TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Meška PPO narve: patogumai su pavojais

2011 11 28 8:56

Po 18 metų derybų Rusija jau 2012-ųjų vasarą turėtų tapti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Didžioji dalis Lietuvos verslo to laukia su viltimi, bet kai kuriems tai - papildomas galvos skausmas.

PPO yra bene galingiausia pasaulinė tarpvalstybinius komercinius santykius reguliuojanti organizacija. Įsteigta 1995 metais, dabar ji vienija 153 nares. Be to, savo narystės laukia dar 27 valstybės. Pagrindiniai PPO principai - šalis negali teikti pirmenybės vienam užsienio prekybos partneriui, negali diskriminuoti užsienio prekių bei paslaugų; prekyba turi keistis didesnės prekybos laisvės link, naikinant mokestinius ir kitokius barjerus, artėjant prie didesnės konkurencijos; prekyba turi būti priderinama prie prasčiau išsivysčiusių šalių galimybių.

Dar mažai galvojama

Ekonomikos analitikai viena ūkio šakų, kurią Rusijos narystė PPO gali paveikti greičiau ir ryškiau, nurodo medienos pramonę, tačiau LŽ kalbinti šios pramonės atstovai kol kas tam daug reikšmės neteikia. "Mes dirbame su lietuviška mediena, todėl mums nesvarbu, kas dedasi Rusijoje", - samprotavo Žemaitijoje veikiančios medienos pardavimo ir perdirbimo bendrovės vadovas. "Žaliavinės medienos gamyboje nenaudojame, o reikalingas drožlių plokštes, kartoną, korinį užpildą, komponentus ir pan. perkame iš tiekėjų Lietuvoje, Europoje ir Azijoje. Mūsų baldais prekiaujanti suomių kompanija IKEA pati nusprendžia, kurių gamintojų produkciją į kurias valstybes vežti. Todėl abejoju, ar Rusijos narystė PPO darys didesnę įtaką mūsų veiklai, bent jau artimiausiu metu", - teigė AB "Vilniaus baldai" generalinis direktorius Aidas Mackevičius.

Kaimynai perspektyvomis domisi labiau. Pavyzdžiui, estų verslo dienraštis "Aripaev" savo apžvalginiame straipsnyje perspėja, kad dėl būsimo taikomo perpus mažesnio Rusijos medienos eksporto muito pokyčių pajus ir Estijos medininkai: perdirbėjams tai gera naujiena, nes galės įsigyti pigesnių žaliavų, o vietinės medienos pardavėjų laukia sunkesni laikai. Mat atsiradus galimybei atsivežti pigesnės medienos iš Rusijos, didės konkurencija, neišvengiamai mažės kainos, teks planuoti menkesnes pajamas.

Dabartinės pasaulio ekonomikos fone mažėja statybų apimtys, krenta rąstų paklausa, pirkėjai ir perdirbėjai jau vengia pasirašyti ilgalaikes sutartis. Tokia padėtis ir dabar smukdo medienos kainas. Atrodytų, tai turėtų būti palanku, pavyzdžiui, baldžiams, tačiau Vakaruose žmonės jau taupo sunkmečiui, todėl mažėja baldų paklausa. Beje, estai pastebi ir palankesnę šalies medienos pardavėjams aplinkybę - Rusija išsiderėjo, kad pereinamuoju laikotarpiu galėtų nustatyti medienos eksporto kvotas, todėl įsivežti būtų galima tik ribotą žaliavos kiekį.

Lietuvoje padėtis gali būti rimtesnė - neoficialiomis žiniomis, mūsų kraštui nustatytos kvotos yra didesnės už pastaruosius keletą metų buvusį poreikį.

Tikisi daugiau naudos

Lietuvoje daugelis verslininkų Rusijos narystės PPO laukia su viltimi. "Manau, bet kokie tarptautiniai susitarimai yra didesnės tvarkos įvedimas, ir tai reikia tik sveikinti. Kaip tai paveiks statybos sektorių, spėlioti dar sunku, nes nesu susipažinęs, kokius susitarimus Rusija su PPO yra pasirašiusi", - kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka.

Vežėjai viliasi, kad Rusijos narystė PPO pagyvins prekybą abiem kryptimis, ir tai gera perspektyva Lietuvos krovinių gabentojams ir logistikos bendrovėms - dėl recesijos mažėjant krovinių gabenimo į Vakarus apimtims, padėtį gali gelbėti plati Rusijos rinka.

"Bus mažesni muitai - reikės daugiau vežti prekių, bus apkrauti logistikos sandėliai. Tai mūsų duona", - optimizmo nestokojo vežėjų automobiliais UAB "Transekspedicija" generalinis direktorius Vidmantas Pelėda.

Dėl Rusijos narystės PPO nė neabejoja žemės ūkio produkcijos gamintojai ir eksportuotojai, kuriuos pastaruosius kelerius metus kankino įvairiai demonstruojamos Rusijos pastangos riboti maisto prekių importą iš Lietuvos. "Motyvuodama neva griežtais sanitariniais reikalavimais, Rusija mėgsta priimti politinius, konjunktūros padiktuotus sprendimus riboti importą. Šito būti negalės, nes tokie ginčai bus nagrinėjami PPO teisme Ženevoje, ir Lietuva tokiose bylose galės gintis kaip Europos Sąjungos (ES) dalis", - aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gintaras Morkis.

Didelių permainų nesitiki degalų prekybos mažmenininkai, tačiau įžvelgia ir šiek tiek papildomų galimybių spausti Lietuvos naftos perdirbimo gamyklą dėl palankesnių automobilių degalų, ypač benzino, kainų. Mat benzino importą iš trečiųjų šalių Lietuvos Vyriausybė yra apmokestinusi protekciniu 4,7 proc. muito mokesčiu. Tapusi PPO nare Rusija negalės būti laikoma trečiąja šalimi, todėl ir šį muitą Lietuva turės panaikinti.

Lietuvos prekiautojų naftos produktais asociacijos prezidento Luko Vosyliaus nuomone, tai kažin ar darys tiesioginį poveikį naftos produktams, nes Lietuvos degalinių operatoriams neapsimoka benzino vežtis iš Rusijos dėl jo neatitikimo ES standartams (tokį argumentą LŽ pateikė ir "Orlen Lietuva" atstovas). Be to, jei tokio benzino ir rastųsi, vežtis neapsimokėtų dėl didelių atstumų. Dabar automobilių degalų, pirmiausia muitais neapmokestinamo dyzelino, Lietuvos verslininkai atsiveža tik iš Baltarusijos gamyklų. Tačiau tokia galimybe gali pasinaudoti latviai, kurių pašonėje yra Rusijos Pskovo sritis. Jiems tai - galimybė spausti Mažeikių įmonę dėl palankesnių kainų. O atpigus benzinui Latvijoje, daugiau motyvų derėtis su "Orlen Lietuva" turės ir Lietuvos prekiautojai benzinu.

Bus ir nelaimingų

Visiškai nieko gero iš Rusijos narystės PPO nelaukia didžiausia Lietuvos azotinių trąšų gamintoja AB "Achema", kuri pastaraisiais metais kentėjo dėl sparčiai augančių gamtinių dujų kainų. Apie 80 proc. trąšų savikainos sudaro gamtinės dujos.

Anot bendrovės komercijos direktoriaus Tautvydo Misiūno, didelį nerimą kelia tai, kad ES priėmė vienašalį sprendimą nuo 2013 metų Bendrijos pramonės įmones apmokestinti dėl angliarūgštės ir azoto oksidų emisijos. Rusija šio mokesčio nemokės, nes nėra pasirašiusi jokių atitinkamų tarptautinių susitarimų.

"Turėdami prastesnius, neekologiškus gamybos pajėgumus rusai žlugdys ES trąšų pramonę. Jie eksportuos savo pigias trąšas, o mes turėsime žiūrėti. Juk naudodami penkeriopai pigesnes dujas, neturėdami jokių ekologinių suvaržymų ir mokesčių, jie trąšas galės parduoti penkeriopai pigiau", - liūdnas perspektyvas brėžė T.Misiūnas.

Anot jo, "Achemos" padėtį apsunkins ir neseniai įkurta vadinamoji Eurazijos struktūra, pagal kurios steigėjų susitarimą perpus pigiau gamtines dujas kitąmet pirks Baltarusija - už jas ji mokės ne 300 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o 150 dolerių. Vadinasi, Jonavos bendrovę spaus ir Gomelio chemijos gamykla.

Užprogramuotas konfliktas

Tačiau didžiausia ne tik "Achemos", bet ir kitų energijai imlių įmonių problema liks gamtinės dujos.

T.Misiūnas LŽ pasakojo, kaip lapkričio viduryje Briuselyje vykusiame Europos socialinės komisijos Permainų komiteto posėdyje oponavo pranešimą darančiam Europos Komisijos atstovui, bandančiam auditoriją pradžiuginti, kad ES gamtinių dujų vartotojus turėtų tenkinti Rusijos įsipareigojimas iki 2013-ųjų savo vietiniams vartotojams gamtinių dujų kainą padidinti iki lygio, apskaičiuoto ne tik pagal gavybos sąnaudas, bet ir pridėjus investicijų finansavimą, amortizaciją bei transportavimo išlaidas. Prelegento nuomone, dėl to turėtų padidėti ES ir Rusijos gamintojų konkurencija ir išnykti galimybė dempinguoti kainas. "Achemos" atstovo įsitikinimu, tai tik lozungas. "Rusijoje yra daug naftos kompanijų, kurios gamtines dujas išgauna kaip antrinį energijos išteklių, - aiškino T.Misiūnas. - Eksportuoti savo dujų jos negalės. Mat savo monopolį saugantis "Gazprom" jų prie dujotakio neprileis, todėl tokios naftos kompanijos savo dujas parduos vietos vartotojams bet kokia kaina, kad tik pirktų, o "Gazprom" orientuosis tik į eksportą, taip apsisaugodamas nuo kaltinimų dempingu."

Maža to, anot "Achemos" komercijos direktoriaus, PPO derėdamasi su Rusija nepasistengė ar nesugebėjo išsireikalauti, kad "Gazprom" kontroliuojamais vamzdynais būtų suteikta galimybė transportuoti gamtines dujas ir iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar Turkmėnistano.

Rėmė ir remia

"Ir aš įžvelgiu, kad dėl dujų, kurios yra pagrindinė Rusijos eksporto prekė ir kartu galingas politinis bei ekonominis jos įrankis, dar ilgai bus užprogramuotas konfliktas, - pripažino LPK viceprezidentas G.Morkis, bet su išlyga: - Vertinant tai, kad PPO turi ginčių sprendimo mechanizmą, prie tokių nesutarimų narpliojimo turėtų prisidėti ES, todėl atsirastų daugiau galimybių rasti palankių ir Lietuvai sprendimų. Bet konflikto, matyt, išvengti nepavyks."

Jis mano, kad Rusijos narystė PPO ne visam Lietuvos verslui bus palanki. "Tačiau Rusijos, didžiausio Lietuvos užsienio prekybos partnerio, įstojimas į PPO bus pažangus žingsnis, kuris ateityje Lietuvos pramonei ir verslui turėtų būti naudingas, - LŽ teigė G.Morkis ir paaiškino: - Kiekviena narystė tarptautinėje organizacijoje verčia valstybę paisyti ir tarptautinės, ir vietinės teisės, pasaulyje pripažintų taisyklių, įveda daugiau tvarkos ir pačioje šalyje."

Kita vertus, anot jo, derėtų suprasti, jog Rusija net ir tokiai galingai organizacijai kaip PPO yra stiprus žaidėjas, kurio interesų, matyt, teks paisyti ilgiau, negu įprasta kitų PPO šalių atžvilgiu, todėl Rusijos pereinamasis laikotarpis gali užtrukti ilgėliau.

"Didelių pasekmių iš karto mūsų ūkiui, matyt, neverta tikėtis, nes bus ir konfliktinių situacijų, ir muitai ne iš karto bus sumažinti iki minimalių arba panaikinti. Tačiau yra ir taisyklių, kurios neleis Rusijai piktnaudžiauti, svarbiausia, jų būsimoji narė turės paisyti", - neabejojo G.Morkis.

Kartais pasvarstoma, kaip Rusijos narystė PPO paveiks jos partnerių ką tik pradėjusios veikti Muitų sąjungos - Baltarusijos ir Kazachstano - užsienio prekybos politiką. G.Morkio nuomone, šios šalys, nustatant Muitų sąjungos taisykles ir reikalavimus jos narėms, turėjo vadovautis pirmiausia Rusijos interesais. Per pastaruosius porą metų jose buvo įvesta nemažai Rusijai naudingų protekcinių priemonių, pavyzdžiui, užsieninių automobilių importo ribojimas. Tapdama PPO nare Rusija privalės tų priemonių pamažu atsisakyti ir drauge atitinkamus sprendimus diktuos savo partnerėms.

"Taigi Baltarusija ir Kazachstanas ir pačios de facto turės priartėti prie PPO taisyklių ir taip savaime spartins savo pačių artėjimą prie narystės PPO", - konstatavo G.Morkis.

Lietuvos užsienio prekyba 2011 metų sausį-rugsėjį

Kryptis    Eksportas (su reeksportu)    Importas    mlrd. Lt    proc.    mlrd. Lt    proc.

Iš viso    51,3    100    57,8    100

ES    31,3    61    32,3    55,9

Rusija    8,2    16,1    19,1    35,1

Kitos šalys    11,8    22,9    6,4    10

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"