TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Menkas patentų kiekis dabar - niūrus vaizdas ateityje

2006 06 05 0:00
Lietuvoje moksliniams tyrimams išleidžiama 3 kartus mažiau pinigų, negu yra ES vidurkis.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos kūrėjams priklauso tik dešimtadalis šalyje galiojančių patentų. Specialistai įspėja, kad tai reiškia, jog šalyje nėra klojami modernios ekonomikos pamatai.

Lietuva yra technologijų vartotoja, o ne jų kūrėja ir eksportuotoja. Tokią išvadą skelbiančio Valstybinio patentų biuro vadovai (VPB) pabrėžia, kad pagal milijonui gyventojų tenkančių išradimų patentų skaičių esame vieni paskutinių Europoje.

Patentų biuro duomenimis, iš viso Lietuvoje pernai buvo patentuoti 794 išradimai, tokia statistika neleidžia manyti, kad Lietuvoje sukuriama daug unikalių technologijų.

"Lietuvos išradėjams priklauso tik dešimtadalis viso išradimų patentų kiekio. Visi kiti yra išduoti užsienio firmoms, pageidaujančioms, kad Lietuvos teritorijoje be jų leidimo nebūtų naudojama jų intelektinė nuosavybė", - apie varganą Lietuvos inovacijų būklę LŽ pasakojo VPB direktorius Rimvydas Naujokas.

Nors šalies valdžia teigia, kad aukštųjų technologijų kūrimas ir jų pritaikymas verslo srityje yra jos prioritetas, ūkio analitikai jau ne vienus metus kalba apie skurdžią inovacijų sektoriaus būklę.

Jie vardija daugybę priežasčių, kodėl šalyje išradimai patentuojami menkai - nuo verslo ir mokslo nesusikalbėjimo, nepakankamo valstybės dėmesio inovacijoms iki brangios patentų sistemos.

"Esame vieni paskutinių pagal inovacijų ir eksperimentų plėtros finansavimą ir kitus rodiklius. Todėl mums gresia prasta ilgalaikė ūkio perspektyva - ekonomika juk nekils nuo pigios darbo jėgos", - sakė Žinių ekonomikos forumo narys Aleksandras Abišala.

Šiurpi statistika

Patentų biuro duomenimis, Lietuvoje moksliniams tyrimams išleidžiama 3 kartus mažiau pinigų, negu yra ES vidurkis. Labai mažą lėšų dalį moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skiria privačios įmonės. 2004 metais bendros išlaidos inovacijoms sudarė 472 mln. litų, iš jų verslo įmonių išleista suma siekė 101 mln. litų. Iš viso investicijos į išradimus ir inovacijas sudarė tik 0,76 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o verslo įmonėse - 0,16 proc. BVP.

Abišala įsitikinęs, kad pagrindinis neigiamas veiksnys yra ne įmonių pasyvumas, o prastai funkcionuojanti valstybės paramos sistema, mat patentas yra brangus malonumas.

VPB duomenimis, norint gauti Europos patentą, galiojantį 8 Europos valstybėse, reikia pakloti apie 30 tūkst. eurų. Tiesa, Ūkio ministerija už šaliai naudingus išradimus gali kompensuoti iki 100 tūkst. litų, išleistų patentui užregistruoti.

Patentų biuro vadovas Naujokas sakė, kad tokia sistema yra pasinaudojusios aukštųjų technologijų lyderėmis vadinamos bendrovės "Fermentas" ar "Sicor Biotech".

Tačiau teisės įmonei "AAA Baltic Service Company" atstovaujanti patentinė patikėtinė Otilija Klimaitienė pabrėžė, kad Ūkio ministerija pinigus išduoda tik įmonei gavus patentą, o jo gavimo procedūra gali užtrukti iki penkerių metų. Be to, norint gauti Europos patentą, reikia skirti nemažai papildomų išlaidų ekspertams, kurie įvertina, ar išradimą verta patentuoti. Gavus patentą, jį reikia išlaikyti mokant nuolatines įmokas. Klimaitienės manymu, mažoms įmonėms ar pavieniams išradėjams tokios sumos sunkiai įkandamos.

Patentas yra prekė

VPB direktorius teigia, kad Lietuvos išradėjai, verslininkai ir valdžia trumparegiškai pabrėžia tik patentavimo išlaidas, bet neskaičiuoja, kiek iš to gali uždirbti. Naujalis pažymi, jog mokslininkai dažnai patentuoja savo išradimus tam, kad papildytų mokslinių darbų sąrašą. "Toks įrašas gražiai atrodo, bet kokia iš to nauda?", - stebėjosi jis.

Vaistus gaminančios įmonės "Sicor biotech" vadovas Vladas Bumelis mano, kad Lietuvos išradėjams dar sunku įvertinti, ką jie žada patentuoti. Todėl sunku apskaičiuoti išlaidas ir galimą pelną. Bumelis taip pat teigė, kad ir pačiai Lietuvos pramonei nelabai reikia mokslo.

Be to, jis pažymėjo, kad lietuviškas patentas yra mažavertis ir užkerta kelius išradimą patentuoti tarptautiniu mastu. Todėl išradėjai turi gerai apgalvoti, kur jų kūrinys gali būti realizuojamas. Būtent toje šalyje jį reikia patentuoti. Klimaitienė pasakojo, kad nacionalinis patentas galioja tik toje šalyje, o praėjus metams nuo jo išdavimo, neįmanoma užregistruoti patento Europoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"