TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Meras stojo ginti „vokelių“ gavėjų

2015 04 27 6:00
Vilniaus meras nori, kad gyventojams skolintis būtų galima laisviau ir paprasčiau. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sostinės meras Remigijus Šimašius mano, kad Lietuvos banko (LB) priimti atsakingo skolinimo nuostatai pažeidžia Konstituciją. Mat meras susirūpino gyventojais, kurie atlyginimus gauna „vokeliuose“ – esą griežtos LB taisyklės kliudo šiems gauti paskolas bankuose.

Mero nuomone, vartojimo kreditai turėtų būti išduodami lengviau, o kredito gavėjų mokumą reikėtų vertinti plačiau, nes dabartinė tvarka neva diskriminuojanti, prieštaraujanti prigimtinėms asmens teisėms ir riboja rinką. Taip rašte LB valdybai dar prieš inauguraciją pareiškė naujasis sostinės meras R. Šimašius.

Prieš dvejus metus LB priimtuose vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingo skolinimo nuostatuose R. Šimašiui kliūva principas, kad vartojimo kreditas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei vidutinės jo gavėjo įmokos dydis pagal visus turimus asmens įsipareigojimus sudaro ne daugiau kaip 40 proc. jo pajamų.

Įžvelgė teisių apribojimą

Vilniaus meras pareiškė, kad „įtvirtintas reguliavimas tam tikrais atvejais yra nesuderinamas su pasikeitusia ekonomine situacija ir vartotojų interesais", be to, „nepagrįstai apriboja vartotojo teisę skolintis ir esant būtinybei verčia jį skolintis už legalios rinkos ribų“. Esą 40 proc. taisyklė visiškai nepagrįstai ir neproporcingai riboja didesnes nei vidutines pajamas gaunančių asmenų interesus.

„3 tūkst. eurų mėnesio pajamas gaunanti šeima privalo pragyvenimui pasilikti ne mažiau kaip 1800 eurų ir jų negali skirti šeimos gerbūviui bei su tuo susijusiems kreditiniams įsipareigojimams dengti – erdvesniam būstui, automobilio išperkamajai nuomai, vartojimo kreditui, ar anksčiau paimtos paskolos grąžinimui, nors šeimai liekanti 1800 eurų pragyvenimui yra daugiau nei pakankama. Tai pažeidžia tam tikrų vartotojų interesus“, – dėstė R. Šimašius.

Jo požiūriu, tiems, kurie atlyginimus gauna "vokeliuose", tokia tvarka apriboja jų teises pasiskolinti. „Dalis Lietuvos darbdavių, siekdami vengti mokesčių, dalį atlyginimų darbuotojams moka grynaisiais pinigais „vokeliuose", – LB valdybai rašė R. Šimašius. – Tokie darbuotojai formaliai laikytini neturinčiais pakankamo pajamų šaltinio, nors praktiniu požiūriu nėra jokių kliūčių, dėl kurių jie galėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito davėjui. Jei toks darbuotojas susidurtų su laikinais finansiniais sunkumais (pavyzdžiui, atsirastų skubių neplanuotų išlaidų, tokių kaip vaistinių preparatų pirkimas, antstolio išieškomos paskirtos baudos mokėjimas) jam būtų atsisakyta išduoti trumpalaikį vartojimo kreditą“. Meras aiškino, kad „šie asmenys, negalėdami pasiskolinti, kai egzistuoja objektyvi būtinybė, negali užtikrinti prigimtinių teisių ir laisvių“.

LB laikosi pozicijos, kad rūpinimasis atlygį gaunančiaisiais „vokeliuose“, nepriimtinas. / LŽ archyvo nuotrauka

Neteisėtos veiklos neskatins

LB valdyba R. Šimašiaus argumentus atmetė. LŽ pateiktame LB atsakyme nurodyta, kad 40 proc. dydžio įsipareigojimų ir pajamų santykis – pagrįstas ir jo nesiruošiama keisti. LB teigė, kad tyrimų duomenimis, didesnis nei 40 proc. įsipareigojimų ir pajamų santykis konkrečiame namų ūkyje lemia didesnę riziką, kad vartojimo kreditas nebus grąžintas.

„Panaikinus 40 proc. taisyklę teikiant vartojimo kreditus, būtų sukuriama teisinio reguliavimo spraga, nes, pavyzdžiui, vartotojas, pirmiau gavęs būsto paskolą (taikant 40 proc. taisyklę), vėliau vartojimo kreditus galėtų gauti be jokių apribojimų, dėl to jam grėstų itin neigiamos finansinės pasekmės. Siūlymas Nuostatų reikalavimų netaikyti trumpojo laikotarpio suteiktiems vartojimo kreditams sudarytų sąlygas visiškai apeiti 40 proc. taisyklę, nes vartotojas, pasinaudodamas skolos refinansavimo galimybėmis, galėtų pasiimti vartojimo kreditą neribotam laikui. Šiuo atveju Nuostatai visiškai netektų savo prasmės“, – aiškinama LB atsakyme.

LB laikosi pozicijos, kad rūpinimasis atlygį gaunančiaisiais „vokeliuose“, nepriimtinas. „Toks požiūris „kadangi daug kas moka „vokelius“, tai ir skolininkai neturi problemų grąžinti skolų“ yra nederamas, nes atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“ nelegali ir draudžiama veikla, tad negalime teisiniu reglamentavimu kurti papildomų paskatų tokiai neteisėtai veiklai. O pradelstų mokėjimų ir pratęsimų statistika liudija, kad problemų grąžinti skolas vis dėlto yra ir tikrai nemenkų, o lengviausiai į skolas įklimpsta jauni žmonės“, – sakoma LB atsakyme.

Centrinis bankas pabrėžia, kad švelninti atsakingo skolinimo nuostatus ekonominio pakilimo neprisidėtų prie ilgalaikio finansinio stabilumo. „Atsakingai ir pagal išgales besiskolinančiam asmeniui šie reikalavimai neturi ribojančio poveikio, kadangi paprastai jo įsiskolinimo rodikliai būna gerokai mažesni už nuostatuose reikalaujamas maksimalias ribas“, – reziumavo LB.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"