TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Merams teks susitarti tarpusavyje

2006 12 30 0:00
Kupiškio meras Leonas Apšega stebisi, kaip vienos savivaldybės gauna ES paramos pramogų centrams, o kitoms nepavyksta gauti lėšų net mokykloms suremontuoti.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Finansų ministerija rengiasi prie vieno stalo pasodinti savivaldybių vadovus, kad šie pirmiau susitartų dėl ES lėšų panaudojimo prioritetų ir tik po to rašytų paraiškas gauti paramą. Tuomet mažiau nevykusių projektų atsidurtų šiukšlių dėžėje.

Taisykles, kuriomis bus taisomas 2007-2013 metų ES paramos skirstymas, Finansų ministerija ketina parengti per pirmąjį ateinančių metų ketvirtį. Tikimasi, kad nauja tvarka leis sparčiau vertinti projektus ir greičiau panaudoti lėšas.

Viena didžiausių naujovių - skirstant ES paramą bus įtrauktos ir rajonų savivaldybės. Jų vadovai turės išskirti prioritetinius objektus, kuriems labiausiai reikia paramos, ir tik po to rengti projektus gauti finansavimą.

"Ne viskas skirstant 2004-2006 metų paramą veikė gerai, - pripažino Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas. - Galbūt kartais vietoj projektų administravimo susidūrėme su biurokratizmu, nes skirstant 2004-2006 metų ES paramą rėmėmės ne praktika, o kūrėme teorinius modelius".

Daugiau atsakomybės

Kaip sakė Kriščiūnas, į ES paramos skirstymą įtraukiant ir savivaldybes tikimasi, kad rengiant projektus nebebus veltui išmetamų lėšų. Mat ne vienas savivaldybių parengtas projektas atguldavo į stalčių, nes parama atitekdavo kitam rajonui.

"Įsigaliojus naujai tvarkai savivaldybių atstovai Regionų plėtros taryboje turės tarpusavyje susitarti, kokiems objektams jie norėtų paramos. Tik po to, kai savivaldybės nusistatys prioritetus, jos ims rengti projektus konkretiems objektams, - kalbėjo Kriščiūnas. - Tuomet projektus vertinančioms institucijoms tereikės pasakyti, ar projekte numatytos tinkamos išlaidos, o ne svarstyti, ar projektas apskritai reikalingas. Dabar viskas persipynę: projektų vertintojai ne tik sprendžia, ar kuriam nors projektui skirti pinigų, bet ir tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, ar Lietuvai reikia geležinkelio", - sakė Kriščiūnas.

Ieva Vilimienė, Centrinės projektų valdymo agentūros Struktūrinių fondų valdymo skyriaus viršininkė, teigia, kad dabar ne visose savivaldybėse atsakingai numatomi prioritetai. "Ne visada gautos lėšos būna savivaldybėms labai reikalingos, o projektams rengti išleidžiamos didelės sumos, nes tokios paslaugos gali kainuoti ir 20 tūkst. litų, ir 100 tūkst. litų", - sakė Vilimienė.

Tačiau Kupiškio rajono meras Leonas Apšega nesutinka su pastabomis, neva savivaldybės nesugebančios nusistatyti prioritetų. "Kas mums lieka daryti, kai pinigų reikia viskam: ir mokykloms, ir kultūrai, ir sveikatai, ir keliams. Tuomet lendame visur: nepraleis vieno projekto, praleis kitą. Juk kartais pasiseka", - teigė pašnekovas.

Palaiko pokyčius

Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos savivaldybių administravimo klausimais Vidos Ablingienės, skirstant ES 2004-2006 metų paramą ne visada būdavo galima paaiškinti projektų vertintojų sprendimus. Pasak Ablingienės, nežinia, kokiais prioritetais vadovaudamiesi vertintojai iš penkių kone vienodų projektų atrinkdavo verčiausią ES paramos. "Naujoji sistema atskleis, kaip savivaldybės geba identifikuoti problemas. Tačiau gali kilti keblumų derinant savivaldybių interesus", - spėjo Ablingienė.

Nepaisant dvejonių dėl savivaldybių atstovų gebėjimo tartis, Kupiškio rajono meras Apšega įsitikinęs, kad vargti derinant savivaldybių interesus neteks. "Kur interesus paprasčiau suderinti - apskrityje ar Vilniuje, į kur suplaukia visi projektai? - klausė Apšega. - Susitarti sugebėsime. O ES paramos skirstymo sistemą būtina keisti. Dabar veikiančioje nėra skaidrumo. Nesuprantama, kodėl negalime pažiūrėti į kitus projektus. Dėl to neaišku, kodėl kaimynams skirta parama, o mums - ne. Iš kitų klaidų galėtume pasimokyti. Mes juk neturime pakankamai potencialo ir lėšų parengti projektus tokius, kokius parengia specialistai sostinėje. Dabar vieni laimi projektą pramogų centrui su baseinais statyti, o kiti ir mokyklų už ką sutvarkyti neturi".

Meras prisiminė, kad jų savivaldybės teiktas projektas dėl gimnazijos renovavimo buvo atmestas motyvuojant blogai atliktu šilumos auditu. Palankaus vertinimo nesulaukė ir turizmo projektas. "Kupiškio rajone norime plėsti turizmą. Turime slidinėjimo trasą su dviem keltuvais, tačiau siekiant pritraukti turistų reikia dar dviejų keltuvų, sniego patrankos, įrengti mašinų stovėjimo aikšteles, čiuožyklą. Tačiau ir šis mūsų projektas atmestas teigiant, kad nebuvo įvertinta valiutų rizika", - prisiminė Apšega.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"