TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Medienos perdirbėjai neteko pirkėjų

2009 03 17 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Perdirbėjų teigimu, dėl itin smarkiai sumažėjusios lietuviškos medienos gaminių paklausos užsienio šalyse kone per pusę sumažėjo jų gamybos mastai. Vos pulsuojančioje vidaus rinkoje tiek miškininkai, tiek medienos perdirbėjai baiminasi bankrotų bangos.

Dar pernai medienos perdirbėjai ir pardavėjai skaičiavo pelną, šiandien jie bando išlikti iš paskutiniųjų mažindami gaminių kainas, gamybos apimtį bei etatus. Ne geresnė ir miškininkų padėtis. Anksčiau medienos perdirbėjai juos kaltino, neva nepakankamais kiekiais tiekia žaliavą, o dabar, net ir sumažinus kainas 30 proc., medienos paklausa sumažėjusi perpus. Lietuviškos medienos gaminių nebereikia ir užsienio šalims, į kurias buvo išvežama didžioji dalis prekių.

Žlungančiai medienos pramonei padėtų tik atgijęs statybų verslas. Bet valstybė pagal verslo gaivinimo planą didžiąją dalį lėšų numatė skirti daugiabučiams atnaujinti - medienos perdirbėjai bus priversti iš krizės kapanotis patys.

Kitų šalių užsakovų neliko

Kretingos rajone veikiančios UAB "Vara" direktorius Rimvydas Daniušis LŽ tikino, kad gamyba sumažėjo daugiau nei 50 proc., o eksporto rinkos negelbsti. Jis pasakojo, kad visiškai neliko užsakymų iš Skandinavijos šalių - į jas buvo eksportuojama didžioji dalis įmonės gaminių.

"Neseniai dirbome su danais, bet ir tie dingo. Iš Rusijos pinigų neatgavome dar už gruodį, o naujų užsakymų taip pat nebegauname. Anksčiau vien į Rusiją per ketvirtį eksportuodavome prekių už maždaug 150 tūkst. litų, o dabar tik už 30 tūkst. litų. Pastebėjome, kad ten vietos gamintojai yra šiek tiek suaktyvėję. Bet gyventojai nieko neperka, nes tikisi, kad netrukus viskas bus parduodama pusvelčiui. Tačiau jau dabar kainos yra tikrai mažos, o dar pigiau pardavinėti gaminių mes nebegalime, nes patirsime nuostolių ir žlugsime. Juk reikia ir už elektrą, kurą mokėti, o dar nuo sausio 1-osios padidėjo mokesčiai", - susijaudinęs kalbėjo daugiau kaip 20 metų medienos perdirbimo įmonę turintis verslininkas.

R.Daniušis sakė, kad dabar vienintelė išeitis yra mažinti darbų apimtį. Jis kol kas atleido apie 20 proc. kvalifikuotų darbininkų, tačiau medienos perdirbėjai šiuo metu kamuojami visiškos nežinios dėl ateities, tad gali tekti dar mažinti ir etatus, ir atlyginimus.

Pašnekovo nuomone, medienos perdirbėjai nieko negaus iš valdžios kuriamo verslo gelbėjimo plano. Mat didžioji dalis lėšų atiteks namų atnaujinimui, tad medienos gaminių neprireiks. "Vienas po kito pasipils bankrotai", - tikino verslininkas.

Dairosi, bet neperka

Rumšiškėse įsikūrusios UAB "A.Jasevičiaus baldai" gamybos direktorius Morenas Jasevičius LŽ teigė, jog baldų paklausa sumažėjo net apie 30-40 procentų. Jo nuomone, priežastys yra labai įvairios: paklausai mažėti įtakos turi ne tik sustojusios statybos, bet ir visuotinė panika, nežinia dėl rytojaus.

"Žmonės, net turėdami pinigų, dairosi baldų, žiūrinėja kainas, bet neperka, mat tikisi, kad vėliau jie dar mažiau kainuos. Bet baldų kainos mažėja nesmarkiai, nes nėra iš ko jų mažinti. Nors mediena gerokai atpigusi, tačiau yra kitų išlaidų", - kalbėjo jis.

M.Jasevičius patikino, jog rankų nuleisti neketina ir stengsis atlaikyti sunkmetį, tačiau pripažįsta, kad jei toliau mažės apyvarta, vargu ar optimizmas padės.

"Esame priversti atleisti žmones, mažinti jiems atlyginimus, nes neturime kitos išeities. Mano manymu, toks "išsivalymas" turi ir pliusų, nes yra puiki galimybė atsisakyti nemotyvuotų darbuotojų paslaugų. Prieš keletą metų, kai buvo didžiulis kvalifikuotų darbininkų trūkumas, buvome priversti priimti į darbą ir nemokšų, kurie dar pareikalaudavo 5 tūkst. litų atlyginimo. Maža to, tekdavo juos mokyti dirbti. Todėl dabar paliekame įmonėje tik pačius darbščiausius", - pažymėjo M.Jasevičius.

Karpys biudžetą

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas LŽ teigė, jog pajamos už parduodamą medieną sumažėjo apie 50 procentų. Pasak jo, 2008 metų sausį medienos buvo parduota už 41,9 mln. litų, o 2009 metų tą patį mėnesį - už 21,8 mln. litų.

Smarkiai sumažėjo ir parduodamos medienos kainos. "Pernai lapkritį vidutinė kaina buvo 103 litai už kubinį metrą. Palyginti su ankstesniais metais, ji jau buvo sumažėjusi apie 20 proc., o dabar kaina nukrito iki 90 litų už kubinį metrą. Kainų kritimą lemia sumažėjusi spygliuotų rąstų paklausa. Jie buvo naudojami statybose, o šių mastai dabar yra sumažėję apie 70 procentų. Šiuo metu paklausą turi pigesnė mediena, t. y. malkos, plokščių mediena, popiermedžiai ir smulkieji rąstai. Daugiau mažinti kainų neįmanoma, be to, sumažinus norimo rezultato nepasiekiama. Bandėme kalbėtis ir su perdirbėjais apie kainų mažinimo įtaką pirkimui, tačiau iš jų aiškaus atsakymo negavome. Be to, prekybos medienos gaminiais centruose pastebėjome, kad kainos nesiskiria nuo praėjusių metų. Todėl manome, kad žaliavos piginimas įtakos rinkai neturi", - dėstė generalinis urėdas.

B.Sakalauskas patikino, kad jau rugpjūčio mėnesį buvo parengę du krizės valdymo plano variantus. Šis planas skirtas sudėtingoje padėtyje atsidūrusioms šalies miškų urėdijoms gelbėti. Pašnekovas prisipažino, kad rengiant planą nesitikėta, jog krizė pasieks tokį mastą. Šiuo metu mažinami darbuotojų atlyginimai, transporto ir kitos išlaidos.

"Visas išlaidas mažiname iki 30 proc., o kai kurias investicijas į kelius ar remonto darbus sumažinome iki 50-70 procentų. Atlyginimus sumažinome jau 23 proc., bet svarstome galimybę dar juos mažinti - iki 30 procentų. Ir dar kartą peržiūrėsime visas, ypač ne būtiniausias, išlaidas", - vardijo išlaidų mažinimo priemones generalinis urėdas.

Anot jo, nebus mažinamas tik miškų želdinimo, atkūrimo, veisimo darbams skirtas biudžetas. Apie 20 proc. mažiau bus auginama sodmenų, nes mažėja jų paklausa. Nemažės lėšų ir priešgaisrinei apsaugai. "Metams priešgaisrinei apsaugai reikia vidutiniškai apie 6-8 mln. litų. Tikimės, kad žemdirbiai pavasarį degindami žolę nepridarys papildomos žalos", - pabrėžė jis.

Lenkijos pasienyje lengviau

Lietuvoje yra 42 miškų urėdijos ir, pasak B.Sakalausko, jų padėtis yra nevienoda. "Tai priklauso ne tik nuo sugebėjimo dirbti, bet ir nuo konkurencinių sąlygų. Sunkiausiai verčiasi šiaurinės šalies urėdijos, esančios Latvijos pasienyje. Mat kaimynai dabar pardavinėja medieną nesuvokiamai mažomis kainomis, t. y. apie 20-30 proc. pigiau nei mes. Be to, Vyriausybės sprendimu į rinką paleis dar papildomai 2 mln. kubinių metrų medienos, nesvarbu, kokia kaina. Tuo metu Estijoje ir Lenkijoje mediena parduodama apie 10-12 proc. brangiau nei Lietuvoje, todėl urėdijos, esančios šalia Lenkijos pasienio, laikosi kiek geriau. Mažiau nuostolių turėdamos dirba ir pajūrio urėdijos", - kalbėjo generalinis urėdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"