TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Medininkai žaidžia elektroninę prekybą

Ką tik pradėjusi veikti elektroninė prekybos mediena tvarka kol kas miškininkams ir medienos pirkėjams tėra galvos skausmas ir papildomas rūpestis smarkiai sumažėjus medienos bei jos gaminių paklausai. Bet Aplinkos ministerija tikisi, kad ši prekybos mediena sistema sumažins visų rinkos dalyvių sąnaudas.

Didmeninei prekybai skirta mediena, kuri sudaro apie 90 proc. valstybinių miškų produkcijos, šį mėnesį pradėta pardavinėti aukciono būdu per elektroninę pardavimo sistemą. Aplinkos ministro įsakymu pardavėjai aukcionus organizuos ilgalaikėms (3-10 metų trukmės), pusmetinėms ir trumpalaikėms pirkimo sutartims sudaryti.

Trumpalaikės sutartys sudaromos dėl to medienos kiekio, kuris lieka po ilgalaikių ir pusmetinių aukcionų. Tačiau dabar viskas vyksta priešingai - Generalinės miškų urėdijos administruojamame elektroninės prekybos tinklalapyje www.ameps.lt pirmiausia pradėta registruoti į aukcionus dėl trumpalaikių sutarčių, o paskui, laipsniškai tobulinant elektroninių aukcionų organizavimo sistemą, planuojama pereiti prie ilgalaikių sutarčių aukcionų.

Iki šiol galiojo tokia tvarka, kai pirkėjai dalyvaudavo urėdijų organizuojamuose konkursuose ir pateikdavo planuojamos įsigyti medienos kainas, kurių nebegalėdavo keisti konkurso metu. Dėl to dalis medienos perdirbimo įmonių negalėdavo įsigyti žaliavinės medienos. Pagal naująsias taisykles per aukcionus bus galima didinti kainą.

Karčios pirmosios pamokos

Šią savaitę urėdijos pradėjo registruoti aukcionus trumpalaikėms plokščių medienos pirkimo sutartims. Iki vasario 22 dienos jau buvo įsiregistravusios 14 urėdijų.

Bet pirmąja pasiskelbusios Kaišiadorių miškų urėdijos registracija nebuvo sėkminga - aukcionas neįvyko, jame nepanorus dalyvauti pirkėjams. "Vienas pirkėjas buvo užsiregistravęs, bet vėliau atsisakė, todėl aukcionas neįvyko. Gal paskelbėme per didelę pradinę kainą", - svarsto Kaišiadorių miškų urėdas Stasys Truskauskas. Pasak jo, pradiniam pasiūlymui buvo pateikta po ankstesnio konkurso galiojusi 80 litų už kietmetrį kaina, tačiau, urėdo žiniomis, dabar pirkėjai už šią medieną sutinka mokėti tik apie 65 litus.

Bet aukciono rengėjas negali iš karto nustatyti tokios kainos - pagal taisykles kitą aukcioną galima skelbti tik nustačius iki 10 proc. žemesnę kainą už ankstesnę, t. y. 72 litus. Jei neatsirastų medienos pirkėjų ir antrame šios urėdijos aukcione, reikėtų skelbti trečiąjį, nustačius dar 10 proc. žemesnę kainą, t. y. 65 litus.

"Gal trečiame aukcione kas nors ir pavyks. Taip ir žaidžiame. Kažin ar reikėjo keisti prekybos mediena tvarką, su kuria jau buvome susigyvenę. Bet ne mes nustatome taisykles - mes tik vykdome", - abejonių neslepia urėdas.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga LŽ teigė spėjęs įsitikinti, kad aukcionai trumpalaikėms pirkimo sutartims tikrai vyks - tai esą jau rodo urėdijų aktyvumas registruojant aukcionus. "Dabar tik laukiame, kaip keisis kainos realiu laiku. O dėl elektroninės prekybos pranašumų siūlyčiau neabejoti - panaši sistema veikia visoje Europoje, ji taupo ir žmogaus išteklius, ir laiką, ir mažina sąnaudas", - dėsto G.Visalga.

Susiėmę už galvų

Dėl aukcionų trumpalaikėms sutartims rinkos dalyviai per daug nesikremta, juolab kad, anot urėdo S.Truskausko, nei elektronika, nei naujos taisyklės naujų pirkėjų nepridės - lieka vis tie patys, ir kainas, kaip iki šiol, nustatys paklausa.

Bet elektroninės prekybos taisyklių kūrėjai ir rinkos dalyviai už galvų imasi svarstydami, kaip turės vykti aukcionai ilgalaikėms sutartims, kurie prasidės spalį.

Pagal Aplinkos ministerijos parengtas taisykles vieną medienos sortimentą visos urėdijos turėtų pardavinėti vienu metu visiems Lietuvoje esantiems rinkos dalyviams. Numatyta, kad toks aukcionas truks nuo 15 iki 60 minučių.

"Sunku įsivaizduoti, kaip teks priimti sprendimus turint tiek mažai laiko ir tokios apimties informaciją", - stebisi Lietuvos medienos perdirbėjų asociacijos vadovas Juozupas Zimnickas. Jis demonstruoja lentelę, kurioje dar surašyta tik pusė Lietuvos miškų urėdijų (21) ir 50 aukcione dalyvaujančių pirkėjų, bet kiekviename langelyje - po 2 skaitmenis (siūlomas kiekis ir kaina), taigi iš viso per 2 tūkst. skaitmenų.

"Kaip pirkėjo paskirtas žmogus suspės kiekvieną pasiūlymą įvertinti, įvesti savo pasiūlymus? Juk vien perskaityti lentelę prireiktų valandos. O duomenys joje keičiasi per sekundes, ir lentelė bus bent dvigubai didesnė", - nesusivokia J.Zimnickas.

Anot jo, ministerijos vadovų reakcija į šias pastabas nustebino ne mažiau negu prekybos taisyklės: jie siūlo šiam darbui priimti po 10-15 papildomų žmonių arba smulkiesiems medienos perdirbėjams jungtis į stambias įmones, kad... lentelėje būtų mažiau langelių.

Kartelinių susitarimų rizika

Keturių medienos sektoriaus asociacijų vadovai parengė pareiškimą, adresuotą aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, ir nurodė daugiau galimų nesklandumų, dėl kurių aukcionai ilgalaikėms sutartims tik apsunkintų prekybą valstybine mediena. Jų nuomone, esant tokiai prekybos sistemai, padidės kartelinių susitarimų rizika: rinkos dalyviai galėtų tiesiog susėsti viename kambaryje su kompiuteriais ir realiu laiku derinti kainas, kurias siūlytų valstybei už jos parduodamą medieną. O įmonės, siūlančios kainas automatizuotu būdu, tokiomis aplinkybėmis neturėtų galimybės efektyviai konkuruoti.

Asociacijų vadovų manymu, nebuvo atliktas ir naujojo valstybinės medienos pardavimo modelio ekonominis pagrindimas, taip pat neišanalizuota, ar potencialūs pirkėjai yra technologiškai pajėgūs dalyvauti tokiuose aukcionuose.

Tokios prekybos pasekmės, rinkos dalyvių nuomone, bus rūsčios ir pardavėjams, ir pirkėjams, ir valstybei: medienos pirkėjai būsią priversti įsigyti medieną antrinėje rinkoje; valstybiniuose miškuose užaugintos medienos kainos taps neprognozuojamos; dalyvavimą aukcione gali sukliudyti elementarūs ryšio sutrikimai; brangiau įsigyta mediena mažins Lietuvos medienos perdirbėjų konkurencingumą; mažės valstybės pajamos, nes dalis pirkėjų nuspręs medieną įsigyti ne Lietuvoje; mažėjant medienos perdirbimo sektoriaus konkurencingumui, valstybės pajamos mažės dėl mažesnių surenkamų mokesčių.

Siūlo kompromisą

Pasak J.Zimnicko, medininkų asociacijos, įteikusios ministrui bendrą pareiškimą, neprieštarauja elektroninės prekybos įvedimui, tačiau ragina neskubinti elektroninių aukcionų pusmetinėms ir ilgalaikėms didmeninės prekybos sutartims. Pareiškimo autoriai siūlo kol kas perkelti iki 2012 metų galiojusią tvarką į elektroninę sistemą, t. y. aukcionus ilgalaikėms sutartims sudaryti organizuoti elektroniniu būdu, tačiau ne kainos kėlimo principu, o pagal aukščiausią pasiūlytą kainą, kuri teikiama tik vieną kartą. O galimybes įvesti naujosiose taisyklėse numatytą tvarką, rinkos dalyvių įsitikinimu, būtina tobulinti.

"Ministerija naujos tvarkos įvedimą argumentuoja tuo, kad pagal ankstesnes taisykles ne visiems perdirbėjams Lietuvoje pavykdavo įsigyti vietinės medienos. Manau, šis argumentas nėra rimtas, - sako J.Zimnickas ir paaiškina: - Daug kas guodžiasi, kad sunku nusipirkti lietuviškos medienos iš urėdijų, bet nė vienas neprisipažįsta jos negavęs. Per 16 gyvavimo metų mūsų įmonė (Marijampolės UAB "Juodeliai" - aut.) nėra nė dienos prastovėjusi dėl to, kad neturėtų medienos."

Pasak G.Visalgos, pateikti aplinkos ministrui pastabas dėl pasirengimo organizuoti elektroninius aukcionus ilgalaikėms sutartims generalinio miškų urėdo sudarytai darbo grupei yra nurodyta iki balandžio.

Problema kitur?

Antano Morkevičiaus, ilgamečio Vilniaus universiteto profesoriaus, nuomone, Aplinkos ministerija, apsiėmusi padėti apsirūpinti valstybine mediena vietos vartotojams, iš tiesų įžvelgia problemą ten, kur jos nėra, tačiau neišgirsta to, kas iš tiesų aktualu.

"Iš tikrųjų Generalinė miškų urėdija turėtų organizuoti ne elektroninius medienos didmeninės prekybos aukcionus, o valstybinės medienos prekybos logistiką", - teigia profesorius.

Pasak jo, elektroniniai aukcionai, kuriuose iš karto dalyvauja visos urėdijos ir visi pirkėjai, tik pagilins susiformavusią ydingą tradiciją: "Dabar alytiškiai pušį vežasi iš Kretingos, o klaipėdiškiai - iš Varėnos ir taip beprasmiškai švaisto degalus ir laiką."

J.Morkevičiaus nuomone, Generalinė miškų urėdija turėtų organizuoti, kad Klaipėdos įmonė medienos kiekį, nusipirktą iš Varėnos urėdijos, galėtų atsivežti iš Kretingos urėdijos ir pan.

"Tai būtų galima organizuoti pagal užskaitų sistemą. Toks būdas tikrai nesumažintų urėdijų savarankiškumo, juolab kad ir urėdijų prižiūrimų miškų savininkas yra vienas - valstybė", - sakė profesorius.

Bet G.Visalga mano, kad Generalinė miškų urėdija neturėtų kištis į medienos logistiką - esą pirkėjai patys sprendžia, ką iš kur vežtis, ir patys priima logistikos sprendimus.

Faktai

Šiuo metu miškai užima 31 proc. Žemės sausumos ploto. Lietuvoje miškai sudaro 33,2 proc. teritorijos, arba 2,2 mln. hektarų.

Neringos savivaldybė - miškingiausia, čia miškai sudaro 83 proc. bendrojo ploto. Mažiausiai miškų yra Panevėžio m. savivaldybėje - 2,2 procento.

Kiekvienam gyventojui tenka vidutiniškai po 0,67 ha miško.

Šalyje yra 244,5 tūkst. privačių miškų savininkų, kuriems priklauso 837,4 tūkst. ha miškų. Privatūs miškai sudaro 38,6 proc. visų miškų.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"