TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Medienos klasteris kurs darbo vietas

2015 03 13 6:00
SBA baldų fabrike Baltarusijoje sukurta per 300 darbo vietų, o visame lietuvių įsteigtame Mogiliavo baldų pramonės komplekse - apie 1000.  SBA nuotrauka

Mažeikiuose planuojamas kurti medienos klasteris, kuriame ir aplink jį galėtų atsirasti per 1700 darbo vietų, taps realybe per artimiausius trejus metus, jei bus pradėtas dar šiemet. Tačiau ar jis apskritai bus sukurtas, priklausys ir nuo Seimo, svarstysiančio Miškų įstatymo pataisas.

Seimo narys Kęstutis Bartkevičius LŽ pasakojo, kad projektas, kurio vertė 250–300 mln. eurų (beveik milijardas litų), kol kas nejuda iš vietos, nes klasterio kūrėjai laukia, kuo baigsis netrukus Seime prasidėsiantis Miškų įstatymo pataisų svarstymas. Jau ne pirmą kartą siūloma nustatyti, kad Lietuvos miškų mediena pirmiausia būtų aprūpinama vietinė medienos ir apdirbimo pramonė, o likusi dalis žaliavos - eksportuojama.

„Jei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepateiks pastabų, pataisos turėtų būti įtrauktos į darbotvarkę jau artimiausiu metu“, – kalbėjo parlamentaras. Anot K. Bartkevičiaus, praėjusių metų gruodžio 23-iąją, paskutinę rudens sesijos dieną, minėtas komitetas suabejojo, ar įstatymo pakeitimai nepažeistų Konstitucijos, ir atidėjo svarstymą iki pavasario sesijos. Prieštaravimų Europos Sąjungos (ES) teisei irgi neįžvelgiama, juolab kad panaši gamintojų aprūpinimo mediena tvarka veikia ir Latvijoje.

Kol kas tik ketinimai

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovų ketinimų protokolas dėl medienos klasterio kūrimo buvo pasirašytas praėjusių metų lapkritį.

Didžiausi projekto investuotojai Vakarų medienos grupė ir koncernas SBA norėtų Mažeikiuose įsteigti gamybos kompleksą, primenantį tų pačių partnerių įkurtą baldų pramonės kompleksą Mogiliave (Baltarusija), kur darbo jau turi apie 1000 vietos gyventojų. Pasak SBA koncerno atstovės Virginijos Dunauskienės, Mogiliave Vakarų medienos grupės gamyklos gamina medžio drožlių plokštes, o SBA fabrikas iš tų plokščių daro korpusinius baldus.

Lietuvoje planuojamame kurti klasteryje veiks medienos plokščių gamybos įmonė, kelios baldų gamyklos, kogeneracinė elektrinė, logistikos centras ir klasterio įmonėms priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės. Numatoma, kad medienos ir baldų gamybos klasteris generuos per 300 mln. eurų eksporto ir bent 7 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto pajamų per metus. Medienos prekių eksportas dabar siekia beveik dešimtadalį bendro Lietuvos eksporto.

Kol kas Mažeikiuose realių klasterio kūrimo darbų nematyti, tačiau jau parinkti galimi teritorijos variantai, apgalvota, kaip įkurti pramoninį parką. „Dalis teritorijoje esančių sklypų priklauso privatiems savininkams, kiti - valstybei, todėl kai kuriuos sklypus teks išpirkti ir savivaldybei, ir klasterio kūrėjams“, – LŽ aiškino Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėjas Algimantas Čepys.

Jei Seimas priimtų klasterio kūrėjams aktualią įstatymo pataisą ir dar šiemet būtų imtasi darbų, komercinė klasterio veikla, anot patarėjo, galėtų būti pradėta 2018–2019 metais. Anksčiau tikėtasi projektą įgyvendinti 2016-aisiais.

Kaip LŽ teigė A. Čepys, klasterio kūrėjai pasirinko Mažeikius todėl, kad arti - Latvija. „Ten kuršių žemės miškai dar mažai paliesti. Be to, yra geležinkelio linija į Liepoją. Esame tarp dviejų uostų, – dėstė pašnekovas ir pridūrė, kad veikiausiai būtų nesudėtinga pasikviesti ir specialistų: – Paanalizavę, kiek mūsų abiturientų nuėjo studijuoti technines specialybes, padarėme išvadą, jog padėtis visai nebloga. Norėtųsi, kad kuo daugiau jų grįžtų į tėvų žemę.“ Pasak mero patarėjo, jei medienos klasterio projektas bus įgyvendintas, pačiame gamybos komplekse bus sukurta apie 1200 darbo vietų, dar maždaug 500 - klasteriui paslaugas teiksiančiose įmonėse.

„Mažeikiuose nedarbo lygis jau viršija 13,6 proc., kai Lietuvoje jis – 9,6 procento. Pagrindinė šio krašto gyventojų darbdavė „Orlen Lietuva“ nesiliauja atleidinėti darbuotojų. Taigi medienos klasteris būtų labai reikalingas vietos žmonėms“, – pritarė ir Seimo narys K. Bartkevičius.

Grumtųsi dėl žaliavos

Pagrindinė gamybos komplekso naudojama žaliava būtų popiermalkės. Ši žaliava, kaip kaip LŽ pripažino energijos išteklių biržos „Baltpool“ verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis, nevisiškai atitinka daugumos katilinių deginamo biokuro kokybės klasę, tačiau dabar yra susidaręs popiermalkių perteklius, todėl nemaža dalis jų pakliūva ir į katilines. „Sustojus celiuliozės pramonei popiermalkių neperka Skandinavijos šalys, todėl krito jų kaina. O energetikams visada geriau ir patogiau naudoti kuo kokybiškesnį kurą“, – sakė jis.

V. Jonučio teigimu, energetikai turėtų naudoti prastesnės kokybės medieną, daugiausia - kirtimo atliekas ir malkinę medieną, o medienos plokščių ir baldų gamintojai – geresnę. Jis neabejoja, kad medienos klasterio ir biokuro rinkos poreikiai sutaptų. Vadinasi, padidėtų biokuro paklausa, o tai koreguotų jo rinkos kainas. Kita vertus, anot biržos atstovo, „Baltpool“ galėtų prekiauti ir pramonei reikalingomis popiermalkėmis. Techniškai tai būtų nesudėtinga.

Bet, V. Jonučio manymu, Lietuvoje atsiradus dar vienam stambiam gamintojui, gali pradėti trūkti medienos žaliavos. Antai vien Kazlų Rūdoje įsikūrusi UAB "IKEA Industry Lietuva" per metus sunaudoja apie milijoną kubų popiermalkių. Todėl kurti medienos klasterį šalia Latvijos esą labai racionalu. Gretimoje šalyje dabar jaučiamas medienos perteklius, pigiau kainuoja ir biokuras. Šiaurinių Lietuvos rajonų katilinės irgi vežasi šį kurą iš Latvijos.

Kur nusės vertė

Tačiau privatūs ir valstybiniai miškininkai nerodo didelio entuziazmo dėl naujo siūlymo Seime priimti Miškų įstatymo pataisas. „Jei žaliavos tiekimas klasteriui ir kitiems medienos perdirbėjams būtų reguliuojamas, tai sugriautų medienos pardavimo verslą. Jau dabar, atsiradus popiermalkių pertekliui, niekas nenori jų kirsti“, – privačių miškininkų poziciją LŽ atskleidė skelbimų portalo miskobirza.lt koordinatorius Antanas Lekstutis.

Jis pažymėjo, jog vietos pramonė už medieną moka mažiau negu atvykstantys pirkėjai iš užsienio. „Gal mūsiškiai nusistatę per dideles maržas, kad iš čia ne tik į Latviją, bet ir į Vokietiją, Švediją išvežama mediena, o atgabenama gatava produkcija“, – svarstė pašnekovas.

Nusprendus pirmiausia mediena aprūpinti vietos pramonę, A. Lekstučio manymu, susidarytų savotiška pato pozicija: pardavėjai nenorėtų parduoti pigiai, jeigu kainos sumažėtų dirbtinai, o pirkėjai nenorėtų už žaliavą mokėti rinkos kainomis.

Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vedėjas Gintaras Paltanavičius LŽ sakė būgštaująs, kad priėmus tokią Miškų įstatymo pataisą medienos kainas galėtų nustatyti ne jos pardavėjai, bet gamintojai. „Be abejo, Lietuvai reikia pramonės. Būtina kurti pridėtinę vertę gaminant Lietuvoje, o ne eksportuojant žaliavą. Tačiau ir urėdijoms reikia gyventi“, – neslėpė jis.

Tiesa, klasterio kūrėjai kategoriškai ir nereikalauja pirmumo teisės į žaliavą. „Lietuvoje nenorime jokių išskirtinių sąlygų. Esame pasirengę įsigyti žaliavą rinkos kainomis, tačiau šiuo metu ji per tarpininkus, perpardavinėtojus iškeliauja į užsienio šalis, o Lietuvos įmonėms žaliavos nepakanka. Yra tokių pavyzdžių. Miškų ištekliai - valstybės nuosavybė, ir ji turėtų valdyti juos efektyviai. Tikimės, jog bus rastas sprendimas, kaip nepažeidžiant konkurencijos leisti medienos perdirbėjams, kuriantiems darbo vietas, įsigyti žaliavos gamybai. Apie tai kalbame jau beveik dešimt metų“, – tvirtino Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas, pasirašęs klasterio kūrimo ketinimų protokolą Mažeikiuose praėjusių metų lapkritį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"