TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Melioracijos turtas menkai prižiūrimas

2014 10 16 6:00
Savivaldybės kasmet nušienauja tik apie 2 proc. visų valdomų melioracijos griovių, o penktadalis savivaldybių griovių iš viso nešienauja. LŽ archyvo nuotrauka

Savivaldybės kasmet nušienauja tik apie 2 proc. visų valdomų melioracijos griovių, o penktadalis jų griovių iš viso nešienauja.

Tuo metu valstybės ilgalaikės raidos strategijoje numatytas melioracijos turto privatizavimo iki 2015 metų planas nebus įgyvendintas, nes Žemės ūkio ministerija neparengė visų reikalingų teisės aktų projektų. Todėl valstybei ir toliau neapibrėžtą laiką teks papildoma našta – rūpintis turtu, iš kurio naudos gauna melioruotos žemės sklypų savininkai.

Tokias išvadas pateikė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kurio metu vertino, ar Žemės ūkio ministerija tinkamai formuoja ir vykdo valstybės politiką melioracijos srityje ir ar savivaldybės tinkamai prižiūri valstybei priklausantį melioracijos turtą.

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, todėl palankios žemės ūkio sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemę. Apie 90 proc. visos žemės ūkio produkcijos išauginama nusausintose žemėse, todėl melioracija Lietuvoje yra labai svarbi žemės ūkio gamybos ir kaimo infrastruktūros dalis.

„Žemės ūkio ministerija ne visas jai nustatytas funkcijas melioracijos srityje vykdė tinkamai, todėl nežinoma visos melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklė ir jos pokyčiai, negalima efektyviai planuoti melioracijos darbų“, – audito rezultatus apibendrino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Atliekant auditą taip pat nustatyta, kad ministerijos parengtoje 2012–2014 metų Melioracijos programoje išdėstyti vertinimo kriterijai nėra aiškiai išskirti, sudaryti nesilaikant hierarchinio principo, abstraktūs. Nerengiamos metinės programos įgyvendinimo ataskaitos, todėl nėra galimybės vertinti pasiektų programos tikslų.

Žemės ūkio ministerijai neužtikrinus, kad nuo 2004 metų būtų sukurta ir funkcionuotų grafinė melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų bazė, yra nežinoma viso valstybei priklausančio melioracijos turto būklė, negalima efektyviai planuoti melioracijos darbų.

Taip pat nežinomas ir tikslus lėšų poreikis, reikalingas valstybei nuosavybės teise priklausančio melioracijos turto tinkamai priežiūrai. Ministerija nevertino, ar savivaldybės lėšų poreikį melioracijos funkcijai vykdyti apskaičiuoja pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką.

Valstybei priklausantį melioracijos turtą pavesta prižiūrėti savivaldybėms. Audito metu nustatyta, kad jos kasmet nušienauja tik apie 2 proc. visų valdomų melioracijos griovių (pagrindinės melioracijos sistemos dalies), o penktadalis savivaldybių griovių iš viso nešienauja.

Atliekant auditą vertintose Alytaus, Pasvalio, Šilutės ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse per metus melioracijos specialistai apžiūri ir įvertina mažiau kaip 7 proc. drenažu nusausintos žemės būklę. Melioracijos griovių šiose savivaldybėse apžiūrima mažiau kaip 9 proc., o nušienaujama – iki 5 proc., todėl jų būklė nuolatos blogėja, o melioracijos sistemų efektyvumas mažėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"