TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mediena iškeliauja arba virsta dūmais

2012 02 29 8:35

Lietuvoje visiškai kritus medienos paklausai ir kainoms, miškininkams, ypač privatiems savininkams, pajamų parūpina kinai ir energetikai - krašto miškų turtas arba sudeginamas krosnyse, arba neapdorotas išvežamas net į Kiniją.

"Medienos kainų tendencija, susiformavusi per pastarąjį pusmetį, verčia manyti, kad kol kas kainos tik mažėja ir prošvaisčių dar nematyti", - LŽ kalbėjo Lietuvos generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga. Pasak jo, labiausiai yra sumažėjusi malkinės, plokščių medienos ir popiermedžių paklausa.

Vertę kelia gaminys

Medienos pramonės atstovai pripažįsta, kad didžiausią pridedamąją vertę bet kurioje pramonės šakoje sukuria ne žaliavos, o gaminiai. Tačiau krašto miškininkų ir pramonininkų pozicijos labai skiriasi: vieni siekia brangiau parduoti, o kiti - pigiau pirkti.

Daugiau nei pusė Lietuvos miškų priklauso urėdijoms, šios siekia būti kuo pelningesnės, todėl suinteresuotos žaliavą parduoti kuo brangiau. Valstybės biudžetas galėtų būti papildomas gerokai daugiau, jei eksportuojama būtų ne medienos žaliava, o gaminiai, tačiau pirkdama brangesnę medieną pramonė tampa mažiau konkurencinga užsienio rinkose.

Dabartinė padėtis rinkoje Lietuvos pramonę lyg ir turėtų tenkinti, bet taip nėra, nes visiškai atpigusi yra tik malkinė, plokščių mediena ir popiermedis, o rąstų kainos palyginti stabilios. Sausio viduryje įvairių medžių rąstai kainavo 210-245 litus už kubinį metrą.

Statistikos departamento duomenimis 2011 metais Lietuva eksportavo 1,913 mln. kub. m medienos, už kurios kubinį metrą uždirbo vidutiniškai po 204 litus. Palyginimui - kubinis metras 1,5 cm storio pušinių grindlenčių kainuoja be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apie 1500 litų.

Perdirbėjų apskaičiavimu, valstybė už eksportuojamus 2,5 mln. kubinių metrų medienos žaliavos turėtų gauti apie 350 mln. litų, o jei ši mediena liktų Lietuvoje, valstybės biudžetas gautų apie 700 mln. litų ir dar apie 200 mln. litų PVM.

"Vasario 3 dieną dalyvavome bendrame asociacijų vadovų posėdyje Grigiškėse ir džiaugiamės, kad auga ir vietos pramonė, - LŽ pasakojo Lietuvos miško savininkų asociacijos generalinis direktorius Algis Gaižutis. - Be abejo, nėra šeimininkiška išvežti lietuvišką žaliavą, kai krašte tiek daug mokių vietos gamintojų."

Pernai Lietuvos medienos pramonė, anot jo, skaudžiai išgyveno dėl beveik 25 proc. devalvuoto Lenkijos zloto. Atpigusią lenkišką produkciją didesniais kiekiais pirko Vokietija ir Austrija. O juk šios rinkos aktualios ir mūsų medienos perdirbėjams.

Miško savininkų asociacija kartu su mokslo ir verslo atstovais dar 2007-aisiais yra parengusi medienos sektoriaus plėtros viziją. Buvo atkreiptas dėmesys, kad šis sektorius gali duoti gerokai daugiau pajamų. Tačiau investicijos į medienos perdirbimo pramonę keliauja į Baltarusiją, Latviją, Lenkiją, o iš Lietuvos išgujamos. Vienas naujausių tokių pavyzdžių - sužlugdyti Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos planai kartu su koncernu IKEA už 0,5 mlrd. litų Alytuje statyti vidutinio tankio medienos plokščių gamyklą. Šiai gamyklai reikėtų daug popiermedžių, kurių skandinavai dabar neperka, o Lietuvoje jų nereikia. Lietuvos medienos sektoriaus gamybos apimtys būtų padidėjusios penkeriopai.

Pasak profesoriaus Antano Morkevičiaus, nuo šių planų atkalbėjo urėdijos: neva gamykla neišgalėsianti apsirūpinti visa reikalinga žaliava. Dabar Lietuvoje planuotos investicijos perkeltos į Baltarusijos Mogiliovo sritį ir Lenkiją, jos jau uždirba pinigus.

Keičiasi kryptys

Popiermedis dar iki 2011 metų vidurio buvo bene pagrindinė Lietuvos miškininkų eksportuojama žaliava. Tačiau antrąjį pusmetį jos eksportas visiškai sustojo.

"Skandinavai sustabdė celiuliozės fabrikus, nes turi sukaupę didžiules medienos ir celiuliozės atsargas. Dabar popiermedžio niekas neperka, o jo kiekiai didžiuliai. Tai sunkiai išgyvenamas nuostolis miškų urėdijoms, juolab kad nuo šių metų privalome mokėti ne tik 15 proc. pelno mokestį, bet ir 50 proc. pelno dalį atiduoti miškų savininkei valstybei. Jeigu ir šiemet medienos kainos taip kris, mums liks tik pakelti rankas. Tada kas nors pigiai nusipirks mišką ir pasirūpins jį iškirsti. Tegu tada krūmai želia ir paukščiukai perisi", - ateitį piešė Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas.

G.Visalga tragedijos dar neįžvelgia. Jo nuomone, Lietuvos miškininkų neaplenkia globalios rinkos tendencijos. Mat popiermedžių poreikis dabar sumažėjęs visoje Europoje, o to priežastis - didžioji dalis celiuliozės fabrikų perkeliami į Kiniją ir Pietų Korėją. "Medienos srautai keisis iš esmės, ir dabar, matyt, išgyvename pereinamąjį laikotarpį", - teigė generalinio miškų urėdo pavaduotojas.

Šią tendenciją tarsi patvirtina "Resource Quarterly" pranešimas: 2011-aisiais Kinija tapo stambiausia pasaulyje medienos importuotoja. Medienos importą kinai didina pastaruosius 15 metų. Pernai ši supervalstybė medienos importavo už 8 mlrd. JAV dolerių, arba 57 proc. daugiau negu 2010-aisiais, o dar prieš 15 metų importavo vos už 70 mln. JAV dolerių. Žaliava į Kiniją vežama iš Rusijos, Kanados, JAV ir Europos.

Pasak A.Gaižučio, pernai laivai, pilni medienos, plaukė ir iš Klaipėdos uosto, mat naudodamiesi palankiomis kainomis ją kinams parduoda ir privatūs savininkai, ir urėdijos. Tiesa, A.Gaižučio teigimu, urėdijų mediena kinams parduodama netiesiogiai - ją iš pradžių superka ir vėliau perparduoda žaliavos eksportuotojai.

"Mums Kinija tapo itin svarbi rinka, nes vietos gamintojai privatiems miško savininkams už medieną moka mažiau", - neslepia A.Gaižutis. Jo teigimu, medienos pirkėjai, mokėdami brangiai urėdijoms, atsiima netektį pirkdami iš privačių savininkų. "Privatūs savininkai visiškai pasirengę mediena aprūpinti visus, kuriems jos reikia", - tvirtino A.Gaižutis.

Trumpalaikė nauda

Miškininkų noras daugiau uždirbti parduodant medieną užsienio verslui smukdo Lietuvos pramonės įmones, kurios priverstos dalį žaliavos importuoti ir už ją mokėti brangiau.

"Pirmiausia tokius dalykus turėtų matyti tie, kurie kalba apie Lietuvos biudžetą. Išveždami savo nacionalinę žaliavą pirmiausia skurdiname patys save", - piktinosi A.Morkevičius.

G.Visalga pripažįsta, kad pramonininkų priekaištai pagrįsti: Ūkio ministerijos atlikta statistinė analizė rodo, kad medienos žaliavos Lietuvos pramonei reikėtų 20-30 proc. daugiau negu sugeba nukirsti ir parduoti valstybiniai ir privatūs miškininkai.

"Daug kartų kalbėjau apie per didelio medienos eksporto žalą valstybei, bet niekas negirdi, - apgailestavo A.Morkevičius. - Medienos kainos Švedijoje ar Vokietijoje yra gerokai aukštesnės. Švedija - labai turtinga valstybė, o mes juos maitiname savo žaliavomis. Eksportuotojai medieną Lietuvoje perka tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip perdirbėjai, ničnieko neinvestuoja ir tik uždirba perparduodami kitose šalyse. Dažnas jų nė savo kontoros neturi. Tai labai pelningas ir neretai nelegalus verslas, iš kurio valstybė nieko negauna."

"Pramonininkai norėtų, kad 85 proc. medienos iš Lietuvos miškų patektų Lietuvos ūkio subjektams, tačiau to neleidžia daryti Konkurencijos įstatymas - juk esame bendroje Europos rinkoje, todėl turime vienodais pagrindais dalyvauti įvairiuose pirkimuose. Esame globalios prekybos sistemos dalis", - tikino S.Truskauskas.

"Netikiu, kad valstybė negali savo nuožiūra tvarkyti nuosavų gamtos išteklių. Kurie taip mano, privalėtų dar kartą paskaityti Konstituciją, o politikai ir valdžios institucijos bent paanalizuoti šią problemą, - pabrėžė A.Morkevičius ir pridūrė: - Riboti medienos eksportą galima, bet sprendimai turi būti priimti valstybės lygiu."

Virsta dūmais

Lietuvos medienos perdirbėjų asociacijos prezidento Juozapo Zimnicko nuomone, medienos eksportas yra gerokai mažesnė blogybė už tą, kuri daroma lyg ir dėl švento reikalo - Lietuvos energetinės nepriklausomybės.

"Dabar daug kalbama ir rašoma apie biokuro pranašumus, bet niekas neaiškina, kas tas biokuras. Dabar katiluose kūrenama gera mediena, lentos, o miško atliekos, išvartos, šiaudai pūva. Politikai gal porą metų kalbėjo apie žilvičių auginimo programą, bet niekas tuo neužsiima", - piktinosi perdirbėjų atstovas.

A.Gaižutis irgi pritarė: "Biokuro išteklių Lietuvoje yra užtektinai, urėdijos prisikrovusios šakų skiedroms gaminti, bet niekas jų neperka, nes lengviau sudrožti rąstą, juolab kad tai subsidijuojama."

J.Zimnicko nuomone, tokia padėtis - neapgalvotų valstybinių sprendimų, perlenkimo pasekmė. Mat energetikai, naudodamiesi Europos Sąjungos paramos lėšomis, pristatė mediena kūrenamų katilinių, kurioms kitas kuras netinka. Be to, esą finansiškai remiama bet kokia biokuro plėtra, net ir tai, kad biokuru tampa žaliava, iš kurios galima pagaminti vertingą produktą. "Visi deklaruoja energetikos nepriklausomybę, bet mediena brangsta ir brangs, kažin ar galų gale mums netaps brangesnė už dujas", - konstatavo J.Zimnickas.

Kaip ir dėl eksportuojamos medienos žaliavos, taip ir dėl jos naudojimo kaip kuro, miškininkai teigia neva negalintys nieko pakeisti. "Pramonininkai norėtų, kad jie, o ne biokuro gamintojai turėtų pirmumo teisę įsigyti rąstinės medienos, bet mes esame tik žaliavų gamintojai. Mums svarbu parduoti. Ir kuo daugiau pirkėjų, tuo kaina didesnė", - dėstė S.Truskauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"