TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Metalo pramonė palieka tradicijas

2015 08 25 6:00
Metalo pramonėje rankų darbo lieka vis mažiau. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Darbo našumo rodikliais nuo ES vidurkio kol kas atsiliekanti Lietuvos metalo apdirbimo pramonė aktyviai investuoja į technologijas, darbuotojų kvalifikaciją ir vis mažiau darbo žada tradicinių specialybių atstovams.

„Praėjusiais metais vykusiame Europos pramonės kongrese Lietuva buvo rodoma pavyzdžiu, kaip galima išsaugoti ir tobulinti tradicinę pramonę. Vokiečiai, didžiausi lietuviškų metalo gaminių užsakovai, su mumis jau kalbasi kaip su lygiaverčiais partneriais, kurie galėtų investuoti ir jų šalyje arba steigti naujas įmones, ypač Rytų Vokietijoje, kurioje ekonomika kol kas nėra aukšto lygio, tačiau turi didelį potencialą“, – džiaugėsi Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos LINPRA direktorius Gintaras Vilda.

Pasak jo, Lietuvos metalo pramonei 2009 metų pabaigoje prasidėjusi ekonomikos recesija nebuvo lengvas laikotarpis, tačiau dauguma įmonių atlaikė spaudimą ir jau įžengė į naują plėtros etapą.

Neatsilieka nuo vokiečių

„Lietuvos inžinerijos pramonė, kurios dalis yra ir metalo apdirbimas, pagal indėlį į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra vieno lygio su Vokietija“, – LŽ sakė LINPRA direktorius. Šiam sektoriui per metus tenka 21–23 proc. sukuriamo Lietuvos BVP. Lygiai tokią pat dalį Vokietijos BVP sukuria jos inžinerinė pramonė. Lietuvos metalo apdirbimo pramonė 2014 metais sukūrė BVP už 511 mln. eurų. Didesnė dalis, 528 mln. eurų, visoje inžinerinės pramonės grupėje teko tik plastikinių, guminių ir kitų nemetalinių produktų gamybai.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūčio 12 dieną Lietuvoje veikė 727 metalo pramonės įmonės. Tai sudarė 9,51 proc. visų apdirbamosios pramonės įmonių (jų iš viso veikė 7643), tačiau buvo 19 įmonių mažiau nei metų pradžioje.

Šiandien šioje šakoje dirba 13 824 darbuotojai, iš jų daugiausia – 5857 – vidutinėse įmonėse, kuriose dirba po 50–249 darbuotojus.

Gintaras Vilda: „Jau arti laikai, kai metalo pramonės procesų valdymas persikels į internetą ir debesis, iš ten gamyba bus optimizuojama be inžinierių įsikišimo.“

Patikimumu neabejoja

Kredito rizikos valdymo UAB „Creditreform Lietuva“ analitikė Alina Rauktytė, LŽ paprašyta pakomentuoti metalo pramonės bendrovių kreditingumo lygį, sakė, jog šios šakos įmonių bankrutuoja nedaug. Sunkiausias joms buvo krizinis 2009-ųjų pirmasis pusmetis, kai bankroto bylos buvo iškeltos 27 bendrovėms, o šių metų pirmąjį pusmetį – septynioms.

„Padėtis neatrodo prasta, vertinant dalį nuo visų tuo laikotarpiu bankrutavusių įmonių, ji svyruoja nuo 0,5 iki 2,9 procento, o kituose panašaus dydžio sektoriuose kai kuriais laikotarpiais ši dalis viršijo 4 procentus“, – teigė analitikė.

2014-aisiais bankrutavo 14 metalo pramonės įmonių. Tokios tendencijos, anot A. Rauktytės, rodo sektoriaus stabilumą. „Palyginti su kitomis gamybos pramonės šakomis (siuvimas, baldų gamyba, maisto produktų gamyba), kuriose įmonių skaičius panašus, metalo apdirbimo sektorius atrodo gerai. Pastarasiais metais įmonių, kurioms įregistruoti turto areštai, mažėjo, nepaisant bendro įmonių skaičiaus augimo. Tai rodo, kad sektorius nepatyrė didesnio ekonominio šoko, kuris darytų neigiamą tendencingą įtaką veikiančioms įmonėms“, – komentavo analitikė.

Pasak jos, didžiausias ir svarbiausias galutinis metalo apdirbimo pramonės gaminių vartotojas yra statybų sektorius, todėl jei statybų plėtra šalyje išliks aktyvi, galima tikėtis ir metalo sektoriaus tolesnės plėtros. Kita vertus, anot jos, šis sektorius pasižymi stabilumu, todėl artimiausiu metu didelio šoko ar ypač spartaus ir netikėto augimo veikiausiai nesulauksime.

Atrado Lietuvą

Vis dėlto statybos sektorius nėra vienintelis stambus lietuviškų metalo gaminių užsakovas. „Lietuvos metalo pramonę pastaruosius porą trejetą metų atakuoja užsakovai iš ES šalių, ypač iš Vokietijos ir Skandinavijos valstybių. Tai, kad Lietuva yra ES narė ir jos metalo pramonės įmonės gaminti moka, kai kurioms Vakarų Europos valstybėms vos prieš keletą metų tapo atradimu“, – sakė G. Vilda ir pridūrė, jog užsakyti gaminius Lietuvoje, o ne, pavyzdžiui, Pietryčių Azijoje, Vakarų kompanijoms patogiau tuo, kad, mūsų pramonė dirba kokybiškai, o mūsų darbo jėga pigi. „Be to, turime gerą infrastruktūrą – sausumos ir jūrų transportą, logistikos terminalų tinklą, todėl visada galime produkciją nugabenti į bet kurį pasaulio kampelį“, – pabrėžė LINPRA direktorius.

Pasak jo, pasiektą gamybos kokybės lygį įrodo tai, kad Lietuvos metalo apdirbimo įmonių užsakovai yra garsūs pasauliniai koncernai. Antai jau pusšimtį metų gyvuojančios bendrovės „Metalistas“ klientas ir partneris yra „Rolls-Royce“ koncernas, jo prestižiniams automobiliams duslintuvai gaminami Panevėžyje. Vilniuje esanti bendrovė „Arginta Engineering“ gamina produkciją koncernams ABB ir „Metso“. Kaip teigė G. Vilda, lietuviškų metalinių gaminių pavadinimų yra tikrai gerokai daugiau negu gyventojų, o gaminama viskas: nuo mažiausių detalių, skirtų mašinų gamybos įrangai, medicinos prietaisams, iki dalių laivams ir traukiniams – tokios į paprastą vilkiką netelpa, o šalia jų žmogus atrodo nykštukas. Smulkiųjų Lietuvoje pagamintų metalinių detalių tikslumas matuojamas mikronais.

Pasak jo, norint gauti gerus užsienio kompanijų užsakymus, privalu įvykdyti keturis svarbiausius reikalavimus: gaminti tik kokybiškai, laiku, lanksčiai ir už konkurencingą kainą.

Viena tokių sėkmingų įmonių – 15 metų veikianti Kauno UAB „Baltec CNC Technologies“. Jos vadovas Iridijus Švelnys LŽ pasakojo, kad bendrovės užsakovai yra medicinos įrangos gamintojos, „Volkswagen“, „Audi“, „Continental“. „Beveik visą produkciją eksportuojame. Mūsų užsakovai yra vokiečiai, skandinavai, šveicarai. Turime labai platų gaminių spektrą. Taip diversifikuojant verslą, sunkiausiais recesijos metais mūsų darbų apimtis sumažėjo vos dešimtadaliu“, – aiškino bendrovės vadovas.

„Lietuvos metalo apdirbimo pramonė, mašinų ir įrangos gamybos pramonė jau yra pasiekusi tokį lygį, kad kai kurie pasauliniai koncernai mūsų įmones laiko savo geriausiais padaliniais, – pažymėjo G. Vilda. – Mano žiniomis, bent 15–20 bendrovių, esančių Lietuvoje, tikrai galėtų dalyvauti gaminant šarvuočius, kuriuos ketina pirkti Krašto apsaugos ministerija.“

Įdarbinami profesoriai

„Metalo apdirbimo įmonės, kaip ir visa inžinerinė pramonė, jau visiškai priartėjo prie aukštųjų technologijų sektoriaus, todėl kai kurios įmonės jau tampa naujų technologijų, medžiagų laboratorijomis, kuriose dirba mokslininkų komandos“, – pasakojo G. Vilda. Todėl, anot jo, asociacija aktyviai dirba su Ūkio ministerija siekdama įkurti inžinerinių technologijų centrą.

Pasak G. Vildos, kai kurie tradiciniai Lietuvos metalo apdirbimo fabrikai šiuo metu transformuojasi taip, kad aukštosios technologijos jau tampa kasdiene metalo apdirbimo technologijų dalimi. „Pirmaujančiose metalo pramonės įmonėse gamybos procesai kompiuterizuojami, automatizuojami. Jau arti laikai, kai šios pramonės procesų valdymas persikels į internetą ir debesis, iš ten gamyba bus optimizuojama inžinieriams nurodant reikalingas korekcijas“, – aiškino LINPRA direktorius.

Panašiai jau minėtos „Baltec CNC Technologies“ vadovas LŽ teigė, kad įmonė kasmet į gamybos modernizavimą investuoja apie 20 proc. pelno. Pelno normos rodiklių jis LŽ neatskleidė, tačiau teigė, kad sukurta pridėtinė vertė sudaro 80 proc. gaminių kainos. I. Švelnio žiniomis, panašią dalį į modernizavimą bei gamybos mokslinį organizavimą investuoja ir didelė dalis kitų inovatyvių metalo apdirbimo pramonės įmonių.

Apie pusę tokių bendrovių darbuotojų sudaro žmonės, turintys aukštąjį techninį išsilavinimą ir mokslo laipsnius.

Sukrėtimai darbo rinkoje

Pasak G. Vildos, stebint tokius metalo apdirbimo pramonės pokyčius, verta pagirti Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų pastangas pertvarkyti profesinio ugdymo sistemą taip, kad jaunuoliai dar mokydamiesi įgytų praktinių amato gudrybių šalia meistrų, o baigę profesines mokyklas galėtų iškart pradėti dirbti su moderniausia įranga, kuria jau aprūpintos pagrindinės profesinės mokyklos. Mokiniai su šia įranga išmokomi dirbti ir prie jos įpranta.

„Iki šiol jaunimas profesijos mokydavosi suoluose, gaudavo teorijos žinių, o praktika būdavo formali. Dabar pameistrystės mokymo forma yra greta įprastos mokyklinės, ir tai mokyklas perkelia į naują veiklos etapą. Jos turi galimybę bendradarbiauti su verslu. Kai mokiniui darbe kas nors neaišku, galima iš karto grįžti į mokyklą ir problemą išsiaiškinti su savo mokytoju. Pakeitus pagrindinius profesinį mokymą reglamentuojančius dokumentus, Ūkio ministerijai atsivėrė galimybė teikti paramą verslui, kuris prisideda prie profesinio mokymo darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ar keitimo. Ūkio ministerija skyrė lėšų, kad įmonės galėtų šią paslaugą nusipirkti iš profesinių mokyklų. Taip ministerija papildomai finansuoja švietimo įstaigas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Kaip sakė jis, žemos kvalifikacijos darbininkų, pavyzdžiui, šaltkalvių, įmonėms jau reikia mažiau. Yra profesinių mokyklų, kurios spėja prisiderinti prie verslo poreikių, bet yra ir tokių mokyklų regionuose, kur mokymo kokybė prastesnė. Daugiau galimybių bendradarbiauti su verslu turi mokyklos, esančios netoli pramonės įmonių.

Tokie pokyčiai pramonėje tampa iššūkiu tradicines metalo apdirbimo profesijas turintiems vyresnio amžiaus žmonėms. „Dar reikės ir dildės, ir plaktuko, bet šiuos įrankius jau keičia staklės ir lazeris. Šioje pramonėje darbo vietos jau nereiškia to, ką reiškė dar prie 20 ir netgi 10 metų. Technologijos ne didina, o mažina darbuotojų skaičių, tačiau gerina gamybos kokybę ir augina našumą. Šaltkalvį vis dažniau keičia staklių operatorius. Tai labai ryški tendencija, – teigė G. Vilda.

Anot jo, metalo pramonės pažanga Lietuvoje jau toli pralenkė senųjų darbininkų patirtį, todėl socialinės apsaugos sistema, darbo biržos turėtų jiems padėti išsilaikyti arba grįžti į darbo rinką. „Žmogus, visą gyvenimą prastovėjęs prie konvejerio, galėjo nepastebėti permainų. Išstumtas už gamyklos vartų, jis tampa ilgalaikiu bedarbiu. Jam reikia padėti susiorientuoti, nukreipti reikiama linkme. Juk užuot mėnesių mėnesius ar metų metus bergždžiai ieškojus darbo ir gyvenus iš bedarbio pašalpos, per porą savaičių galima praplėsti savo kvalifikaciją“, – svarstė LINPRA direktorius. Jo nuomone, ta linkme derėtų savo veiklą kreipti Lietuvos darbo biržai, užuot organizuojant mokymus vadovautis vien jau susiklosčiusia padėtimi ir tradicija.

Lietuvos metalo pramonės įmonės pagal amžių

Įmonių amžiusĮmonių skaičius
1–5 metai220
6–10 metai138
11–15 metai120
16–20 metai124
21–25 metai125

Šaltinis: Statistikos departamentas

Darbo našumas Lietuvos ūkio šakose (pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, tūkst. eurų)

Šaka2008201020122014
Žemės ūkis9,47,511,89,2
Pramonė22,326,732,534,1
Statyba21,3172024,6
Prekyba, transporto priemonių remontas, apgyvendinimas ir maitinimas21,92327,729,1
Informacija ir ryšiai40,441,532,141,7
Finansai ir draudimas52,735,234,536,5
Nekilnojamojo turto operacijos72,550,253,948,5
Metalo apdirbimo pramonė17,118,624,521,7*

* 2013 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas, LINPRA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"