TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažosios savivaldybės pasigenda gyventojų

2013 03 26 6:01
LŽ archyvo nuotraukos/S.Žvinio teigimu, su darbuotojų skaičiaus smukimu susiduria visa Lietuva.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pernai daugumoje šalies savivaldybių padidėjo, augo ir vidutinis darbuotojų skaičius. Tačiau mažosios savivaldybės vargo dėl gyventojų emigracijos.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais, padidėjo daugumoje savivaldybių. Jis svyravo nuo 1571,2 lito Šalčininkų rajone iki 2587 litų Vilniaus miesto savivaldybėje. Daugumos savivaldybių darbuotojai uždirbo nuo 1701 iki 1900 litų. Tai pranešė Statistikos departamentas.

Labiausiai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus augo Panevėžio, Vilniaus ir Joniškio rajonų savivaldybėse, o sumažėjo - Rietavo ir Skuodo rajono savivaldybėse.

Vidutinis darbuotojų skaičius ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sumažėjo 53 savivaldybėse, o kitose šiek tiek padidėjo. Tačiau per metus jis daugelyje savivaldybių ūgtelėjo. Ryškiausi teigiami pokyčiai pastebėti Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybėse, neigiami - Molėtų ir Telšių rajonų savivaldybėse.

Persikelia iš miestų

Geriausius rezultatus ketvirtą praėjusių metų ketvirtį pademonstravo Vilniaus rajono savivaldybė, kur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo 7,1 proc., o darbuotojų skaičiaus augimas buvo sparčiausias šalyje ir siekė 16,5 procento. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyriaus vedėja Beata Maliušickaja sakė, kad ypač ryškų vidutinį darbuotojų skaičiaus augimą lėmė pernai pavasarį pastebėtas pagyvėjimas statybos, logistikos sektoriuose, nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

"Įmonės rengė detaliuosius planus, projektus, statėsi logistikos centrus ir pan. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone įsikūrė "Orange Office" centras, čia persikėlė visa "Lukoil" administracija. Dėl tokių pokyčių rajone susikoncentravo daugiau žmonių", - priežastis aiškino B.Maliušickaja.

Pašnekovės teigimu, panašaus darbuotojų skaičiaus didėjimo tikimasi ir šiemet - prognozuojama, kad verslas ir toliau iš miesto kelsis į rajoną. "NT mokestis, žemės nuomos mokestis, žemės rinkos vertė rajone yra mažesni, todėl ateityje planuojame, kad įmonių dar gerokai daugės. Bandome kuo labiau sumažinti mokestinę naštą, vykdome projektus infrastruktūrai gerinti", - sakė ji.

Pritraukia mažesniais mokesčiais

Nuo lyderiaujančių šalies savivaldybių nelabai atsiliko Kauno rajono savivaldybė - čia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 5,9 proc., o darbuotojų skaičius išaugo 12,9 procento. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas patikino, kad spręsdama socialines problemas savivaldybė stengiasi glaudžiai bendradarbiauti su verslu. Anot jo, kai kurios šiame krašte įsikūrusios įmonės rengia įvairias užimtumo programas, todėl nedarbas pastebimai mažėja.

"Jau kelerius metus iš eilės Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtina sprendimą atleisti naujus verslo subjektus nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių. Tokie sprendimai skatina darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą", - sakė V.Makūnas.

Pašnekovo teigimu, per praėjusius dvejus metus savivaldybėje gerokai pagausėjo tiek verslo subjektų, tiek naujų ir atlaisvintų darbo vietų. Teigiamas tendencijas, anot V.Makūno, taip pat lėmė mažiausia verslo liudijimo kaina visoje Lietuvoje - 120 litų metams.

Dirbti išvyksta į sostinę

Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius per metus sumažėjo Molėtų rajono savivaldybėje - čia kritimas siekė 8,4 procento. Tačiau savivaldybės meras Stasys Žvinys išskirtinių to priežasčių neįžvelgė. Anot jo, su panašiomis problemomis susiduria visa Lietuva, ir tik didieji miestai bei šalia jų esantys rajonai gyvuoja lengviau.

"Šiandien darbuotojų skaičiaus sumažėjimą galima sieti su jaunų žmonių emigracija - jie važiuoja į Europą, kur už tą patį darbą gauna 2-3 kartus daugiau. Tokių žmonių šiandien savivaldybėje suskaičiuojame nemažai, apie 2-3 tūkstančius. Be to, Molėtų rajone dauguma įmonių verčiasi statybų verslu, o per krizę jos išgyveno labai sunkius laikus. Todėl vienos mažino darbuotojų skaičių, kitos sustabdė savo veiklą ar bankrutavo", - sakė S.Žvinys.

Kita vertus, meras džiaugėsi palankiomis rajono geografinėmis sąlygomis, nes nemaža gyventojų dalis nekeisdama gyvenamosios vietos gali dirbti sostinėje. Jis taip pat sakė norįs tikėti, kad artėjant palankesniam sezonui nedarbas savivaldybėje sumažės.

Siekia pritraukti investicijų

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas vidutinio darbuotojų skaičiaus smukimą 6,5 proc. taip pat aiškino tuo, kad apskritai sumažėjo gyventojų. "Svarbu, kad jaunuoliai, išvykę studijuoti į didmiesčius, paprastai juose ir pasilieka dirbti", - sakė pašnekovas. Pernai sausį, palyginti su 2011 metų sausiu, Telšių apskrityje veikiančių ūkio subjektų šiek tiek sumažėjo, tačiau situacija po truputį gerėja. Tai, anot jo, buvo susiję su nedideliu verslo sektoriaus atsigavimu ir su Europos Sąjungos skiriamos struktūrinių fondų paramos panaudojimu.

Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu vykdomos derybos su Ukrainos investuotojais dėl farmacijos ir bioetanolio gamyklų įkūrimo, su vietos bendruomenių atstovais analizuojama pateikta Poveikio aplinkai ataskaita dėl planuojamo paukštyno statybos.

Paveikė MMA didinimas

Alytaus rajono savivaldybėje, kurioje per metus darbuotojų sumažėjo vidutiniškai 4,9 proc., neigiamus pokyčius daugiausia lėmė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas rugpjūtį nuo 800 iki 850 litų. Taip teigė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Albinas Venčkauskas. Tačiau pašnekovas sakė nemanąs, kad šiemet iki 1000 litų padidinta MMA paveiks vidutinį darbuotojų skaičiaus rodiklį, nes šis siejamas su sezoniškumu. "Mūsų rajone labiausiai išplėtotas žemės ūkis, todėl darbuotojų daugiau priimama antrąjį, trečiąjį metų ketvirtį. Dėl padidintos MMA išaugs vidutinis darbo užmokestis, nes žemės ūkyje visi darbuotojus samdo už minimalų atlyginimą", - aiškino A.Venčkauskas.

Gyventojų emigracijos įtaką darbuotojų skaičiaus tendencijoms jis paneigė, esą į kitus šalies miestus ar šalis išvykstančių žmonių dalis savivaldybėje nėra didelė ir pastaruoju metu nusistovėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"