TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Melioraciją gaivins europiniais pinigais

2013 11 14 6:00
Bendras sausinamos žemės plotas Lietuvoje siekia 2,98 mln. ha, daugiausia jos – 2,58 mln. ha - sausinama drenažu, o melioracijos grioviai Lietuvoje driekiasi 62,8 tūkst. kilometrų. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių. Pagal melioruotų ir dirbamų žemių santykį mūsų šalis pirmauja Europoje. Didžioji dalis melioracijos statinių įrengti prieš tris ar keturis dešimtmečius, dabar turi kelis savininkus, o jiems renovuoti reikalingos milžiniškos lėšos.

Specialistai teigia, jog Lietuvoje žemės ūkio reikmėms būtų galima panaudoti dar daugiau dirbamos žemės plotų, jeigu būtų tinkamai tvarkomi esami ir įrengiami nauji melioracijos statiniai. Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, čia kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes.

Žemių sausinimas pašalina drėgmės perteklių, sureguliuoja vandens režimą dirvožemyje. Nusausintuose dirvose pavasario sėją galima pradėti puse mėnesio anksčiau.

Be sausinimo – nė žingsnio

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) svetainėje pateiktais duomenimis, apie 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos išauginama nusausintose dirvose. Pernelyg drėgnų ir užpelkėjusių žemių, kurias reikia sausinti, Lietuvoje yra 3,4 mln. ha, arba 85,9 proc. viso žemės ūkio paskirties žemės ploto.

Šiuo metu bendras sausinamos žemės plotas šalyje siekia 2,98 mln. ha, daugiausia – 2,58 mln. ha - sausinama drenažu. Iš jų 2,50 mln. ha sudaro žemės ūkio naudmenos. Iki šiol melioruota 42 proc. ūkininkauti labai palankių plotų, 28 proc. – vidutinio palankumo, 23 proc. – mažo palankumo, 7 proc. – labai mažo palankumo žemių.

Melioracijos grioviai Lietuvoje driekiasi 62,8 tūkst. km, drenažas – 1,588 mln. kilometrų. Hidrotechnikos statinių sąrašą sudaro 1486 tiltai, 63 789 pralaidos, 106 siurblinės, iš jų 88 - sausinimo, 18 – drėkinimo, taip pat 498 km pylimų. Tvenkinių plotas siekia 10 995 hektarus. Vidutinis melioracijos statinių "amžius" šalyje – 40 metų.

Kur dingo galingosios MSV?

Kaip sakė žemės ūkio ministro patarėjas Algirdas Gricius, neįrengiant naujų sausinimo sistemų pastebimai sumažėjo vien melioracijos darbus atliekančių įmonių. Anksčiau rajonuose veikusios melioracijos statybos valdybos (MSV) prieš 20 metų tapo privačiomis bendrovėmis. Dabar išlikusios įmonės stato įvairios paskirties hidrotechnikos statinius, nuotekų valyklas, gyvenamuosius namus ir negyvenamus įvairios paskirties pastatus, tiltus, tiesia kelius, gatves, inžinerinius tinklus, remontuoja geležinkelį, dirba prie nekilnojamųjų kultūros vertybių, tvarko sąvartynus, atlieka pažeistų žemių rekultivavimo ir gerovės darbus, valo ežerus. Melioracija apima labai nedidelę dalį jų rangos darbų.

Pagal nustatytus normatyvus, savivaldybėse turėtų būti 195 melioracijos specialistų etatai, tačiau yra tik apie 100. Remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto informacija, šiais metais universitetą baigė 47 hidrotechninės statybos inžinerijos absolventai ir 26 vandens apsaugos inžinerijos bei valdymo absolventai. Mokytis hidrotechninės statybos inžinerijos specialybės priimti 23 studentai, iš jų 19 valstybės finansavimo negauna. Tokių specialistų reikės ne tik savivaldybėms ar melioracijos įmonėms, bet ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms. A.Griciaus teigimu, šią problemą reikia spręsti susitelkiant į visų interesus ir derinant ministerijos koordinavimo, savivaldybių kompetencijai priklausančią valdymo, melioruotos žemės naudotojų ir paslaugas melioracijos srityje teikiančių įmonių bei specialistų veiklą.

Atiduota savininkams

Seimas 2004 metais priimtu Melioracijos įstatymu nustatė, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra to žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise atitenka jo savininkui. Taip apie 90 proc. drenažo iš valstybės nuosavybės perėjo žemės savininkų nuosavybėn. Šiandien visos šalies melioracijos statinių balansinė vertė viršija 7 mlrd. litų, žemės savininkams perduota statinių už 3,2 mlrd. litų.

Vidutinis šalies ūkis apima apie 15 ha, todėl viena melioracijos sistema priklauso keliolikai savininkų. Melioracijos sistemos negalėtų deramai veikti, jeigu kiekvienas ūkininkas jas tvarkytų savaip, kaip panorėjęs. Todėl melioruotos žemės naudotojai per ES paramos instrumentus skatinti vienytis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas. Per 2007-2013 metus buvo įkurtos ir Kaimo plėtros programos parama pasinaudojo 192 asociacijos.

Finansuojami iš ES fondų

Per Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą ir iš valstybės biudžeto melioracijai nuo 2007-ųjų iki šių metų skirta daugiau kaip 600 mln. litų, arba kasmet vidutiniškai po 85 mln. litų (71 proc. poreikio).

Melioracijos investiciniams projektams šiuo finansiniu laikotarpiu dar papildomai planuojama atseikėti 25 mln. litų. Valstybės biudžeto lėšomis kasmet buvo suremontuojama ir rekonstruojama apie 3 tūkst. ha sausinimo sistemų, 400 km griovių, 300 vandens pralaidų, 60 tiltų, 55 tvenkinių užtvankos, 600 kitų hidrotechnikos statinių, 110 km požeminio drenažo linijų, išvaloma 115 km griovių, iš jų pašalinama 140 ha krūmų. Melioracijos programai įgyvendinti 2013 metais iš valstybės biudžeto skirta 27,1 mln. litų. Šios lėšos naudojamos valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninei būklei palaikyti.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų laikotarpiu numatoma 220 mln. litų finansinė parama melioracijos sistemų rekonstrukcijai. Siekiama, kad iki 25 proc. projekto lėšų būtų galima skirti vietinės reikšmės vidaus keliams su žvyro danga įrengti arba rekonstruoti ir taip pagerinti privažiavimą prie žemės ūkio paskirties žemės.

Žemės ūkio ministro prof. Vigilijaus Juknos teigimu, natūralu, kad turtui, kurio vertė - 7 mlrd. litų, išlaikyti reikia nemažai pinigų, tačiau ne visas problemas galima išspręsti vien lėšų padidinimu. Pirmiausia būtina priimti principinį sprendimą dėl turtinių santykių.

Visi statiniai atiteks ūkiams

Šį rudenį žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupė turi įvertinti melioruotos žemės naudojimą, melioracijos turto valdymą, valstybės biudžeto lėšų ir ES finansinės paramos skyrimą melioracijos statiniams rekonstruoti, remontuoti ir sausinimo sistemoms prižiūrėti.

Kaip sakė žemės ūkio ministro patarėjas A.Gricius, darbo grupė pasiūlė teikti Seimui Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Juo bus siekiama nustatyti neatlygintiną viso požeminio drenažo, išskyrus kanalizuotus griovius, perdavimą žemės savininkams. Pasak ministro patarėjo, Melioracijos įstatymo pakeitimo projekto idėja – įtvirtinti nuostatą, kad nuosavybės teise savininkui priklausančiame žemės sklype esančios drenažo sistemos ir jų smulkūs statiniai būtų laikomi žemės sklypo priklausiniais ir būtų žemės savininko nuosavybė.

Naujuoju įstatymu taip pat siūloma sudaryti sąlygas įteisinti žemės savininkų teises ir pareigas, paskatinti juos jungtis į asociacijas ir bendromis pastangomis prižiūrėti melioracijos sistemas, statinius, kad būtų išsaugotos pagrindinės drenažo sistemų funkcijos, kuriomis netrikdomi galėtų naudotis ūkio subjektai, norintys gerinti savo žemę hidrotechninėmis melioracijos priemonėmis ar užtikrinti infrastruktūros būklę.

Per asociacijas žemės savininkas įgytų teisę tiesiogiai gauti ES ar kitokią finansinę paramą melioracijos sistemoms prižiūrėti. Taip privačiu požiūriu būtų vykdomas tikslinis ir efektyvus lėšų panaudojimas.

Anksčiau melioracijos įrenginiai, kaip atskiri objektai, nebuvo privatizuojami, nes dauguma jų patys savaime, atskirti nuo žemės sklypo, negali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį.

Oponentai siūlo neskubėti

Žemės ūkio rūmai ir Ūkininkų sąjunga nepritaria melioracijos statinių privatizavimui, mat laikosi nuostatos, kad drenažas, nuleidžiantis vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko sklypo, turi likti valstybės nuosavybė ir už šio įrenginio tinkamą veikimą privalo atsakyti valstybė. Tačiau beveik visas požeminis drenažas jau 2004-aisiais perduotas žemės savininkams.

Iš įrengto 1,589 mln. km drenažo privačia nuosavybe tapo 1,516 mln. kilometrų. Liko neperduota tik 0,07232 mln. km didesnio skersmens drenažo rinktuvų. Pasak A.Griciaus, tolesnė diskusija vyks ir nesutarimas bus sprendžiamas darbo grupės posėdyje dar šį mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"