TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Menkių žvejyba nuostolinga

2013 03 04 6:02
Vidos Bortelienės nuotrauka /Menkių žvejyba sukiužusiais laivais varo žvejus į bankrotą.

Neišsprendžiamu rebusu mūsų šalyje virtęs Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymas baigia sužlugdyti dešimt įmonių: menkėms atpigus neapsimoka jų gaudyti, o pretenduoti į didesnes strimelių ir šprotų kvotas žvejai neturi istorinės sugavimo teisės.

Žvejų organizacijų prašymu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovui Vigilijui Juknai gruodžio pabaigoje atšaukus žvejybos kvotų skirstymo tvarką, kuri turėjo įsigalioti nuo sausio 1 dienos, o kartu - ir kitus žvejybą reguliuojančius aktus, žvejyba liko be verslo pagrindų. Laikinas leidimas išgaudyti 40 proc. 2011-ųjų kiekio nustojo galios. Dėl tinkamų orų dirbti jūroje 4 įmonės jau išnaudojo savo limitą, tad laivai stovi uoste. Kitos taip pat skaičiuoja paskutines žūklės dienas, o patys seniausi laivai net neplaukia - pagal žuvų kainą aukcione degalų sąnaudos būtų didesnės už įmonių pajamas.

Taisyklės su senu pamušalu

Ministro įsakymu sudaryta darbo grupė naujas taisykles turi parengti ir suderinti ne vėliau kaip iki kovo 27 dienos. Už tai atsakingas viceministras Rytis Šatkauskas teigia, jog projektas bus baigtas jau šią savaitę. Tačiau tai, kad dokumentas paremtas buvusios ŽŪM vadovybės patvirtintų taisyklių pagrindu, daugumos žvejų netenkina. Dviejuose darbo grupės posėdžiuose dalyvavę žvejų atstovai sako tik be reikalo deginę benziną kelionei į Vilnių. Jiems susidaręs įspūdis, kad toliau laikomasi tradicijos įsiklausyti tik į Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kuriai vadovauja Algirdas Aušra, pasiūlymus.

"ŽŪM skirsto kvotas pagal istorinių sugavimų teisę. Dabar dauguma nori ją kvestionuoti, nors anksčiau tarsi ir sutarė, kad kvota turi būti skiriama įmonei, o ne laivui. Mūsų tikslas - suteikti žvejams galimybę modernizuoti laivus. Sutinku, kad atšauktose taisyklėse ne viskas buvo idealu, dėl to sugavimo procentui išvesti įtraukėme 2012 metų kiekį. Žvejai mato tik tonas, sako, duokit didesnę nei 2012-aisiais kvotą. O mums svarbu kvotų nustatymo raktas. Dvi asociacijos kategoriškai atsisako diskutuoti, reikalauja, kad visur būtų lygiava", - LŽ aiškino viceministras R.Šatkauskas.

Trečia organizacija - A.Aušros vadovaujama konfederacija - pritaria ŽŪM taikomų kvotų dalybų kriterijui, nes pastaraisiais metais jos įmonės "Banginis" 3 laivai gaudė ne tik menkes, bet ir strimeles bei šprotus, kuriuos parduoti tapo pelninga. "O kokiu kitu kriterijumi remtis, jei ne istoriniu? Prieš 3 metus visi sužinojo, kad bus naujos taisyklės, tad stengėsi sugauti kuo daugiau strimelių ir šprotų, metė žvejoti menkes. Dėl to pernai liko nesugauta 2000 tonų menkių", - sakė A.Aušra.

"Naujos kvotų taisyklės demokratija nekvepia. Jei tokios bus patvirtintos, kreipsimės į teismą", - tikino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Nelygios verslo sąlygos

Daugumos žvejų įmonių atstovai prašė ŽŪM valdininkų šiemet palikti galioti 2011-ųjų kvotų skirstymo taisykles, tik išbraukti reikalavimą 80 proc. menkių atgabenti į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną ir nustatyti vienai įmonei 50 proc. vienos rūšies žuvų sugavimo limitą. O naują tvarką siūlė taikyti nuo 2014 metų.

Dėl aukciono visų trijų žvejų asociacijų nuomonė vienoda - tai nesuderinama su laisvąja rinka. Tačiau R.Šatkauskas atskleidė, kad taisyklių projekte aukciono klausimo nekeliama. Jam nagrinėti bus sudaryta kita darbo grupė. Pirmiausia nustatomos kvotų taisyklės, nes žvejai kelia aliarmą, kad nebeturi ką žvejoti. Taisyklėse įrašyta kvotų koncesijos galimybė, dėl kurios žvejų nuomonės skiriasi, neturėtų kelti monopolio baimės.

"Apsidrausdami nuo koncesijos padarinių numatome ne 10 metų, kaip buvo įrašyta anksčiau, o 3 metų laikotarpį. Reikia pabandyti, pažiūrėti, kaip naujovė veiks. Tačiau klaidinga manyti, kad bankas ims kvotą kaip paskolos užstatą. Gal Danijoje, kuri turi senas tradicijas, taip ir yra, o pas mus tai būtų tik verslo tęstinumo garantija, papildomas dokumentas bankui. Norime, kad įmonės atnaujintų laivus, bet tikrai nesiekiame, kad susiformuotų vienas gaudytojas. Reikia suprasti: natūraliai susidariusi monopolija nėra baustina, jai taikomi tik kai kurie įpareigojimai. Dalijant kvotas netinka vartoti žodį "konkurencija", nes kalbame ne apie pardavimą, o apie valstybinius išteklius, kaip yra naftos gavybos srityje", - aiškino R.Šatkauskas.

Tačiau A.Aušros toks koncesijos modelis netenkintų. "Treji koncesijos metai tokiam verslui kaip žvejyba - per trumpas laikotarpis. Be ilgalaikių kreditų laivo neįmanoma rekonstruoti", - pažymėjo A.Aušra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"