verslininkas. Anksčiau dvi įmones turėjęs, tačiau jas uždaręs ir penkerius metus dirbęs užsienyje A.Abeciūnas vis dėlto nusprendė grįžti į Lietuvą ir įsteigti uždarąją akcinę bendrovę. Mat dirbdamas pagal patentą verslininkas negalėtų išrašyti sąskaitų faktūrų. Patyrusi buhalterė jam patarė rinktis neva lankstesnę veiklos formą – mažąją bendriją. „Padariau didelę klaidą, kad grįžau, – užsienyje jau buvau įsitvirtinęs darbo rinkoje. Tačiau patikėjau šnekomis, kad Lietuva atsigauna. Iš tikrųjų niekas čia nepasikeitė: mokesčių sistema smaugia - valdžios politika yra viską užkrauti ant žmonių pečių. Būčiau žinojęs, kas čia darosi, iš viso nebūčiau verslo pradėjęs“, - savo sprendimą steigti mažąją bendriją komentavo pašnekovas.

K.Leontjevos teigimu, nelogiška iš mažosios bendrijos savininkų reikalauti įmokų net ir tuomet, kai jie iš įmonės neišsiima lėšų. / LŽ archyvo nuotrauka

Kartoja padarytas klaidas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva padidėsiančią mažųjų bendrijų mokesčių naštą vertina neigiamai. Anot jos, reikalauti mokėti draudimo įmokas net ir tuomet, kai mažosios bendrijos savininkas neišsiima iš įmonės lėšų, nelogiška. K.Leontjeva pabrėžė, kad yra labai sunku atskirti, kurios mažųjų bendrijų savininkų gaunamos pajamos yra darbo pajamos, o kurios – kapitalo. Jos apmokestinamos skirtingai. „Žinome, kad kapitalo pajamos nėra apmokestinamos „Sodros“ ar PSD įmokomis - pavyzdžiui, dividendams nėra taikomi šie mokesčiai", - aiškino ji.

Pašnekovė taip pat priminė, kad analogiškas reikalavimas mokėti PSD įmokas nuo 2009 metų buvo įsigaliojęs ir individualioms įmonėms, ir tai nemažai jų paskatino nutraukti veiklą. Tuo metu įmonių savininkai išreiškė didžiulį nepasitenkinimą dėl prievolės mokėti įmokas net ir tada, kai jie iš įmonės negauna jokių pajamų. „Nors buvo pripažinta, kad ši tvarka nepasitvirtino, matome, kad vėl grįžtame prie to paties“, - sakė ji.

K.Leontjeva pažymėjo, kad kuriant verslą mokesčių sistemos pastovumas ir galimybė jį prognozuoti verslininkams yra itin svarbu, nes leidžia apskaičiuoti, kada verslas atsipirks. Kita vertus, ji pridūrė, kad Mažųjų bendrijų įstatymas su kitąmet įsigaliosiančiomis nuostatomis buvo priimtas dar pernai, todėl mažosios bendrijos turėjo žinoti, kas jų laukia.

Sukaups stažą pensijai

Ūkio ministerija LŽ priminė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimai buvo priimti 2012 metų birželio 29 dieną. Tuo pačiu metu buvo priimtas ir Mažųjų bendrijų įstatymas.

„Pažymėtina, kad tai tikrai nėra joks naujas mokestis ir didelių pajamų į „Sodros“ biudžetą iš šių asmenų įmokų nesitikima. Tačiau gaudami pajamų ir mokėdami socialinio draudimo įmokas asmenys užsitikrins sau bent minimalias socialines garantijas - draudimo stažą pensijai“, - LŽ sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė. Jos teigimu, valstybinio socialinio draudimo sistema yra grindžiama privalomuoju socialiniu draudimu, ir visi veiklą vykdantys ir iš jos pajamų gaunantys gyventojai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas.

Premjeras A.Butkevičius nežada atšaukti "Sodros" įmokos mažųjų bendrijų nariams, tačiau planuoja atlikti analizę, kiek šalyje yra mažųjų bendrijų ir kiek jų nariai yra sumokėję mokesčių bei kokias pajamas deklaravo. "Yra juokinga, jeigu metinės tokios bendrijos pajamos siekia tik 3 tūkst. litų. Klausimas, kaip galima per metus išgyventi iš 3 tūkst. litų. Ar nėra vėl sukuriama šešėlinė ekonomika", - svarstė premjeras.

Finansų ministras Rimantas Šadžius pareiškė, kad mažųjų bendrijų nariai, kaip ir kiti gyventojai, turi mokėti mokesčius, nebent šie galėtų būti sumažinti tik įmonės veiklos pradžioje.

Sparčiai įsitvirtino

Registrų centro duomenimis, šiandien šalyje veikia 3656 mažosios bendrijos, neskaičiuojant bankrutavusių, likviduotų ir išregistruotų šios teisinės formos įmonių.

Nuo 2012 metų rugsėjo iki šios dienos 113 kitų teisinių formų įmonių buvo reorganizuotos į mažąsias bendrijas. Tuo pat metu 16 mažųjų bendrijų buvo reorganizuotos į kitų teisinių formų juridinius asmenis.

„Mažosios bendrijos teisinė forma išpopuliarėjo labai sparčiai, nes buvo remiama aktyvia propagandine kampanija. Iki šių metų spalio vidurio mažųjų bendrijų kiekvieną dieną buvo steigiama vis daugiau. Šiandien mažoji bendrija yra antras pagal populiarumą naujas įmones steigiančių verslininkų pasirinkimas po uždarosios akcinės bendrovės“, - sakė Registrų centro atstovas spaudai A.Petrošius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"