TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mažųjų vieta po globalia saule

2011 04 29 0:00

Lietuvos ekonomika atsigauna ir šiuos teigiamus pokyčius lemia eksporto augimas. Bendrame eksporto sraute lietuviškų prekių dalis sudaro 30 proc., visa kita yra produkcija, kurią Lietuva įsiveža tik perdirbti.

Net geriausiais metais vietinės gamybos prekių eksportas neviršijo 40 proc. bendro skaičiaus. Šis rodiklis akivaizdžiai parodo šalies ūkio priklausomybę nuo padėties užsienio rinkose ir aktyvios užsienio ekonomikos politikos svarbą.

Migracijos kaina

Dabar daug kalbama apie būtinybę koordinuoti ekonomikos politiką tarp šalių, bet skiriasi valstybių nuomonės, kaip tai daryti.

Šiuo metu ekonomikos politiką tarptautiniu mastu koordinuoja kelios savarankiškos tarptautinės institucijos, tačiau jų veiklos sritys dažnai dubliuojasi ir įvairiapusiškai parodo nacionaliniu lygmeniu reglamentuojamų ir reguliuojamų sprendimų derinį. Ekspertai teigia, kad reikia naujos pasaulio valdymo sistemos, nes sparčiai kaupiasi problemos ir kyla nauja grėsmė.

Energijos, maisto ir vandens trūkumas skaudžiausiai smogia skurdžiausiems kraštams, kartu tai lemia valstybių vidaus konfliktus, kurie gali išsiplėsti ir viso regiono mastu. Akivaizdus tokių problemų pasireiškimo pavyzdys - Somalio piratų vykdomi laivų užpuolimai.

Būdama saugumo ir gerovės bendrija Europos Sąjunga (ES) daugeliui neturtingų šalių piliečių atrodo kaip išsvajotoji žemė, todėl nuolat daugėja migrantų, o kartu ir tam tikrų problemų. Didėjančios migracijos kainą tiesiogiai arba netiesiogiai teks mokėti visoms ES šalims.

Kiti potencialūs pokyčiai susiję su klimato kaita, aplinkos užterštumu, naujais pramoniniais spendimais.

Liūdna perspektyva gyventi dviejų atominių elektrinių šešėlyje pagrįstai kelia didelį Lietuvos žmonių susirūpinimą. Kasmet vis didėjanti dumblių juosta Baltijos pajūryje primena, kokia pažeidžiama mus supanti aplinka, o viena Lietuva, net ir labai švariai gyvendama, visko išspęsti negali. Kuo mažesnė valstybė, tuo labiau jai turi rūpėti pasaulinės valdysenos problemos.

Konkurencijos galimybės

Anksčiau buvo manoma, kad pasaulinės rinkos sukūrimas suteikia prielaidų perkelti gamybą į pigesnės darbo jėgos šalis ir taip atpiginti produkciją. Todėl Lietuvos, kur, palyginti su Azijos šalimis, darbo jėga santykinai brangi, galimybės konkuruoti pasaulio rinkoje kaip perdirbamos gamybos valstybei buvo vertinamos santūriai.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos ūkyje labai išaugo paslaugų sektoriaus vaidmuo. Dalis šio augimo yra savaime suprantamas reiškinys - sovietmečiu paslaugų pasiūla buvo labai skurdi.

Tačiau tolesnė Lietuvos ūkio plėtra, orientuota vien į paslaugų teikimą, vargu ar atitinka pasikeitusias pasaulio ekonomikos tendencijas.

Atrodytų, pasitvirtino patarlė "Nemesk kelio dėl takelio". Klimato kaitos sukeltos stichinės nelaimės, energijos tiekimo ir transporto sistemų sutrikimai padidino verslo riziką ir sąnaudas labiau nuo vartotojo nutolusiuose regionuose, tad ir didžiosios tarptautinės bendrovės dalį gamybos dabar grąžina arčiau namų.

Jei Lietuva sugebėtų pasinaudoti dabar atsiradusiomis galimybėmis, tai leistų jai išspręsti nedarbo problemas.

Tikrasis kelias

Visada buvo sunku patikėti, kad vien tik aukštų technologijų ir paslaugų įmonės gali sukurti darbo vietas visiems darbingo amžiaus žmonėms. Ir nepriklausomos tarpukario Lietuvos laikais ir sovietmečiu pagrindinė miestiečių profesija buvo darbininkai. Šiauliai, Panevėžys, ypač Kaunas buvo darbininkiški miestai. Tvarkingi ir nagingi meistrai, gaminę puikios kokybės prekes, buvo Lietuvos pasididžiavimas, savotiškas elitas.

Ir dabar daug lietuvių dirba fabrikuose. Tik svečiose šalyse. O tie, kurie atsidūrė tarp turgaus prekeivių ir smulkių kontrabandininkų, jaučiasi neužtikrinti dėl savo ateities, psichologiškai ir socialiai pažeidžiami.

Lietuva praranda dešimtmečiais puoselėtus įgūdžius bei žinias ir grimzta į abejingumo liūną.

Pasauliniai procesai dabar suteikia progą grįžti į tikrąjį kelią. Seniai laikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"