TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Meilė smulkioms kupiūroms neišnyko

2015 01 30 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Bankų pateikti skaičiai rodo, kad populiariausi tebėra mažiausio 5 ir 10 nominalo eurų banknotai, nors vidutinė išgryninama suma ir sumažėjo. Įvedus eurą kiek pasikeitė lietuvių apsirūpinimo grynaisiais pinigais įpročiai. Anksčiau dėl pinigų keliavę prie bankomatų, o dabar bankų klientai grynaisiais dažniau apsirūpina prekybos centrų kasose arba "Perlo" terminaluose.

Kaip ir anksčiau, dauguma vartotojų mėgsta smulkiausio nominalo eurų banknotus, tad jų bankomatuose kai kada pritrūksta. LŽ skaitytojai nuo pirmųjų sausio dienų skundžiasi, kad nedideles pajamas turintys žmonės patiria problemų norėdami išsiimti iš bankomato eurų. Ne paslaptis, kad kai kuriems žmonėms 20 eurų - itin nemenka suma, o kai kas tiek lėšų savo sąskaitoje, pavyzdžiui, prieš atlyginimo dieną, nė neturi. Bet jeigu sąskaitoje teliko keliolika eurų, žmonės skundžiasi negalintys jų išsiimti - bankomatai dažnai siūlo tik 20 ir didesnes eurų kupiūras.

Baigiasi greičiau dėl patogumo

Tomas Pigaga, SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius, atsakyme LŽ nurodė, kad iš tiesų mažesnio nominalo eurai bankomatuose kasdien baigiasi kur kas greičiau nei stambesni. Tačiau jis pabrėžė, kad pagal Lietuvos banko rekomendacijas daugelis bankomatų yra suprogramuoti taip, kad išduotų įvairios vertės eurų kupiūras.

„Net jeigu grynaisiais imama didesnė suma, pavyzdžiui, 100 eurų, ji išduodama ir mažesnio, ir didesnio nominalo kupiūromis. Taip siekiama patogumo klientams, ypač pirmaisiais naujosios valiutos cirkuliavimo mėnesiais. Dėl šios priežasties kai kur mažesnio nominalo eurai bankomatuose baigiasi šiek tiek greičiau negu didesnės. Kita vertus, dabar naudojamės stambesne valiuta negu litas, tad natūralu, kad neretai žmogui pakanka išsigryninti vos 20 ar 40 eurų“, – atsakyme LŽ tikslino T. Pigaga.

Kita vertus, SEB atstovas minėjo ir pasikeitusius gyventojų įpročius. SEB duomenimis, gyventojai, ypač mažesniuose miestuose, pinigų iš sąskaitų gali nemokamai pasiimti apsipirkdami. Mat prekybos vietose, kuriose teikiama pinigų gryninimo paslauga, banko klientai, pirkdami prekių už ne mažiau kaip 5 eurus ir mokėdami kortele, gali iš savo sąskaitos pasiimti mažiausiai 5, o daugiausia - 100 eurų. „Šiuo atveju nuo kasoje esančio pinigų kiekio priklauso, kokio nominalo kupiūras asmuo gauna, o remiantis praėjusių metų statistika, prekybos vietose gyventojų vidutiniškai gryninama suma buvo 35 eurai (apie 120 litų)“, – komentavo T. Pigaga.

Telpa 1000 banknotų

„Danske Bank“, "Nordea", Šiaulių ir "Citadele" bankai naudojasi bendru bankomatų tinklu, kurį valdo bendrovė "First Data Lietuva". Už bankomatų tinklo paslaugas atsakingas operacijų vadovas Vygintas Rakauskas LŽ tvirtino, kad greičiausiai bankomatuose baigiasi smulkiausio nominalo – 5 ir 10 eurų – banknotai.

Jis pripažino, kad metų pradžioje jų poreikis buvo didesnis, ir sakė, jog bendrovės valdomame bankomatų tinkle retai pasitaiko atvejų, kai baigiasi smulkiausio nominalo kupiūros, mat bendrovė stebi, kiek grynųjų pinigų bankomate liko, kada jie baigsis. „Jeigu baigiasi išsyk dviejų nominalų smulkios kupiūros, pinigų kasetės bankomate tuoj pat keičiamos, – kalbėjo V. Rakauskas. – Net imdami didesnes sumas, pavyzdžiui, kelis šimtus eurų, lietuviai nori turėti smulkesnių kupiūrų, taigi pasirenkama išgryninti suma būna 195 ar 95 eurai.“

Jo vertinimu, klientų elgesys perėjus prie kitos valiutos nelabai pasikeitė. Populiariausia išgryninama kupiūra anksčiau buvo 20 litų, o dabar 5 eurų kupiūros populiarumas pagal jos poreikį yra beveik analogiškas. „Šių nominalų kupiūrų apyvarta daugiau ar mažiau panaši“, – teigė „First Data Lietuva“ atstovas ir atskleidė, kad viename bankomate, pavyzdžiui, gali tilpti mažiausiai 1000-1200 vienetų 5 eurų banknotų.

Vidutinė iš bankomatų tinklo paimamų pinigų suma, perėjus prie euro, kaip nurodė V. Rakauskas, kiek sumažėjo, bet tai esą laikinas reiškinys. Ir tai nėra netikėta – panaši tendencija fiksuota Latvijoje ir Estijoje, kai šios šalys įsivedė eurą. „Vidutinė bankomate išgryninama suma yra apie 120 eurų. Bendra apyvarta iš pradžių buvo šiek tiek sumažėjusi - apie 10-15 procentų. Manome, kad jau kovą ji grįš į tą lygį, kuris buvo 2014 metais“, – prognozavo V. Rakauskas.

Renkasi ne tik bankomatus

Andrius Vilkancas, DNB banko atstovas spaudai, LŽ patikslino, kad mažiausio nominalo eurų kupiūros bankomatuose kai kur galėjo baigtis metų pradžioje, pirmąją sausio savaitę, tačiau, jo žodžiais, tai tebuvo „atskirose vietose“. Tai jis siejo su gyventojų „smalsumo patenkinimu“.

DNB pateiktais duomenimis, vidutinė išgryninama suma, įvedus eurą, fiksuojama šią paslaugą teikiančių parduotuvių kasose. Pagal banko sutartį su prekybos tinklu "Maxima" jos kasoje DNB klientai gali išsigryninti iki 100 eurų. „Tipinė išgryninama suma prekybos centre - apie 30 eurų, o „Perlo“ terminaluose ji nesikeitė ir yra 60 eurų“, – sakė A. Vilkancas.

DNB atstovas pabrėžė, kad akivaizdūs pokyčiai matomi kalbant apie tas vietas, kur žmonės apsirūpina grynaisiais pinigais. „Visai nebebūtina eiti dėl grynųjų į banko skyrių ar į bankomatą – miesteliuose, rajonų centruose, kur jų nėra, vis daugiau žmonių įpranta ir atlikti mokėjimo operacijas, ir apsirūpinti grynaisiais pinigais „Perlo“ terminaluose bei prekybos centruose“, – sakė A. Vilkancas. Dažniau mokama ir banko kortelėmis. Pavyzdžiui, įvedus eurą Latvijoje ir Estijoje atsiskaitymas kortelėmis išaugo apie 20 procentų.

Šiaulių banko komunikacijos vadovė Daiva Grikšienė, nurodė, kad nuo šių metų pradžios iki šiol vidutinė šio banko klientų išgryninama suma per „Perlo“ terminalus buvo 64 eurai. „Operacijų sumos nuo 5 eurų iki 20 eurų sudarė 34 proc. visų operacijų skaičiaus. Klientai per terminalus išsigrynina įvairias sumas, tačiau kiek dažniau linkę rinktis mažesnes sumas“, – minėjo Šiaulių banko atstovė.

„Swedbank“ pateiktais duomenimis, bankomatuose šio banko klientai vidutiniškai išsigrynina beveik 2 kartus didesnes sumas nei "Perlo" terminaluose. Vidutinė „Swedbank“ klientų išgryninimo operacijos suma terminaluose pernai siekė 54 eurus. Jo bankomatuose vidutinė išgryninama suma 2014 metais buvo 104 eurai, o 2013 metais - 105 eurai. "Vertinant išgryninimo operacijų apyvartą, "Perlo" terminaluose ji augo 52 proc., palyginti su 2013 metais, o bankomatuose mažėjo 3 procentais", - informavo "Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"