TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Meras blaškosi nežinomybės dumble?

2012 06 19 6:03

Pastaruoju metu Vyriausybės ir Kauno miesto vadovų požiūriai į šilumos energetiką radikaliai išsiskyrė. Pasak ministro Arvydo Sekmoko, šilumos gamyba turėtų užsiimti dabartinės šilumos tiekimo įmonės, o vamzdynai ir kita šilumos tiekimo įranga turėtų pereiti į valstybės ar savivaldybių rankas. Tuo tarpu Kauno meras Andrius Kupčinskas suka kita kryptimi. Jis norėtų visą šį ūkį perimti į vienas rankas.

Tiesa, tokia mintis A.Kupčinskui į galvą atėjo daug anksčiau, negu buvo sumanyta A.Sekmoko revoliucija šilumos ūkyje. Tai įvyko dar ankstyvą šių metų pavasarį, kai miesto vadovus pasiekė žinia iš koncerno "Gazprom". 

Kovo mėnesį Rusijos dujų koncernas oficialiai pareiškė, kad ketina parduoti beveik prieš 10 metų įsigytą 99,5 proc. Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų paketą Šveicarijoje registruotai bendrovei "Clement Power Venture Inc." ir tikisi greito "Kauno energijos" sutikimo. Be to, reikalingas ir atitinkamas Kauno miesto tarybos sprendimas. Nepatvirtintais duomenimis, "Gazprom" už KTE akcijas ketino gauti beveik 116 mln. litų.

Galvos skausmas

Viešai paskelbus apie Rusijos koncerno "Gazprom" ketinimus privačiam subjektui parduoti koncernui priklausančias KTE akcijas, miesto savivaldybės vadovams iškilo naujų galvosūkių, kurių išspręsti nepajėgia jau trečias mėnuo. Pagrindinis galvos skausmas - neįvykdyti "Gazprom" investiciniai įsipareigojimai.

2003-iųjų kovą pasirašyta sutartimi KTE įsipareigojo iki 2018 metų į elektrinę investuoti 400 mln. litų. Tačiau šie įsipareigojimai nėra vykdomi. "Kauno energijos" ir "Gazprom" valdomos KTE pasirašytoje šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtinta ir sąlyga, kad iki pat sutarties galiojimo pabaigos pagrindinis KTE akcininkas privalo išlaikyti kontrolinį akcijų paketą.

"Pirmiausia įvertinsime galimybę elektrinę susigrąžinti į miesto rankas. Manau, kad šis kelias būtų naudingiausias kauniečiams", - iš karto po šios žinios viešai pareiškė Kauno miesto meras A.Kupčinskas.

Mero nuomone, kauniečiai neša milijoninį pelną Rusijos kapitalo valdomai įmonei. Jeigu KTE pereitų į miesto rankas, jėgainės uždirbamos lėšos būtų panaudotos šilumos vartotojams taikomiems tarifams mažinti.

Savivaldybės valdoma bendrovė "Kauno energija" ir "Gazprom", anot mero A.Kupčinsko, kartu su pirkimo-pardavimo sutartimi sudarė ir laidavimo sutartį. Joje numatyta, kad jeigu KTE nevykdys investicinių įsipareigojimų, pagrindinis jos akcininkas - koncernas "Gazprom" - atlygins visus "Kauno energijos" ir trečiųjų šalių patirtus nuostolius, žalą bei netesybas. Buvo paminėta ir suma - 105 mln. litų. Savivaldybės pranešime teigiama, kad įvertinęs spaudoje pasirodžiusią informaciją, esą "Gazprom" už jėgainę ketina gauti apie 116 mln. litų, miestas būtų pasirengęs sumokėti skirtumą tarp abiejų sumų.

Kauno miesto meras Rusijos koncerno "Gazprom" vadovus oficialiai informavo nesutinkantis su jų prašymu neprieštarauti kontrolinio KTE akcijų paketo perleidimui. "Koncerno "Gazprom" planai mums nepriimtini. Atrodo, kad pagrindinis akcininkas ketina pasitraukti be įsipareigojimų įvykdymo", - teigė žiniasklaidoje Kauno miesto meras A.Kupčinskas.

Į klausimus neatsakyta

"Lietuvos žinios", siekdamos detaliau išsiaiškinti Kauno mero planus, susijusius su KTE, šių metų balandžio 20 dieną išsiuntė kelis nesudėtingus klausimus.

1. Jūs, sužinojęs, kad Gazprom oficialiai nutarė parduoti KTE, pareiškėte, kad Kauno miestas sieks susigrąžinti KTE. Ar galėtumėte papasakoti, kokia tai procedūra? Kokie tai būtų miestui nauji iššūkiai, pliusai ir rizikos?

2. Ar jau pradėjote kokias nors teisines procedūras dėl galimybės perimti KTE, gal vyksta konsultacijos su specialistais, teisininkais?

3. Ar planus perimti KTE palaiko Tarybos narių dauguma? Kokia jūsų asmeninė nuostata? Ar oponuojančių šalių argumentai jums atrodo svarūs?

4. Teigiate, kad investuotojas "Gazprom" neįgyvendino investicinių susitarimų. Tačiau juk investuota turėjo būti iki 2018 metų, o dabar dar tik 2012-ieji.

5. Potencialus pirkėjas teigė, kad pirma, ką jis darys, tai investuos į KTE rekonstrukciją. Jūs manote, kad miestas tai gali padaryti geriau?

6. Gana seniai kalbate apie galimybę rekonstruoti Petrašiūnų elektrinę - ar yra kokių nors poslinkių šiame projekte? Jūsų oponentai tikina, esą niekas nevyksta, o ir su KTE gali būti panašiai. Kaip galėtumėte atsakyti į tokius argumentus?

7. Kauno miesto Taryba 2011-ųjų gruodžio 29 dieną panaikino 2011 metų liepos 14 dieną Tarybos priimtą spendimą dėl detaliojo plano, reikalingo norint atlikti statybos ar rekonstrukcijos darbus KTE, patvirtinimo. Kaip manote, ar įmanoma įgyvendinti investicijas, imtis rekonstrukcijos ar kitų darbų, jeigu Taryba jūsų iniciatyva praėjusių metų pabaigoje panaikino sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo.

Koks tolesnis to detaliojo plano likimas, nes be jo sudėtinga bus dirbti?

Tačiau per įstatymais nustatytus laiko terminus dienraštis iš savivaldybės vadovo atsakymų negavo. Paprašytas padėti merui paruošti atsakymus patarėjas Tomas Grigalevičius teisinosi, jog "nepavyko". Su šiais klausimais patarėjas merą gaudė daugiau kaip dvi savaites ir nepagavo.

Atsakymų į "Lietuvos žinių" klausimus rengimas nusitęsė iki pat birželio vidurio. Per tą laiką redakcija negavo jokio net ir abstrakčiomis frazėmis nuspalvinto Kauno miesto savivaldybės "viešųjų ryšių" poskyrio paaiškinimo, kuriame tarp eilučių galėjo būti įrašyta "neturime ką pasakyti."

Per tą laiką, kol "Lietuvos žinios" laukė atsakymų, Kauno miesto savivaldybės Viešųjų ryšių poskyris išplatino pranešimą, kad birželio 1 dieną meras A.Kupčinskas Rusijos koncerno "Gazprom" vadovus oficialiai informavo nesutinkantis su jų prašymu neprieštarauti kontrolinio Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketo perleidimui.

Ir tik birželio 13-ąją, po dar vieno redakcijos prašymo atsakyti bent į vieną klausimą, redakcijai nusišypsojo sėkmė - patarėjas Aurimas Ramoška atsiuntė elektroninį laišką su tokio turinio atsakymu: "Oficialus "Gazprom" atsakymas dar negautas. Susigrąžinti jėgainės valdymą yra vienas iš galimų svarstomų variantų.

"Gazprom" neįvykdė investicinių įsipareigojimų ir savo prašymu leisti parduoti KTE akcijas parodė, kad neketina jų vykdyti. Kartu su prašymu leisti parduoti KTE akcijas prašoma ir atleisti juos nuo visų įsipareigojimų, t. y. ir nuo įsipareigojimų įvykdyti investicijas. Modeliuojant galimybę, kad "Kauno energija" su jais sutinka, KTE lieka parduotas (šiuo atveju "Clement"), bet be investicinių įsipareigojimų. Todėl siūlomas logiškas kelias - grąžinti KTE ir išvengti investicinių įsipareigojimų."

Jei elektrinės perėmimas yra vienas iš galimų variantų, vadinasi, savivaldybė jau ne tokia kategoriška. Vadinasi, yra pagrindo manyti, jog artėjant naujam šildymo sezonui mero komandos sprendimai taps kiek racionalesni.

Kažkoks dumblas

Su tokia pačia ignoravimo problema susidūrė ir Kauno miesto savivaldybės narys Gintaras Jonas Furmanavičius, kuris birželio 7 dieną įteikė pareiškimą merui A.Kupčinskui. "Kreipiausi į merą, kaip ir jūs, tačiau iki šiol atsakymo negavau", - sakė jis. 

G.J.Furmanavičiaus teigimu, 2012 metų gegužės 29 dieną bendrovės "Kauno energija" generalinis direktorius Rimantas Bakas gavo raštą iš "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojo V.A.Golubevo, kuriame sakoma, kad "Gazprom" priėmė sprendimą parduoti jam priklausantį UAB Kauno termofikacijos elektrinės akcijų paketą ir pasibaigus sandoriui neturės jokio finansinio intereso šioje kompanijoje. Tuo tarpu patarėjas A.Ramoška tvirtina, kad miestas jokio oficialaus atsakymo iš "Gazprom" dar negavo.

Pasak G.J.Furmanavičiaus, tai, kad "Gazprom" parduoda turimas šios įmonės akcijas, yra neginčijama. Ko gero, vienintelė reali struktūra, pajėgi nupirkti KTE, šiuo metu yra "Clement Power Venture Inc." Ir jie iki šiol negauna iš mero jokių signalų, ar miesto taryba pritars tokiam sprendimui.

"Kaip jūs žinote, dabar pagal Kubiliaus ir Sekmoko planą visoje šilumos energetikoje vyks permainos. Energijos gamyba ir paskirstymas turi būti atskirti. Todėl aš nesuprantu, kodėl miesto vadovas, būdamas toje pačioje partijoje, elgiasi priešingai? Antras dalykas, to rašto koncernui "Gazprom", kuriuo mojuoja meras, niekas nematė. Raštas, pasirodo, oficialiai negautas, o meras mums jį jau cituoja", - dėstė Kauno miesto tarybos narys.

Paklaustas, kaip vertina susidariusią padėtį, savivaldybės tarybos narys atsakė, kad "labai blogai". "Ta įmonė, kuri deklaruoja, jog pirktų iš "Gazprom" elektrinę, ir, kaip ji pati skelbia, atpigintų šildymą Kauno gyventojams iki 25 procentų. Tada kokios problemos? Nereikia pamiršti, kad šiluma Kaune šiandien yra pati brangiausia Lietuvoje. Man atrodo, jog pirmiausia reikia žiūrėti, kad naudos būtų miesto gyventojams", - tęsė G.J.Furmanavičius.

Paklaustas, kodėl meras taip elgiasi, G.J.Furmanavičiaus atsakė: "Nežinau. Jeigu meras išreikštų aiškią poziciją, mes jau galėtume pritarti arba nepritarti, bet kol kas situacija panaši į kažkokį dumbą."

Ar išgelbės Kauną konkurencija? 

Koks sprendimas dėl susidariusios padėties Kauno šilumos ūkyje būtų naudingiausias kauniečiams? Juo labiau, kad pastaruoju metu mieste atsiranda šilumos gamintojų, iš kurių "Kauno energija", apžiosianti dar ir KTE, turės supirkti šilumą. O tai, anot ekspertų, gali netgi padidinti šilumos kainą vartotojams.

Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA), atlikusi nepriklausomų šilumos gamintojų indėlio Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje tyrimą, teigia: "Jeigu Kaune atsiras nauji ("Fortum", "Petrašiūnų" jėgainės) biokurą deginantys įrenginiai, kurių bendra galia neviršys 50-60 MW šilumos tiekimo į tinklus galios, šiluma Kauno vartotojams neatpigs. Nepriklausomi gamintojai pasiūlys šilumą tiekti tik už simboliškai mažesnę kainą nei ta, už kurią parduoda KTE. Konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų irgi nevyks, nes šilumos paklausa (netgi nešildymo sezono metu) bus didesnė nei visų nepriklausomų šilumos gamintojų bendra galima šilumos tiekimo į CŠT šilumos tinklus pasiūla. Galimas netgi santykinis vartotojams parduodamos šilumos brangimas, nes sumažėjus šilumos tiekimui iš KTE dėl pastovių šilumos gamybos KTE sąnaudų sąlyginio (tenkančio vienai pagamintai ir patiektai į tinklus kWh) padidėjimo, tikėtina, kad VKEKK nustatys didesnę KTE tiekiamos į šilumos tinklus šilumos kainą. (...) Šilumos kaina vartotojams nesumažėtų, kol nepriklausomi gamintojai nesudarys didesnės dalies bendro šilumos vartojimo ir neatsiras konkurencija tarp šilumos gamintojų šildymo sezono metu. Šiuo atveju galima numanyti, kad nepriklausomi gamintojai konkuruos tarpusavyje dėl galimybės tiekti šilumą vartotojams nešildymo sezono metu. Šildymo sezono metu, anot ekspertų, šilumos kaina išaugtų, nes nepriklausomi šilumos gamintojai nekonkuruotų tarpusavyje. Čia pateikto scenarijaus atveju nepriklausomi biokurą naudojantys įrenginiai į šilumos tinklus patiektų apie 0,71 TWh šilumos (49 proc. viso miesto šilumos poreikio). KTE tiekiamos šilumos kaina pakiltų apie 2,0 ct/kWh. Tikėtina, kad nepriklausomi gamintojai šildymo sezono metu siūlytų tiekti šilumą į tinklus už tik simboliškai mažesnę šilumos kainą nei KTE", - teigiame LEKA dokumente. 

Ekspertų teigimu, realus ir kiek didesnis kainos sumažėjimas galimas tik tuomet, jeigu KTE bus rekonstruota ir pritaikyta naudoti biokurą. Skaičiuojama, kad tada ir dėl pigesnio kuro, ir dėl rimtos konkurencijos šiluma kauniečiams sumažėtų apie 7,5 ct/kWh. Praėjusią žiemą Kauno gyventojai už šildymą mokėjo beveik 30 ct/kWh.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"