TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mėsiniai galvijai auginami šveicarams

2014 05 29 6:00
Vertinami dėl mėsos kokybės angusų veislės jaučiai didelių rūpesčių nekelia, juos gali auginti jauni, pradedantys ūkininkai LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje išaugintų galvijų mėsą dažniausiai valgo šveicarai, olandai, belgai, vokiečiai, nes lietuviams geros kokybės jautiena sunkiai įperkama.

Net ir šiandien, smarkiai kritus šviežios galvijienos supirkimo kainoms, parduotuvėse ir turgavietėse šios mėsos arba nėra, arba ji labai brangi.

Antanas Bezaras ūkininkauja netoli Kuršėnų. Jo šeimos ūkis augina apie 200 angusų veislės raguočių. Tai yra viena geriausių mėsinių galvijų veislių. Jaučiai užauga iki 700 kilogramų svorio. Ūkininkas prisipažįsta, kad daugiausia gyvų gyvulių tenka parduoti kaip veislinę medžiagą, tačiau tam tikrą išaugintų veršių kiekį parduoda ir mėsai vidaus bei užsienio rinkoje.

FAKTAI

Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos įmonėse buvo paskersta 37,467 tūkst. galvijų ir pagaminta 9,669 tūkst. tonų jautienos skerdenų, atitinkamai 5,3 ir 9,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tokie leidinio "Agrorinka" duomenys.

Sausį–kovą vidutinė galvijų supirkimo pagal gyvąjį svorį kaina buvo 399,61 lito už 100 kilogramų, o supirkimo pagal skerdenas – 872,03 lito už 100 kilogramų. Kainos atitinkamai 14 ir 13,7 proc. mažesnės nei 2013 metų pirmąjį ketvirtį.

Už vidutinės R-3 kategorijos skerdeną įmonės šiuo metu moka nuo 8,70 iki 9-9,70 lito už kilogramą. Prieš gerą pusmetį už tos pačios kategorijos jautieną didžiosios šalies mėsos perdirbimo įmonės siūlė beveik 12 litų už kilogramą.

„Mėsinė galvijininkystė - daugiau tinginių verslas. Mat gyvuliams laikyti nereikia geros žemės, didelių investicijų ar ypatingų sąlygų, - sakė ūkininkas A. Bezaras. - Jeigu yra laisvų dirvonuojančių žemių, tai investuoti į ganyklas beveik nieko nereikia. Naudota šienavimo technika irgi nėra brangi."

Lietuvos veislinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, kurios vadovu yra išrinktas ūkininkas A. Bezaras, vienija apie 300 narių. Ūkininkai laiko grynaveislius mėsinius galvijus arba mėsinius mišrūnus. Populiariausios mėsinių galvijų veislės yra aberdynų angusai, aubrakai, belgų mėlynieji, galovėjai, herefordai, hailandai, limuzinai, šarolė, šorthornai, mėsiniai simentaliai.

Didžiausios, pasak kuršėniškio, investicijos reikalingos veislinei medžiagai įsigyti. Maždaug 7-8 mėnesių telyčaitė kainuoja apie tūkstantį eurų, arba beveik 3,5 tūkst. litų. Jautis kainuoja apie 1,7 tūkst. eurų. Optimali banda, iš kurios galima verstis, turėtų būti nuo 10 galvijų.

Mėsos kaina krinta

„Kas siūlo daugiau, tam ir parduodame savo ūkyje užaugintus jaučius, - kalbėjo Šiaulių rajono ūkininkas A. Bezaras ir priminė bendrą raguočių augintojams problemą. – Šiandien jautienos kainos vidaus rinkoje smarkiai krinta, beveik pasiektas dugnas."

Pasak jo, pagrindinė to priežastis – sustojęs eksportas į Rusiją. Šviežios jautienos supirkimo kainos Europoje didesnės negu pas mus. Be to, Lietuvoje ne pirmą dešimtmetį mažinamos bandos pieno ūkiuose, todėl, ūkininko įsitikinimu, ant prekystalių dažniausiai patenka karvių mėsa, o ne jautiena. Tikrosios kokybiškos jautienos vartotojams pateikiama labai mažai, be to, ji brangesnė. "Nesi garantuotas, kad nusipirksi kokybiškos mėsos, nes beveik visa geresnė jautiena iškeliauja į užsienį“, - tikino Šiaulių rajono ūkininkas.

Vieni ištikimiausių lietuviškos jautienos pirkėjų – šveicarai. Jie per tarptautinį projektą „Baltijos lankų jautiena" išsiveža geriausią lietuviškos jautienos dalį, o ta, kuri šveicarams nebereikalinga, į mūsų šalies prekyvietes sunkiai prasiskina kelią dėl savo didelės kainos.

A. Bezaro nuomone, jautienos kainos nebegali toliau mažėti tokiu tempu, nes dugnas netrukus bus pasiektas, o perdirbėjai esą siekia tik sau kuo didesnės maržos, negalvodami apie ateitį, ir patys kerta šaką, ant kurios sėdi.

Trūksta mažų skerdyklų

Tie Lietuvos ūkiai, kurie gali patys skersti galvijus, turi išsikovoję šiokią tokią vietą vidaus rinkoje. Tačiau bendrauti su prekybininkais jiems vis tiek sudėtinga. „Nenorime sugadinti savo gero vardo, nes prekyboje šalia tikros jautienos kažkodėl atsiranda karvienos. O dėl tokių prekybininkų gudrybių dažniausiai kalti lieka paprasti ūkininkai“, - tęsė pašnekovas.

Pasak jo, gerai, kad Vyriausybė kalba apie paramą gyvulininkystei, mėsinių galvijų augintojams tai teikia vilčių. Žmonės vis labiau domisi galimybėmis įsigyti geros veislinės medžiagos.

Anot A. Bezaro, žemdirbiai tikisi, jog mažoms kaimo skerdykloms steigti bus teikiama ES parama, kad patys galvijų augintojai galėtų daugiau parduoti mėsos per ūkininkų kooperatyvus. Mėsinius raguočius auginantys ūkininkai viliasi, kad kooperacijos veikla bus taip pat remiama iš kaimo plėtros programos lėšų ir tokiomis priemonėmis bus skatinamas aktyvesnis ūkininkų kooperatyvų kūrimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"