TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Metas derėtis dėl dujų kainų

2013 01 19 7:00
V.Jankauskas: "Keturi pagrindiniai dujų tiekėjai pajuto smarkų Europos vartotojų spaudimą peržiūrėti dujų tiekimo sutartis ir buvo priversti peržiūrėti ilgalaikes kainų formules." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Tarptautinis kontekstas bei pokyčiai dujų rinkoje teikia vilčių Lietuvai išsiderėti mažesnę importuojamų gamtinių dujų kainą.

Europos Sąjungos energetikos ekspertas Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas mano, kad Lietuvai atsiranda reali galimybė bent penktadaliu sumažinti importuojamų gamtinių dujų kainą.

Per pastaruosius dvejus metus tai pasiekti pavyko daugeliui Vakarų Europos valstybių, o praėjusių metų pabaigoje nuolaidų derybose su Rusijos dujų koncernu "Gazprom" pasiekė ir Lenkija.

V.Jankausko teigimu, Europoje 20-30 metų siekiančias dujų tiekimo sutartis jau keičia gerokai trumpesnės - iki 5-8 metų, o į reguliuojamą kainos formulę įtraukiama ir dalis rinkos kainos, kuri dabar gerokai kritusi. Nemažą įtaką dujų rinkos pokyčiams daro ir JAV skalūnų dujų revoliucija bei elektros ir šilumos gamybai vis daugiau naudojami atsinaujinantys ištekliai. Visi šie veiksniai lėmė, kad Senajame žemyne importuojamų dujų kaina pastaruoju metu krito 15-20 proc., o kai kurioms šalims - net iki 30 procentų.

Nuolaidų padarė visi tiekėjai

Pasak V.Jankausko, žemyninės Europos šalys perka gamtines dujas iš keturių pagrindinių tiekėjų - Rusijos "Gazprom", Olandijos "Gas terra", Norvegijos "Statoil" ir Alžyro "Sonatrach". Dujos perkamos pagal ilgalaikius kontraktus, susiejančius dujų kainas su naftos produktų kainomis. Didžioji dalis tanklaiviais transportuojamų suskystintų gamtinių dujų irgi parduodama pagal ilgalaikius kontraktus, kainas siejant su naftos produktų kainomis. Tik Anglijoje ir JAV dujų kainas nustato rinka, jos nereguliuojamos ir nesiejamos su naftos kainomis.

Tuo metu Rusija taiko visus tris kainodaros principus: kainos reguliuojamos vidaus vartotojams ir kai kurioms kaimynėms; siejamos su naftos produktų kainomis, parduodant jas Europos šalims; dalis dujų parduodama pagal momentines kainas.

Pastaruoju metu dujų rinkos kainos tapo gerokai mažesnės nei su naftos kainomis siejamos dujų kainos, ir daugiausia dėl dujų pertekliaus Europoje. "Šį perteklių lėmė dvi priežastys: ekonomikos krizė, sumažinusi dujų poreikį, ir skalūnų dujų revoliucija JAV", - LŽ teigė profesorius V.Jankauskas.

Sparčiai auganti pigių skalūnų dujų gavyba JAV leido 2009 metais visiškai atsisakyti suskystintų dujų importo. Anot V.Jankausko, tie laivai, kurie planavo parduoti dujas JAV, pasuko į Europą ir Aziją, dar labiau padidindami dujų perteklių. Dujų rinkos kainos labai nukrito ir nežada kilti, nes Europoje statoma daug suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų, ieškoma skalūnų dujų, o JAV net ruošiasi jas eksportuoti.

"Visi keturi pagrindiniai dujų tiekėjai pajuto smarkų Europos vartotojų spaudimą peržiūrėti dujų tiekimo sutartis, siejančias dujų kainą su naftos kainomis, ir buvo priversti peržiūrėti ilgalaikes kainų formules. Tai padarė net didžiausias tiekėjas "Gazprom". Pagal naująją formulę didžiausiems dujų vartotojams tiekiamų dujų kainų formulėje 15 proc. kainos sudaro momentinė dujų kaina. Europiečiams to nepakako, ir "Gazprom" padarė dar 6-10 proc. papildomų nuolaidų", - dėstė V.Jankauskas.

Reaguodamas į rinkos nuotaikas nuolaidų padarė ir Norvegijos "Statoil". Norvegai sumažino dujų pirkimo reikalavimus pagal esamas sutartis, leido partneriams 25 proc. reikiamų dujų nusipirkti laisvojoje rinkoje. Dabar norvegų parduodamos dujos netgi kiek pigesnės negu rusų.

Pasak V.Jankausko, dėl palankesnių dujų kainų su pagrindiniais tiekėjais susitarė daugelis Vakarų Europos šalių - Vokietija, Prancūzija, Austrija ir kitos.

Lenkams pigiau

"Vidurio Europai sunkiau, nes čia mažas tiekėjų pasirinkimas. Kas iš to, kad dujų rinkos kainos mažesnės, jeigu negalime tuo pasinaudoti? Tai pavyko vienintelei Lenkijai, kuriai atsiveria kitos galimybės. Lenkai kitų metų vasarą jau turės SGD terminalą, o dujos per Vokietijos sieną galės tekėti į abi puses", - pažymėjo V.Jankauskas.

Susitarimą dėl Lenkijai tiekiamų gamtinių dujų pardavimo sąlygų pakeitimo Lenkijos dujų įmonės "Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo" (PGNiG SA) valdybos pirmininkė Gražyna Piotrowska-Oliwa ir "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas pasirašė praėjusių metų lapkričio 6 dieną. Lenkų bendrovės pranešime teigta, kad nauja sutartis atspindi pokyčius, įvykusius Europos dujų rinkoje pastaraisiais metais. Todėl derybomis nustatyta nauja kainos formulė artimesnė dabartinei dujų rinkos kainai. Po sutarties pasirašymo abi šalys sutiko nutraukti bylinėjimąsi Stokholmo Arbitražo teisme.

Sutarties detalių nė viena šalis neatskleidė, tačiau Lenkijos spauda rašė, kad dujos Lenkijai atpigo nuo 550 iki 450 JAV dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų (Lietuvai tiekiamų dujų vidutinė kaina pernai lapkritį buvo 504 JAV doleriai). Lenkija per metus suvartoja apie 14 mlrd. kubinių metrų dujų, iš jų - apie 10 mlrd. perka iš Rusijos.

Po Seimo rinkimų suformuota nauja Lietuvos Vyriausybė taip pat deklaravo siekį derėtis, o ne kariauti su "Gazprom". Gruodžio 20 dieną Vilniuje jau buvo susitikę "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas A.Medvedevas ir naujasis Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Premjeras Algirdas Butkevičius šį susitikimą apibūdino kaip siekį įtvirtinti naują "Gazprom" dujų kainos formulę Lietuvai. "Mūsų tikslas yra kalbėtis ir stengtis, kad derantis dujų kaina Lietuvai būtų sumažinta", - sakė jis. A.Medvedevas buvo atvykęs į "Lietuvos dujų" valdybos posėdį, kuriame turėjo būti tvirtinama nauja dujų tiekimo Lietuvai sutartis. Ilgalaikė "Gazprom" ir "Lietuvos dujų" sutartis dėl dujų tiekimo galioja iki 2015 metų pradžios, o kiekvienų metų pabaigoje šalys pasirašo sutarties priedą, kuriame nustatomi konkretūs dujų pirkimo kiekiai ir kainos vieniems metams.

"Lietuvos dujų" atstovė Jolita Butkienė tuomet komentavo, kad įmonės vadovybė pritaria Vyriausybės pozicijai, kad dujų kaina Lietuvai galėtų sumažėti maždaug penktadaliu. "Tai būtų realu ir pagrįsta", - sakė ji.

Konkuruoja su biokuru

V.Jankauskas mano, kad Vyriausybei derėtis palankus ne tik tarptautinis kontekstas, bet ir dujų rinkos pokyčiai pačioje Lietuvoje.

"Pačios "Lietuvos dujos" jau pripažįsta, kad negali parduoti dujų elektros gamybos įmonėms, nes šis kuras tampa nekonkurencingas. Kasdien girdime, kad visas šilumos ūkis turi pereiti prie biokuro. Negana to, jei atsisakome atominės elektrinės projekto, ir mūsų elektros ūkio pagrindinė žaliava gali tapti biokuras. Taigi brangios dujos neigiamai atsiliepia pačios įmonės pardavimui, jos konkurencingumui. Manau, tai irgi rimtas argumentas mažinti dujų kainą", - svarstė V.Jankauskas.

Tiesa, profesorius pažymi, kad Lietuvos buitiniams vartotojams parduodamos gamtinės dujos kainuoja bene mažiausiai Europoje (mažiau moka tik estai, latviai, bulgarai, rumunai ir anglai). Tačiau tarp brangiausiai mokančių Europoje atsiduria stambiausi Lietuvos vartotojai, suvartojantys daugiau kaip 1 mln. kubinių metrų dujų per metus.

"Naujos Vyriausybės nusiteikimas džiugina. Buvusi Vyriausybė visiškai nesikalbėjo su "Gazprom". Prisimenu net kuriozišką atvejį, kai buvęs energetikos ministras pasislėpė, kad nesusitiktų su į Lietuvą atvykusiu "Gazprom" valdybos nariu. Kai ilgą laiką mėtytasi vien viešais pareiškimais, visiškai kitaip dabar atrodo, kai ministras tiesiogiai bendrauja. Tai nereiškia, kad iš karto susitarsime, bet kalbėkimės", - ragino profesorius V.Jankauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"