TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Melioruotus durpynus vėl vers pelkėmis

2010 06 15 0:00
Dovinės upelio šliužo rekonstravimas - tik didžiulių darbų, prikeliant naujam gyvenimui Žuvinto ir Amalvo ežerus ir juos supančias pelkes, pradžia.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Hidrotechnikai žengė pirmąjį žingsnį už Europos Sąjungos (ES) pinigus įgyvendindami ekologų ir aplinkosaugininkų jau ne vienus metus puoselėtą svajonę - atgaivinti mirštantį Žuvinto ežerą. Iki šiol pelkės buvo sausinamos, dabar jas vėl užlies vandeniu.

Pirmasis hidrotechninis įtaisas - vandens lygio Žuvinto ežere reguliavimo šliuzas - išardytas ant Dovinės upelio, ištekančio iš šio ežero. Jo vietoje dabar įrengtas nuolatinis, nebereguliuojamas.

VšĮ "Gamtos paveldo fondas" projektų vadovas Argaudas Stoškus aiškino, kad beveik prieš pusę šimtmečio, statant šliuzus ant šio upelio, tikėtasi išspręsti ekologines problemas. Mat tuo metu sparčiai besiplečiantis Marijampolės miestas neturėjo nuotekų valymo įrenginių. Todėl iš Žuvinto ištekantis vanduo, Dovinės upeliu patekęs į Šešupę, turėjo praskiesti miesto teršalus. Nuo 1992 metų, pastačius Marijampolės valymo įrenginius, tokiu būdu neutralizuoti gamtos teršimo nebereikia, todėl ir vandens lygį reguliuojantys šliuzai tapo nereikalingi.

Ant Dovinės upelio įrengtas tik vienas iš trijų pagrindinių šliuzų. Dar po vieną yra prie Simno ir Dusios ežerų. Jų vanduo taip pat buvo naudojamas augančios Marijampolės poreikiams tenkinti.

Anot Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, kai buvo įrenginėjami vandens lygio reguliatoriai, buvo tikėtasi ne tik ūkinei veiklai pritaikyti aplinkines melioruotas pievas, bet ir saugoti Žuvinto ežerą bei jo augmeniją ir gyvūniją.

Tačiau 980 hektarų ploto ežeras tapo labai seklus - vidutinis jo gylis yra vos 60 centimetrų. Žuvintas sparčiai pelkėja. Per metus pelke pavirsta iki dviejų hektarų ežero, keletą kartų sumažėjo čia perinčių paukščių skaičius. "Didžiausia blogybė buvo žmogaus kišimasis į gamtą", - pripažino A.Pranaitis.

Vanduo jau telkšo

Anot Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus, dar prieš 10-20 metų buvo griežtai laikomasi hidrologų nustatyto vandens lygio režimo. Pavasariui persiritus į antrąją pusę ežere ne visuomet būdavo galima laikyti aukštesnį vandens lygį. Vandenį išleidus patvindavo upeliukai, tekantys per greta ežero esančius kaimus, užtvindavo pievos. Tai keldavo gyventojų nepasitenkinimą, ypač ūkininkų, kurie privalo išgyventi iš savo išauginto ir parduodamo derliaus.

"Kas gali garantuoti, kad dabar mūsų žemės nebus užlietos? Šią vasarą ir taip labai šlapia, beveik nuolatos telkšo balos. O tas ekologų sumanymas iš viso neleis užsiimti žemės ūkiu. Jau dabar negalime tręšti laukų trąšomis, todėl prastai dera daržovės, prasta ir žolė pievose. Jeigu negalime nei augalininkyste verstis, nei gyvulių auginti, nes nėra kuo jų šerti - ką tuomet mums daryti?", - LŽ kalbėjo keli nepatenkinti Daukšių kaimo ūkininkai.

Kaimo gyventojai baiminasi ekologų ketinimų - pelke paversti tuoj už kaimo prasidedančias beveik pusantro tūkstančio hektarų ploto Amalvo palias. Jos - dalis viso Žuvinto biosferos rezervato. "Mums siūlo gyventi iš spanguoliavimo paliose. Bet tegul pabando iš uogų pragyventi tie, kuriems tokių minčių kyla", - pasipiktinęs kalbėjo daukšietis Juozas.

Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys taip pat teigė girdėjęs nuogąstavimų ne tik iš pavienių ūkininkų, bet ir žemės ūkio bendrovių. "Per keletą dienų turėtų paaiškėti, ar šios baimės pagrįstos. Tik reikia turėti galvoje labai gausius praėjusių dienų kritulius. Todėl kai kur pievos žliugsi ne dėl iš ežero leidžiamo vandens, o dėl liūčių", - sakė savivaldybės vadovas.

Jam antrino ir Igliaukos seniūnijos, kuriai priklauso Daukšiai bei kiti netoli nuo Žuvinto ežero esantys kaimai, seniūnas Vytautas Baltušnikas. Pasak jo, kur kas daugiau rūpesčių kelia kitoje miestelio pusėje - prie Amalvo ežero esančios siurblinės gedimai. Kai tik taip atsitinka, Daukšius iš karto pradeda semti, juolab, kad melioracijos sistema daugelyje vietų yra sugedusi.

Be to, jau daug metų nėra tvarkomi nei Žuvinto, nei Amalvo ežerų pylimai. Daugelyje vietų jie apaugę krūmais, išvarpyti bebrų bei ondatrų urvų. Todėl per pylimus vanduo prasiskverbia ir į melioruotas, ir į vietos ūkininkų naudojamas pievas.

Atgaivins pelkę

LŽ kalbintas Žuvinto biosferos rezervato direktorius A.Pranaitis tikino, jog kaimiečių būgštavimai yra visiškai nepagrįsti. "Manau, kad kaip tik savaiminio reguliavimosi būdas leis išvengti pievų virtimo pelkėmis. Iki šiol pavasariniai potvyniai būdavo balandį-gegužę, o natūraliai tai vyksta vasario pabaigoje kovą. Būtent tais mėnesiais atiteka daugiausia vandens. Kai potvynis bus anksti pavasarį, vanduo iš pievų suspės pasitraukti iki žolės atžėlimo. Todėl manome, kad šis hidrologinis įtaisas ūkininkavimo sąlygų tikrai nepablogins", - tvirtino A.Pranaitis.

Anot jo, kad daukšiečiams būtų patogu, netoli tos vietos, iš kurios išteka Dovinės upelis, yra daroma nedidelė užtvanka. Joje vietos gyventojai galės ne tik žvejoti, bet ir maudytis.

Dovinės upelio gaivinimas - tik nedidelė dalis viso didžiulio projekto, kuriuo yra siekiama sugrąžinti Žuvinto ežero apylinkėms pirmapradį vaizdą, koks buvo dar prieš čia prasidedant didiesiems melioracijos darbams.

Tai kas buvo padaryta kultūrinant užpelkėjusius laukus, dabar norima nubraukti ir vėl paversti juos pelke. Ja turėtų tapti sukultūrinta šalia Žuvinto esančio Amalvo ežero aplinka. Per porą metų panaikinus žmonių sukurtus hidrotechninius įrenginius, abiejuose ežeruose turėtų pakilti vandens lygis, o aplink susidarytų didžiuliai pelkynai.

Iš ES fondų tam jau gauta daugiau kaip pusšešto milijono litų. Rezervato tvarkymo plane numatyta visą jo teritoriją suskirstyti į keletą zonų, kuriose bus leidžiama skirtinga žmonių veikla. Vienose jų prašalaičiams net nebus galima lankytis, o kitose bus leidžiama netgi ūkininkauti. Mat į rezervato teritoriją patenka ir Daukšių, Varnupių, Vartų, Šaltininkų, Paželsvių bei kitos stambesnės gyvenvietės. Ekologų įsitikinimu, taip pertvarkyti Žuvinto biosferos rezervatą yra naudingiau ne tik dėl naudos gamtai, ežerui; tai padės taupyti valstybės lėšas.

Mat kasmet vien tik vandens pumpavimui iš Amalvo polderio sunaudojama elektros energijos už daugiau kaip 40 tūkst. litų. Milijonus litų kainuotų ir metų metus neprižiūrimų pylimų rekonstrukcija. Todėl užlieti vandeniu kadaise melioruotus durpynus - kur kas pigiau.

Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus aiškinimu, įgyvendinant Žuvinto bei Amalvo pelkių gaivinimo projektą bus siekiama išsaugoti visas šiuo metu susiformavusias ir ūkininkų naudojamas pievas bei ganyklas. Jiems žadama padėti įsigyti šlapiuose durpžemiuose tinkamos ūkininkauti technikos, įsirengti ganyklų aptvarus bei įsigyti šlapiose pievose ganytis tinkamų veislių galvijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"