TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Medienos eksportas sumažintas 300 procentų

2012 11 09 7:35
LŽ archyvo nuotrauka/Miškų urėdijos šiais metais pagal ilgalaikes pardavimo sutartis patieks 1,59 mln. kubinių metrų medienos.

Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta apvaliąja mediena jau vyksta per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą (AMEPS). Dauguma pirkėjų šia naujove džiaugiasi, tačiau kai kurios didžiosios medienos perdirbimo bendrovės vis tiek ieško lengvatų ir kaltina urėdijas medienos išvežimu į užsienį.

Jau praėjo tie laikai, kai miškų urėdijoms paskelbus medienos pardavimo aukcioną buvo siunčiami ir paskui susirinkusių aukciono dalyvių akivaizdoje atplėšiami vokai su kainų pasiūlymais. Generalinės miškų urėdijos (GMU) šiemet įdiegta AMEPS padeda išvengti daugelio anksčiau kildavusių nepatogumų pirkėjams.

"Elektroninė prekyba daug pranašesnė už ankstesnius aukcionus, nes laimėtojai paaiškėja per minutę, nebereikia ilgos ir psichologiškai varginančios vokų atplėšimo bei laimėtojų nustatymo procedūros", - sakė generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

Naująją sistemą GMU įdiegė vykdydama Vyriausybės 2008-2012 metų programą, kurioje buvo numatyta medienos pardavimo aukcionus perkelti į elektroninę erdvę. Šitaip mediena pardavinėjama daugelyje Europos Sąjungos valstybių.

Kainos - ne "iš lubų"

AMEPS krikštas buvo šių metų birželį, kai vyko pirmasis elektroninis ilgalaikių (dešimčiai metų) ir pusmetinių medienos pirkimo-pardavimo sutarčių aukcionas. Tada 520 pirkėjų nusipirko medienos iš visų 42 šalies urėdijų už beveik 170 mln. litų.

Kaip pasakojo G.Visalga, procesas vyko taip - AMEPS sistemoje buvo paskelbtos miškų urėdijų parduodamos apvaliosios medienos pradinės kainos. Jos nustatomos ne "iš lubų", o pagal aplinkos ministro patvirtintas Prekybos mediena taisykles, kuriose teigiama: "Medienos pradinę kainą nustato pardavėjas, apskaičiavęs savo paskutinio įvykusio aukciono atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas."

Paskui pirkėjai 5 dienas AMEPS registravo savo pasiūlymus, kiek norėtų nusipirkti apvaliosios medienos ir kiek pasirengę už ją mokėti.

Kai laikas teikti pasiūlymus baigėsi, AMEPS automatiškai maždaug per  minutę nustatė, kurie pirkėjai pasiūlė didžiausias kainas, ir pateikė jų sąrašą. Urėdijoms beliko sudaryti su jais sutartis. Šitaip buvo parduota apie 1,1 mln. kubinių metrų medienos.

Tokie aukcionai apvaliajai medienai pirkti pusmečiui ir dešimčiai metų rengiami kas pusmetį, tad kitas aukcionas vyks jau netrukus - gruodį. O aukcionai, per kuriuos sudaromos trumpalaikės sutartys medienai pirkti, vyksta kasdien. Šiemet per AMEPS surengta jau apie 800 aukcionų trumpalaikėms sutartims sudaryti.

"Vienas AMEPS privalumų - sutaupoma pirkėjų ir pardavėjų laiko bei lėšų. Juk anksčiau pirkėjams tekdavo važiuoti į vokų atplėšimo procedūras įvairiose urėdijose, kartais gana toli. Tačiau svarbiausia - elektronika šį darbą atlieka tiksliau nei žmogus. Kai vokus priimdavo ir atplėšdavo žmonės, pasitaikydavo klaidų, netikslumų. O kompiuteriai dirba tiksliai ir greitai, todėl AMEPS pagerino medienos pardavimo skaidrumą. Šito mes ir siekėme", - sako G.Visalga.

Elektroniniu būdu teikdami paraiškas pirkėjai nežino, su kuo varžosi, kokias kainas siūlo konkurentai, taigi beveik nebelieka galimybės susitarti tarpusavyje ir sumažinti kainą. Be to, kiekvienas aukciono dalyvis viešai mato, kas ir kodėl nugalėjo.

Kai potencialus pirkėjas registruojasi pirkti aukcione medieną, jis privalo pervesti pirminį registracijos mokestį. Jį sumokėti galima arčiausiai nuo pirkėjo gyvenamosios vietos esančiai urėdijai, pavyzdžiui, jei pirkėjas įsikūręs Vilniuje, - Vilniaus miškų urėdijai, nors medieną jis galbūt geriausiomis sąlygomis gaus iš tolimesnių urėdijų. "Šį patobulinimą padarėme pirkėjų pageidavimu", - sako G.Visalga.

Jeigu aukciono nugalėtojas nepasirašo sutarties su miškų urėdija, jis savo pirminį įnašą praranda.

Prisijungti prie AMEPS galima iš bet kurios pasaulio vietos - tereikia interneto ryšio. Šiuo metu sistema turi apie 100 vidinių vartotojų - urėdijų darbuotojų ir daugiau kaip 500 išorinių - medienos pirkėjų. Prisijungę prie AMEPS jie bet kada gali gauti informacijos apie valstybiniuose miškuose pagamintos medienos asortimentą ir pardavimo sąlygas.

Nori privilegijų

"Dabar įsigyti medienos tapo paprasčiau ir skaidriau", - sistemą gyrė AMEPS Medienos perdirbėjų asociacijos vadovas, UAB "Juodeliai" generalinis direktorius Juozupas Zimnickas.

Pasak jo, tai, kad mūsų medienos pardavimo aukcionuose dalyvauja keli šimtai pirkėjų, yra akivaizdus įrodymas, jog šalyje veikia rinkos dėsniai, kurie leidžia išgyventi visoms medienos bendrovėms - didelėms, vidutinėms ir mažoms. "Pavyzdžiui, Latvijoje medieną perka tik 5-6 stambūs medienos pirkėjai, o vidutiniai ir smulkieji yra eliminuojami iš rinkos", - teigė J.Zimnickas.

Tačiau tokia tvarka, kai atsižvelgiama ne tik į didelių, bet ir vidutinių bei smulkiųjų verslininkų interesus, kai kurioms mūsų didžiosioms medienos perdirbimo bendrovėms nepatinka. Užkliuvo joms ir AMEPS.

"Stambieji pramonininkai stengiasi per žiniasklaidą ir kitais būdais paveikti politikus bei vykdomąją valdžią, kad stambiajai medienos perdirbimo pramonei reikia sudaryti išskirtines sąlygas medienai pirkti, kaip buvo sovietmečiu - pigiau ir t.t. Tačiau jeigu urėdijos  pildytų šiuos norus, jos prarastų dalį savo pajamų, todėl negalėtų sumokėti mokesčių valstybei, neturėtų už ką tinkamai prižiūrėti ir atkurti miškus", - aiškino G.Visalga.

Argi medienos kainos tapo jau nebeįkandamos, kaip aiškina kai kurios didžiosios medienos perdirbimo bendrovės? Statistikos departamento duomenimis, dyzelinio kuro kainos nuo 2006 iki 2012 metų padidėjo 45 proc., elektros energija per tą patį laikotarpį pabrango 48 proc., o medienos kaina taip sparčiai nekilo. 2006 metais kietmetris medienos vidutiniškai kainavo 103 litus, o 2012 metais - 128 litus, taigi pabrango tik 24 procentais. Tai perpus mažiau negu dyzelinio kuro kainos padidėjimas. O juk kuro kaina turi daug įtakos ruošiant medieną.

"Įstatymų privalo laikytis visi", - GMU nuomonei pritarė Privačių miškų asociacijos direktorius Rytis Kuliešis. Jis priminė, kad kai kurie stambieji Lietuvos medienos perdirbėjai prieš keliolika metų prašė medieną tiekti į skolą, ilgai neatsiskaitydavo, kartais net bankrutuodavo ir nesumokėdavo urėdijoms milijonų už medieną.

Kai Aplinkos ministerija nurodė urėdijoms niekam neparduoti medienos į skolą, stambieji medienos pirkėjai varsto valdžios įstaigų duris ir prašė lengvatų.

"Tačiau privilegijos ir lengvatos būtų europinių ir šalies teisės aktų pažeidimas. Tai primena Konkurencijos tarnyba", - sakė R.Kuliešis. Anot jo, jeigu stambiųjų medienos pramonininkų norai riboti medienos pardavimą iš valstybinių miškų laisvos rinkos salygomis išsipildytų, nukentėtų ne tik urėdijos, bet ir privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje yra daugiau kaip 200 tūkstančių.

"Jeigu "banginiams" pavyktų numušti valstybimių miškų medienos kainas, kas tada mokėtų daugiau privačių miškų savininkams, kurie ir taip vos suduria galą su galu savo nedideliuose miškeliuose?" - retoriškai klausė R.Kuliešis.

Nepagrįsti kaltinimai

Kovodami dėl išskirtinių sąlygų stambieji medienos perdirbėjai net nesibodi kaltinimų, neva iš Lietuvos išvežama daug neperdirbtos medienos į užsienį. Antai neseniai UAB "Vakarų medienos grupė" (VMG) valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas LŽ pareiškė, kad iš Lietuvos 2011 metais išvežta 1,8 mln. kubinių metrų neperdirbtos medienos.

"Tuo norima pabrėžti, kokios blogos urėdijos, kaip neefektyviai jos naudoja valstybės turtą - miškus. Tačiau nutylima, kad 2011 metais iš urėdijų buvo išvežta tik 300 tūkst. kubinių metrų, arba 10 proc., medienos, o likusius pusantro milijono kubinių metrų eksportui pardavė privačių miškų savininkai. Kas jiems beliko daryti, kai vietiniai medienos pramonininkai nenorėjo mokėti realios kainos?" - sakė G.Visalga.

Be to, ir minėtuosius 300 tūkst. kubinių metrų urėdijos eksportavo todėl, kad tai buvo popiermedžiai, kurių Lietuvoje niekas neperdirba, nes nėra celiuliozės gamyklos.

Statistikos departamento duomenimis, Latvija ir Estija į užsienį išveža dvigubai daugiau medienos negu Lietuva. Medienos eksportas iš mūsų miškų urėdijų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo net 300 procentų.

"Užuot ieškojus išskirtinių sąlygų pigiau nusipirkti medienos, vertėtų sumažinti savo gamybos sąnaudas arba pasidomėti urėdijų siūlymu apsirūpinti žaliava sudarant ilgalaikes sutartis. Faktiškai tai ir yra ne kas kita, kaip lengvatinė sąlyga - pirkėjai užsitikrina stabilias kainas, o urėdijos įsipareigoja laikytis sutartinių įsipareigojimų", - tvirtino G.Visalga.

GMU iniciatyva į Prekybos apvaliąja mediena taisykles įrašyta rekomendacija apie 60 proc. visų sutarčių sudaryti būtent ilgam laikui. Miškų urėdijos pasirengusios taip parduoti apie 2,2 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos. Šiais metais jos pagal ilgalaikes sutartis patieks 1,59 mln. kubinių metrų medienos.

"Įmonės, sudariusios ilgalaikes sutartis su miškų urėdijomis, užsitikrina medienos tiekimą dešimčiai metų, to nepasakysi apie privačius miško savininkus - jie ilgalaikių sutarčių vengia. Beje, ir miškų urėdijoms ilgalaikės sutartys yra nuostolingos, nes jas sudarius nebegalima reaguoti į kainų didėjimą. Dėl šios priežasties apvaliosios medienos kainos valstybiniuose miškuose yra 5-6 proc. mažesnės negu Estijoje ir Latvijoje", - sakė G.Visalga.

Pagal pusmetines sutartis parduodama iki 30 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, likusi dalis atitenka trumpalaikėms sutartims. Šiuo metu vidutiniškai vyksta 3-4 aukcionai per dieną, per kuriuos urėdijos trumpalaikėmis sutartimis parduoda medieną. Urėdijose sandėliuojama apie 360 tūkst. kubinių metrų medienos, anot GMU, tiek užtenka, kad pirkėjai būtų nuolat aprūpinami žaliava.

Pasak generalinio miškų urėdo pavaduotojo G.Visalgos, nors urėdijos apie 40 proc. savo pajamų sumoka į valstybės biudžetą, o kai kurie stambieji medienos perdirbėjai nuolat kaišioja pagalius į valstybinių miškininkų ratus, visos 42 urėdijos šiuos metus baigs sėkmingai.

"2010 metais Vyriausybės pakoreguotas kirtimų planas, kuriame numatyta padidinti ugdomuosius kirtimus ir minkštųjų lapuočių, kurių mūsų miškuose susikaupė pernelyg daug, kirtimą, leido urėdijoms maždaug 4-5 proc. padidinti pelningumą ir todėl jos gali 42 proc. - daugiausia iš visų ES valstybių - savo pajamų pervesti kaip mokesčius valstybei.  

JAV Jeilio universiteto mokslininkų išvada, jog Lietuvos miškai geriausiai saugomi pasaulyje, rodo, kad ūkininkaujame teisingai", - teigė G.Visalga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"