TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mėsos eksportui - musulmoniškos rinkos

2014 09 25 6:00
Mėsos eksportuotojams atveriamas kelias į musulmoniškas šalis.  LŽ archyvo nuotrauka

Į musulmoniškas rinkas Lietuvos mėsininkai galėtų eksportuoti už maždaug 100 mln. litų per metus. Nuo kitų metų Alžyrą, Maroką, Egiptą arba Izraelį aprūpinti lietuviška mėsa teoriškai bus galima, tačiau pasirengti tam reikės nemažai laiko, taip tvirtina mėsos perdirbėjų atstovai.

Seimui įteisinus ritualinį skerdimą, Lietuvos mėsininkams nuo kitų metų sausio atsivertų musulmonų pasaulio rinkos. Kai kas jau svarsto, kad visa mėsininkų produkcija, iki embargo eksportuota į Rusiją, dabar galės keliauti musulmonams. Vis dėlto mėsos perdirbėjai nėra tokie optimistai, nors pripažįsta, kad galimybių padaugėjo, esą užkariaujant naujas rinkas reikės dar daug ką nuveikti.

Kitas žingsnis - leidimai

Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas, akcentuoja, kad svarbiausias klausimas po Seimo priimto įstatymo – veterinarinių leidimų derinimas. „Galimybių atsirado kur kas daugiau. Seimas pagaliau mums davė meškerę, o žvejoti teks patiems. Dabar pagrindinis rūpestis yra sertifikatų su minėtomis šalimis derinimas. Jei šis procesas greitai pajudės, nuo Naujųjų metų pradėsime eksportą. Tačiau žinome, kaip ilgai truko tų eksporto sertifikatų derinimas su Kinija ar JAV“, – LŽ kalbėjo E. Mackevičius.

Mėsininkams įdomios daugelio musulmoniškų šalių rinkos – perdirbėjai kalba apie galimą mėsos eksportą į Iraną, Šiaurės Afrikos šalis, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Jemeną, Bahreiną ir daugelį kitų. „Turime pasirinkimą iš maždaug 20 šalių. Taigi procesas prasidės dalyvavimu parodose, pristatant savo produkciją, pradėsime žvalgytuves. Perspektyvoje mėsininkams alternatyvų tikrai padaugėja“, – optimistiškai kalbėjo mėsos perdirbėjų atstovas.

Koks kiekis mėsos iš Lietuvos galėtų būti eksportuojamas į minėtas rinkas? Į šį klausimą atsakyti kol kas sunku, tačiau E. Mackevičius nurodo, kad musulmoniškos rinkos įdomios visiems, kurie eksportavo savo produkciją į Rusiją. „Griežti mėsos reikalavimai mūsų eksportuotojams – ne naujiena. Prisitaikyti galėsime nesunkiai“, – neabejojo E. Mackevičius.

Galėtume lygintis su lenkais

Tuo tarpu Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas skaičiuoja, kad pačiu optimistiškiausiu atveju po kurio laiko iš Lietuvos į musulmoniškas rinkas galėtų iškeliauti produkcijos už maždaug 100 mln. litų. L. Grikšas tokį skaičių pateikia lygindamas kaimynės Lenkijos mėsos eksporto į musulmoniškas rinkas apimtį. Lenkai minėtose rinkose iki 2013 metų mėsos produkcijos parduodavo maždaug už 1,5 mlrd. zlotų per metus. „Rinka mums atsiveria tikrai didelė, ir galime kalbėti apie didelius skaičius. Skaičiuoju lygindamas su Lenkija. Jei išvežtume už tokią sumą produkcijos, tai būtų nemaži skaičiai mėsos pramonei“, – LŽ nurodė L. Grikšas.

Jis taip pat neigia pasigirdusias kalbas, esą bendrovėms bus sunku pertvarkyti skerdyklas. „Jas tereikia šiek tiek rekonstruoti, tai nebūtų esminiai pertvarkymai. Iki sausio 1 dienos turime pakankamai laiko ir galime pasiruošti“, – sakė L. Grikšas. Krekenavos agrofirmos direktorius nurodė, kad į naujas rinkas iš Lietuvos keliautų jautiena bei gaminiai iš jautienos ir paukštienos.

Seimas antradienį skubos tvarka priėmė Vyriausybės siūlymą nuo kitų metų įteisinti ritualinį skerdimą - gyvūnai galėtų būti skerdžiami skerdykloje, prieš tai jų neapsvaiginus, o tai iki šiol Lietuvoje buvo draudžiama. Už tokias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 11 parlamentarų. Jeigu įstatymo pataisų neatmes Lietuvos prezidentė, Žemės ūkio ministerija turės nustatyti religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, mėsos ženklinimą ir realizavimą.

Faktai

Kai kuriose ES šalyse ritualinis skerdimas neapsvaiginus gyvulio yra draudžiamas, pavyzdžiui, Švedijoje, Šveicarijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Danijoje. 2013 metų vasarį tai uždraudė ir Lenkija.

ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš atimant gyvybę arba žudymo metu reikia gyvūną apsvaiginti, kad jis netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Šis reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.

Ginčas - ar skersti reikia apsvaigintą gyvūną, ar ne - siekia dar XIX amžių ir tęsiasi veik šimtą metų. Europa nuolat grįžta prie klausimų, ar gyvulius paskersti pagal musulmonų tradiciją (halal) arba žydišką metodą (shechita) - etiška.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"