TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Metų pradžia LESTO objektuose pažymėta mirtimis

2014 04 04 6:00
Nuo 2011-ųjų elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus objektuose planinius darbus atlieka samdomi rangovai. AFP/Scanpix nuotrauka

Vos per tris pirmus šių metų mėnesius Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus (LESTO) objektuose žuvo keturi darbuotojai. Ekspertai nuogąstauja, kad tragedijas galėjo lemti po energetikos sistemos pertvarkos sumažėjęs dėmesys darbuotojų kvalifikacijai.

Šiandien vyksiančiame Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos, kuriai priklauso ir energetikai, susitikime su „Lietuvos energijos“ įmonių grupės vadovu Daliumi Misiūnu profsąjungos pirmininkas Juozas Neverauskas žada kelti klausimą, kodėl elektros energijos ūkyje pasipylė tragiškos nelaimės. Nuo metų pradžios „Lietuvos energijos“ grupei priklausančio LESTO, kuris atlieka elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstymo tinklais, skirstomųjų tinklų eksploatavimą ir priežiūrą, objektuose jau žuvo keturi žmonės: trys rangovų specialistai ir vienas pačios įmonės darbuotojas.

„Tokio žūčių skaičiaus bent pastaraisiais metais tikrai nebuvo. Manyčiau, jas lėmė daug aplinkybių, taip pat ir saugos reikalavimų nesilaikymas. Pastarųjų metų mūsų sistemos pertvarkos tarsi ne visai į tą pusę nukrypo“, - „Lietuvos žinioms“ sakė J.Neverauskas.

Kaltę verčia rangovams

2011 metų pradžioje sujungus skirstomųjų tinklų bendroves - Rytų skirstomuosius tinklus su VST (buvusiais Vakarų skirstomaisiais tinklais) - ir jų pagrindu įkūrus LESTO, pagal numatytą elektros energijos sektoriaus pertvarkos planą nuo jo buvo atskirtos su pagrindine operatoriaus veikla nesusijusios funkcijos, taip pat ir remonto darbai. Kaip LŽ informavo LESTO atstovas ryšiams su visuomene Ernestas Naprys, šiuo metu planinius įrenginių eksploatavimo (remonto, priežiūros, modernizavimo, vartotojų prijungimo ir kt.) darbus LESTO paveda rangovams. Įmonės specialistai šalina tik gedimus, kai to skubiai prireikia, planuoja samdomų rangovų darbą ir priima jo rezultatus.

Pasak LESTO atstovo, bendrovė, dar vykdydama viešuosius pirkimus, kelia reikalavimus rangovų kvalifikacijai, tikrina darbo vietas, rengia saugos dienas. „Tačiau, kaip parodė praktika, to nepakanka siekiant išvengti nelaimių atliekant darbus. Ankstesni atvejai atskleidė, kad nelaimingus atsitikimus darbe lėmė šiurkštūs darbo saugos taisyklių pažeidimai“, - pažymėjo E.Naprys.

Pirma skaudi tragedija LESTO objekte įvyko sausio 16 dieną. Rytą, apie pusę devynių, Zarasų 110/35/10 kilovoltų (kV) įtampos transformatorių pastotėje elektros srovė mirtinai traumavo objekto rekonstrukciją vykdžiusios rangovų bendrovės „Elmonta“ darbuotoją. „Tą dieną bendrovės darbų vadovai nebuvo išrašę nurodymų atlikti darbus pastotėje, o apie planuojamus darbus nebuvo informavę LESTO budinčių dispečerių. Darbuotojas žuvo priartėjęs prie veikiančių įrenginių“, - nurodė LESTO atstovas.

Vasario 26-ąją Šilutės rajone, Gardamo seniūnijoje, rangovų bendrovės „Klaipėdos energetika“ trijų žmonių brigadai remontuojant 10 kV aukštos įtampos liniją žuvo 23 metų elektrikas. Kaip teigiama, atlikę tą dieną suplanuotus darbus, specialistai, nežinant užsakovui LESTO ir dispečeriui, perėjo į kitą liniją, kurią turėjo tvarkyti kitą dieną, todėl įtampa joje nebuvo išjungta. Jaunas elektrikas su nagėmis įlipo į stulpą pakeisti suskilusio izoliatoriaus, bet prieš tai nepatikrino, ar oro linijoje nėra įtampos. Vos prisilietęs prie laidų jis patyrė mirtiną elektros išlydį.

Aido Ignatavičiaus vadovaujamo LESTO objektuose šiemet gausu skaudžių nelaimių. / LŽ archyvo nuotrauka

„Bendrovės „Klaipėdos energetika“ brigada savo iniciatyva, nesuderinusi su dispečeriais, išplėtė darbo teritoriją – tai yra nuvažiavo prie 10 kV oro linijos dalies, kurioje planavo dirbti kitą dieną. Brigados narys žuvo įlipęs į 10 kV oro linijos atramą, kurioje tą dieną darbai neturėjo būti vykdomi, todėl elektros įtampa nebuvo išjungta“, - aiškino LESTO atstovas.

Kovo 20-ąją nelaimė patykojo rangovų bendrovės „Žilinskis ir Ko“ brigadą. Plungės rajono Alksnėnų kaime vyrai remontavo 10 kV elektros liniją. Tragedija įvyko vidudienį, dirbant prie tvarkomos linijos susikirtimo su aukštos įtampos (110 kV) linija. Vienam darbininkų nupjovus medį, šis užvirto ant remontuojamos elektros linijos. Dėl to lūžo sena linijos atrama ir pradėjo spyruokliuoti atsilaisvinęs laidas. Jis pasiekė aukštos įtampos perdavimo liniją ir ja tekanti srovė mirtinai sužalojo automobilinio bokštelio lopšyje dirbusį elektromontuotoją - 52 metų Skuodo rajono gyventoją. Anot LESTO, ir ši tragedija įvyko dėl rangovo kaltės. „Darbų elektros įrenginiuose nurodyme medžio pjovimo darbai nebuvo numatyti“, - pabrėžė E.Naprys.

Žada griežtinti kontrolę

Kovo 6 dieną nelaimė ištiko paties LESTO darbuotoją. Budintys elektromonteriai pagal dispečerio komandą turėjo apžiūrėti pavojingai pasvirusį medį Ukmergėje. Apie 16.40 val. budintis dispečeris gavo pranešimą, kad elektromonteris A.Č. pjaudamas medį iškrito iš bokšto lopšio ir mirė.

„LESTO, sukrėstas šiemet įvykusių nelaimingų atsitikimų, ėmėsi papildomų neeilinių priemonių LESTO ir rangovų darbuotojų saugai bei rangovų kontrolei užtikrinti. Planuojame dar labiau kontroliuoti rangovus: nustatyti griežtesnius kvalifikacinius reikalavimus ir, vertindami rangovų pateiktus pasiūlymus bei atsižvelgdami į nelaimingų atsitikimų skaičių, numatyti didesnes baudas už saugos reikalavimų nesilaikymą, atlikti papildomą instruktavimą ir mokymus rangovų vadovams bei darbų vykdytojams, didinti rangovus darbo vietose tikrinančių darbuotojų skaičių ir t. t.“, - vardijo E.Naprys.

Kaip LŽ informavo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Audronė Guigaitė, šiuo metu dar atliekami visų keturių tragedijų tyrimai, todėl atsakyti, kas kaltas dėl nelaimių, inspektoriai kol kas negali. Pasak VDI atstovės, dirbant su elektra didžiulė rizika žmonių sveikatai ir gyvybei kyla, kai darbdavys blogai organizuoja darbus, kai palieka galimybių juos vykdyti nesuderinus veiksmų, neparuoštoje darbo vietoje ar leidžia darbuotojui, pajutusiam, kad yra nekontroliuojamas, parodyti „nereikalingą iniciatyvą“. Rizika kyla ir tinkamai neapmokius darbuotojų atlikti pavojingus darbus.

„VDI inspektoriai, nagrinėdami konkrečius sunkius nelaimingus atsitikimus ir žūtis darbe dėl elektros srovės poveikio, kaip šių nelaimių pamokas akcentuoja ir žmonių veiksmus: darbuotojams labai svarbu žinoti, kuriais šalia esančiais elektros įrenginiais tiekiama įtampa ir - pabrėžiame - visada vykdyti reikalavimą ją patikrinti indikatoriumi. Nelaimė gali nutikti ir tada, kai darbuotojas sąmoningai rizikuoja, norėdamas atlikti darbą paprasčiau ir greičiau, todėl dirba neišjungęs įtampos“, - aiškino A.Guigaitė.

Stinga atsakomybės

Anksčiau elektros energijos sektoriaus darbuotojų kvalifikacija rūpinosi Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) prie Energetikos ministerijos. Ji ne tik išduodavo atestacijos pažymėjimus, bet ir pasirūpindavo mokymais bei aktyviai prisidėdavo prie tragedijų tyrimo.

„Šiuo metu VEI tiria nelaimingus atsitikimus, įvykusius buityje, jeigu jie susiję su energijos vartojimu. Taip pat pagal kompetenciją kontroliuoja energetikos įrenginių techninę saugą, tačiau nėra atsakinga už žmonių, dirbančių su tais įrenginiais, saugą. Jei nelaimė įvyksta darbo aplinkoje darbo metu, tai - Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija. Jos tyrime dalyvauja ir mūsų specialistai, konsultuoja techniniais klausimais. VEI kompetencija – tirti energetikos įrenginių avarijas ir sutrikimus“, - LŽ nurodė VEI vyriausioji specialistė, atsakinga už viešuosius ryšius, Milda Levandraitytė.

V.Paškevičius neslėpė: energetikai labai skaudžiai išgyvena kiekvieno darbuotojo žūtį. / manoukis.lt nuotrauka

Energetikos ekspertas, buvęs VEI viršininkas, technikos mokslų daktaras Vytautas Miškinis apgailestauja, kad ši institucija nusišalino nuo pagrindinės energetikos sistemos kontrolės. „Specialistų atestavimo sistema smarkiai apgadinta, gal net sugriauta, perduota uždarosioms akcinėms bendrovėms, nors anksčiau tai darydavo pati VEI. Juk reikia palaikyti atitinkamą kvalifikaciją, drausmę, nes energetika ne tik labai brangi, bet ir pavojinga šaka. Kai to nebelieka, prasideda žmonių žūtys“, - kalbėjo V.Miškinis.

Lietuvos elektros energijos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius neslėpė: atestacijos kokybė turi įtakos nelaimėms, nors, jo teigimu, dažniau žūva praktikos ir pasitikėjimo savimi nestokojantys specialistai. Daug lemia ir skubėjimas per trumpą laiką atlikti numatytus darbus.

„Mums visi šie atvejai labai skaudūs: žmonos ir mamos išleidžia iš ryto į darbą tėvelį ar sūnų, o jis nebegrįžta. Jaučiamės atsakingi, kad neišsaugojome žmogaus. Vis dėlto sunku būtų ieškoti logikos tarp daugelio metų nelaimingų atsitikimų ir pasakyti, kad jų skaičius elektros energijos srityje didėja arba mažėja. Nebūna, nebūna, o staiga – ateina metai, kai tragedijos pasipila viena po kitos“, - sakė ilgametę patirtį turintis specialistas.

***

Tragiškos nelaimės LESTO objektuose

2012 metais LESTO rangovų organizacijose 1 žmogus buvo sunkiai sužalotas, 5 - lengvai.

2013 metais LESTO objektuose įvyko 3 mirtini nelaimingi atsitikimai ir 3 darbuotojai sunkiai sužaloti - visi susiję su rangovų įmonėmis.

Per tris šių metų mėnesius LESTO įrenginiuose žuvo net keturi žmonės: trys rangovų ir vienas LESTO darbuotojas. Dar du LESTO darbuotojai buvo lengvai sužaloti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"