TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Metas sukurti sąlygas idėjoms įgyvendinti

2012 03 10 10:48

Šiandien daugiausia stebina, kodėl toks didelis kūrybinis šalies potencialas, kuris puikiai matyti per įvairias šventes, renginius ir kultūrinius įvykius, vis dar nepakankamai atsispindi ekonomikoje - valstybės inovacijų ir užimtumo rodikliai nedžiugina.

Europos Sąjungos (ES) kūrybinės industrijos sukuria apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 6,5 proc. darbo vietų, Lietuvoje - maždaug 3 proc. BVP ir apie 4 proc. darbo vietų.

Paprastai sakoma, kad ekonomikos augimas priklauso nuo technologinės pažangos. Bet analizuojant ją dėmesys turėtų būti skiriamas ne tiek pačiam procesui, kiek jo įtakai vartotojui. Įvertinus, pavyzdžiui, kompiuterio vaidmenį visuomenėje, nesunku suprasti, kad inovacijos jau nebėra kažkas tokio, kas kuriama uždarose mokslinėse laboratorijose. Pačios prekės (kaip ir kompiuteris) dabar turi visas reikiamas savybes, kad padėtų daryti atradimus, o naujus sprendimus gali rasti ne tik mokslinio tyrimo centrai, bet ir patys vartotojai - žmonės.

Ką tik praūžusi Kaziuko mugė parodė, kad žmonės jau rado sprendimus, juos galima įgyvendinti kaip proginius įvykius. Tačiau biurokratija ir politinis elitas nesugeba sudaryti gyventojams sąlygų paversti tuos sprendimus ekonomine sistema ir valstybės konkurenciniu pranašumu.

Verslui būtina palanki aplinka

Inovacijų skatinimo sistemą reikėtų suprasti kaip bendrą šalies modernizavimo procesą sukuriant sąlygas verslo plėtrai, o ne vien kaip specialius mokslinius atradimus arba technologinius sprendimus. Ši sistema apima tris pagrindinius elementus: verslui palankios aplinkos sudarymą, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimą ir valstybės institucijų efektyvų bei tikslingą darbą.

Dabar ES lygiu teikiami pasiūlymai, kaip sukurti verslui palankią aplinką, ir pažymima, kad pirmiausia reikia sumanaus reguliavimo bei taisyklių supaprastinimo peržiūrint įstatymus ir apskaitos, mokesčių, bankroto procedūras. Antra, reikia lengvesnės finansavimo tvarkos, kuri leistų paprasčiau pasinaudoti ES parama, ir taisyklių, sutrumpinančių pradelstų mokėjimų laikotarpį; trečia - palankesnių įėjimo į rinką sąlygų, padidinant galimybes nedidelėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir sumažinant administravimo išlaidas.

Intelektinę nuosavybę privalu saugoti

ES daug dėmesio skiriama ir intelektinės nuosavybės apsaugai, ypač tarptautiniu lygmeniu, nes vien dėl piratavimo ES kūrybinės industrijos per metus praranda beveik 10 mlrd. eurų, taip pat apie 200 tūkst. darbo vietų.

Šiuo metu daug diskutuojama apie naują tarptautinę sutartį, sutrumpintai vadinamą ACTA, skirtą intelektinės nuosavybės apsaugai. Kaip žinoma, susitarimas apima visas pagrindines intelektinės nuosavybės kategorijas - autorines ir susijusias teises, prekių ženklus, geografinius vietovardžius, pramoninį dizainą, patentus, neatskleistos informacijos apsaugą. ACTA tikslas - ginti vartotojų ir galutinių naudotojų interesus, tačiau kiekviena šalis gali apibrėžti, kas yra viešasis ir komercinis interesas.

Daug diskusijų kelia sutartyje nurodyta nuostolių dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo atlyginimo tvarka, nes numatoma, kad nuostoliai gali atsirasti ne tik sąmoningai naudojantis svetima intelektine nuosavybe, bet ir dėl nerūpestingo elgesio.

Kita problema susijusi su nuostolių dydžio nustatymu, remiantis prekės, kuri nebuvo parduota dėl padirbtų prekių pardavimo, rinkos kaina ir autorinių teisių turėtojų teise prašyti valstybės institucijų gauti informaciją iš teisių pažeidėjo. ACTA sutarčiai pritaria ES, JAV, Australija, Kanada, Japonija, Marokas, Naujoji Zelandija, Meksika, Singapūras ir Pietų Korėja, bet prie jos nenori prisidėti didžiosios augančios ekonomikos šalys, tokios kaip Kinija, Brazilija, Indija. Lietuvos kaimynės Rusija ir Baltarusija taip pat nėra šio susitarimo dalyvės.

Intelektinės nuosavybės priežiūra trečiosiose šalyse bus vykdoma ES pasienyje, nustatant aiškesnes galimybes sulaikyti padirbtas prekes muitinėje ir griežtesnę jas gabenančių asmenų atsakomybę. Jei prekių ženklai bus padirbinėjami komerciniu mastu, ACTA numato ir baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus, taip pat nustato priemones, kaip kovoti su piratavimu ir prekių klastojimu naudojant internetą.

Lietuvai, aktyviai prekiaujančiai tarptautinėje rinkoje, ši sutartis suteikia galimybę apsaugoti savo ekonominius interesus ir taip sudaro prielaidas inovaciniams procesams. Kita vertus, intelektinės nuosavybės teisių apsauga šalyje irgi turės bus sugriežtinta.

Prioritetas - darbo vietos ir socialinė aplinka

Dabar šalių konkurencingumą lemia idėjos ir institucijos. Paprastai tariant, be esminės institucinės reformos idėjas paversti naujais kūriniais, produktais ir paslaugomis gali užtrukti. ES sukurta institucinė sistema parengta ilgam kokybiškų sprendimų brandinimo procesui, bet staigių permainų metu įvykiai aplenkia sprendimus.

Todėl spartus ekonomikos skatinimo programų, kurios remiasi ES parama smulkiajam ir vidutiniam verslui, vidaus rinkos infrastruktūros projektais (tokiais kaip energetikos, transporto, kitų tinklų plėtra) ir socialiniais bei aplinkosaugos reikalavimais, įgyvendinimas galimas tik pertvarkant jų administravimą, sutelkiant geriausias jėgas inovaciniam proveržiui ir efektyvumui didinti.

Lietuvos ekonominis prioritetas taip pat turėtų būti naujų darbo vietų kūrimas ir spartus socialinių skirtumų mažinimas, nes tarp visuomenės socialinės poliarizacijos ir ekonomikos augimo yra ryšys. Visuomenėje didėjanti socialinė įtampa destabilizuoja politinę padėtį ir lėtina struktūrines permainas ekonomikoje bei šalies modernizavimą. Lietuvoje susidarė palankios sąlygos įgyvendinti didesnes ekonomines pertvarkas, nes ES politikoje dėmesys nuo taupymo programų perėjo prie ekonomikos augimo skatinimo, ir šia proga reikia pasinaudoti.

Energetika yra labai svarbi valstybės ekonomikai sritis, bet jos reikalai neturi nustumti į šalį tūkstančių be darbo likusių jaunų žmonių galimybių įgyvendinti savo verslo idėją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"