TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Menkei ant peleko dės kokybės ženklą

2012 05 21 8:24

Per pramonę persiritęs tarptautinių kokybės standartų vajus pasiekė ir Baltijos jūrą. Rinka reikalauja ekologiško žvejybos verslo pažymėjimų.

Europos Komisijos (EK) Žuvininkystės direktorato svarstymai dėl žvejybos kontrolės ir sugautų žuvų atsekimo bėga privačiai iniciatyvai iš paskos. Prognozuojama, kad nuo kitų metų numatomi nauji EK reikalavimai dėl bendro ekologinio ženklo iš esmės dubliuos tai, ką sumanė ir diegia tarptautinė Jūros priežiūros taryba, angliškai - MSC (Marine Stewardship Council).

Visame pasaulyje nuo 1997 metų veikianti organizacija neseniai Švedijoje atidarė Baltijos biurą ir ekologinės žuvininkystės programą siūlo aplinkiniams žuvininkystės ūkiams. Skandinavų pavyzdžiu bendradarbiauti su MSC pradėjo ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų organizacija (LŽPGA).

Klaipėdoje surengtame seminare apie kokybės pažymėjimus dalyvavo ir kaimynai - Latvijos žvejų organizacijų vadovai iš Liepojos ir Rygos. Renginys buvo įdomus ir Lietuvos žuvininkystės departamento bei gamtosaugos atstovams, glaudžiai susijusiems su žuvų išteklių apsauga. Todėl švedų pristatytas jūros produktų ir žuvininkystės kokybės ženklas - žuvelė mėlyname ovale - ir privalomos procedūros, siekiant jį gauti, sukėlė įvairių klausimų dėl ekonominės naudos.

Mada ar būtinybė?

MSC Baltijos biuro vadovė Mina Eps ir kompanijos "Espersen" atstovas Aleksas Olsenas stengėsi žvejams išaiškinti ekologinio produkcijos žymėjimo įtaką visuomenei ir verslui - išteklių tausojimą ir didesnę iš jų pardavimo gaunamą naudą. Atsakydami, ar tiesa, kad sugautos menkės, gavusios MSC ženklą, pabrangsta 1,5 euro už kilogramą, svečiai tokį gandą nei patvirtino, nei paneigė. Jie keliskart pabrėžė, jog tai nėra aukštesnės kainos garantija, o tik didesnė produkcijos pardavimo galimybė. "Jei regione yra ekologiškos produkcijos paklausa, sertifikuotų žuvų pardavimo kaina kils, jei nėra, ji nesiskirs nuo MSC pažymėjimo neturinčiųjų", - kalbėjo A.Olsenas. Pasak M.Eps, nuo 2010 metų aktyviausias MSC audito procesas vyksta Baltijos jūros šalyse: Danijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Jau įsitraukė Olandija, Prancūzija ir Lenkija. Sertifikuota pusė visų Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės ūkių, kasmet tokių padaugėja dešimtadaliu.

Naudą esą galima pajusti tuomet, kai ekologiškumo pažymėjimą įgyja visa žuvininkystės grandinė: žūklės rajonas, žuvys (apie 116 rūšių), žuvininkystės ūkiai, aukcionai, produktų gamintojai. Iki šiol buvo sertifikuota 10 pasaulio žūklės rajonų, iš jų 4 - Europoje, ir 180 produktų. Šiuo metu vertinami dar 12 rajonų, įskaitant jūrinių silkių ir aliaskinių menkių gaudymo rajonus. Procesą spartina ekonominis pragmatizmas.

Pavyzdžiui, pasaulinis restoranų tinklas "McDonalds", perkantis menkių filė iš danų kompanijos "Espersen", reikalauja MSC sertifikato. Todėl Danijos rinka 97 proc. užpildyta sertifikuotomis žuvimis. Jūros gėrybių kokybei prioritetą teikia ir Persijos įlankos valstybės bei Šiaurės Amerika.

Todėl norintieji plėsti pardavimą tose rinkose pirkėjus gali privilioti mėlynuoju MSC ženklu. Tai rodo, kad MSC sertifikatas yra ne tik savikontrolės, gamtosauginio verslo patikimumo, bet ir rinkodaros priemonė. "Aktyvi informacinė kampanija, skatinanti pirkti sertifikuotų žuvų produktus, pastaruoju metu vyksta Vokietijoje", - pasakojo specialistai.

Pažymėjimas kainuoja

MSC ekspertė patvirtino žvejų spėjimus, kad kitose valstybėse įmonių vertinimo procesui naudojami europinių fondų ar valstybiniai verslo rėmimo pinigai - jie skiriami žvejų organizacijoms. Išlaidos nemenkos, nors tiksliai apibrėžti lėšų poreikį gali atliktas pirminis auditas, kainuojantis 4-5 tūkst. eurų. Tik po to gaunamas atsakymas, ar įmonė pajėgi vykdyti ekologinės programos reikalavimus, o jei taip - vertinamas audito mastas pagal daugiau kaip 30 kriterijų.

Žuvininkystės ūkiui sertifikatas gali kainuoti nuo 50 iki 100 tūkst. eurų. Jis galioja 5 metus, po to procedūras tenka atnaujinti. O apie Baltijos menkių sugavimą ataskaitos rengiamos kasmet, nes kinta kvotos ir jų paskirstymas.

"Kaina priklauso nuo to, kas vertinama. Tarkim, švedų įmonei, žvejojančiai vieną rūšį, menkes, trimis žvejybos būdais ekologinis auditas kainavo 800 tūkst. kronų", - apie įkainius savo šalyje kalbėjo M.Eps. Pagal dabartinį lito ir kronos kursą, tai sudaro per 300 tūkst. litų.

Lietuvos žvejai apie tokias papildomas išlaidas net svajoti negali, tačiau supranta, kad MSC pažymėjimas - neišvengiamas dalykas.

LŽPGA vadovas Alfonsas Bargaila LŽ tikino teiksiąs paraišką Lietuvos žuvininkystės fondui, kuriame kaupiamos ES skirtos lėšos, ir prašysiąs sertifikavimui paramos. Pinigų ekologiniam auditui, jeigu Žemės ūkio ministerija pritartų, iš to paties šaltinio tikisi gauti ir Klaipėdos žuvininkystės aukcionas. Šiuo metu pagrindinis aukciono dalyvis - bendrovė "Provit Industrija", tiekianti žuvis įmonei "Espersen" Klaipėdoje, perka žuvis ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.

Pasak aukciono vadovo Mindaugo Kokoškos, kol kas bendrovė tiekia produkciją į tas rinkas, kurios MSC sertifikato nereikalauja. Bet dėl naujų EK reglamentų pasirengti vertinimui vis tiek reikės.

Lietuvos žuvininkystės valdininkai MSC raginimus dalyvauti kol kas neprivalomoje ekologinėje iniciatyvoje vertina atsargiai. Jie teigė, kad visą informaciją perduos departamento vadovybei, o ši spręs. Drauge užsiminė, esą europinių pinigų žuvininkystės fonde atsirastų.

Latviai standarto sieks

Latvijos žvejų asociacijos vadovas Inaris Voitas po seminaro  neabejojo, kad MSC sertifikatai dėl lygiavertės padėties rinkoje lietuviams ir latviams reikalingi. "Mes negalime teikti bendros paraiškos, nors žvejojame tuose pačiuose Baltijos jūros rajonuose, todėl rašysime paraišką ES finansavimui gauti atskirai. Už žuvininkystės tvarumą atsakinga valstybė, ji turi būti suinteresuota ekologija. Dabar 17 Latvijos žvejų įmonių už savo pinigus samdo auditorius ir yra vertinamos pagal rusiško kokybės standarto reikalavimus, nes be tokio pažymėjimo negalėtų eksportuoti produkcijos į Rusiją. Tačiau mums reikalingas ir MSC pažymėjimas, nes dalis įmonių menkes parduoda ES rinkoms. Prašysime paramos bent jau pirminiam auditui, po tuos 5 tūkst. eurų įmonei, o paskui žiūrėsime, ar galima gauti daugiau", - aiškino I.Voitas.

Latvijoje iš 70 žvejybinių laivų 30 žvejoja menkes Baltijos jūroje. Lietuviai turi trečdaliu mažesnį laivyną, tačiau menkėms gaudyti kvotas gauna 32 laivai. Tad verslo situacija iš vienos pusės panaši, iš kitos - skirtinga. Latviai neturi aukciono, kaip lietuviai, ir privalomo reikalavimo jį išlaikyti pristatant parduoti žuvis. Kaimynai prekiauja laisvai, dėl to kartais pakenkia lietuviams numušdami kainas.

Pasak Klaipėdos aukciono vadovo M.Kokoškos, Lietuvoje menkių kainos labai svyruoja, nors dažnai būna didesnės nei Latvijoje. Ten už  menkes mokamas metinis rinkos kainos vidurkis, atsiskaitymai išlyginami metų pabaigoje. Taip įmonėms suteikiama daugiau finansinio saugumo, tačiau bendras lietuvių ir latvių žvejų įmonių pajamų lygis yra panašus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"