TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Metų sandūroje - sėkmingiausiųjų istorijos

2006 12 28 0:00

Paskutiniame šių metų "Tarp miesto ir kaimo" numeryje - geriausios šių metų verslo idėjos bei įmonių vadovų įspūdžiai apie verslo pradžią

Pirmieji žingsniai į painius verslo šabakštynus yra nepakeliamai sunkūs - net ir pati geriausia verslo idėja bus pasmerkta žlugti, jeigu jai nebus kruopščiai pasirengta. Tačiau pradžia visada intriguoja, o pirmoji sėkmė dažniausiai sužadina dar didesnį norą plėsti verslą, norą užkariauti naujas rinkas.

Tokiais įspūdžiais dalijasi šiemet priede "Tarp miesto ir kaimo" aprašytų įmonių vadovai. Daugelis šių bendrovių dar tik kremta verslo pradžiamokslį, tačiau jas visas vienija nenumaldomas noras siekti aukštumų.

Nuo baldų gamybos ar tradicinių kaimo verslų iki sudėtingų aukštųjų technologijų - priede aprašytų smulkiųjų ir vidutinių įmonių veiklos barai išties skiriasi. Daugelio jų ir patirtis yra skirtinga - vienos išaugo ant bankrutavusių didžiųjų įmonių pamatų, kitų istorija prasideda universiteto laboratorijoje, dar kitas pakylėjo laiku paimta paskola ar regėti įspūdžiai svečiose šalyse.

Paskutiniame šių metų "Tarp miesto ir kaimo" numeryje dar kartą paminėsime tuos, kuriems sekėsi geriausiai ir tuos, kuriuos jau greitai galėsime vadinti gyvais sėkmingo verslo pavyzdžiais.

Sendinti baldai

Anksčiau baldų pusgaminius gaminę marijampoliečiai pasuko į kur kas pelningesnį verslą - dabar jie triūsia prie sendintų baldų, kuriuos perka turtingi užsakovai. "Sendintos medienos baldus gaminame jau gal kokius penkerius metus ir galime drąsiai pasakyti, kad tuomet rizikingai atrodžiusi investicija pasiteisino", - sakė "Faber baldų" direktorius Gytautas Vyšniauskas.

Iš pradžių senovinio stiliaus stalų, kėdžių labai norėjo įvairūs restoranai, kitos visuomeninės paskirties įstaigos. Dabar daugumą pirkėjų sudaro privatūs asmenys. Jų užsakymus vykdo per 40 įmonės baldžių.

Grybų plantacija

Šių metų gegužę pievagrybius auginti pradėjusios "Riešės plantacijos" darbuotojai per dieną prirenka 4 kartus daugiau grybų, nei suvartoja Lietuvos rinka.

Bendrovė įsikūrusi už Vilniaus, netoli Riešės, šalia Molėtų plento. Jos naujasis fabrikas pievagrybius pradėjo auginti šių metų gegužę. Pagrindinės "Riešės plantacijos" klientės - užsienio šalys. Įmonė sunkiai įsivaizduoja savo darbą be informacinių technologijų.

Kompostas - perspektyvus verslas

Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjusi veiklą individuali įmonė "Juknevičiaus kompostas" Vilniaus mieste sukūrė žaliųjų atliekų perdirbimo technologiją ir inicijavo tokių atliekų surinkimą. Šiuo metu įmonė beveik visiems šalies prekybos centrams per metus pateikia per 10 tonų kompostinio mišinio kambariniams augalams. Per metus Vilniaus miesto savivaldybė atliekas priduodama "Juknevičiaus komposto" įmonei sutaupo apie 300 tūkst. litų, nes surinkimo aikštelė yra Vilniaus mieste, atliekų nereikia vežti už miesto, taip pat nereikia mokėti sąvartyno mokesčio. Nupjauta žolė ir nukritę lapai priimami nemokamai, nugenėtos šakos ir išrauti kelmai - už nedidelį mokestį.

Kilnojamosios pirtys

Turite prie ežero sodybą, bet suręsti medinę pirtį draudžia aplinkosaugininkai, o gal to neleidžia piniginė? Įmonės "Megare" savininkas Sauliaus Damulevičius siūlo išeitį - kilnojamąją pirtį, kurią galima per pusvalandį surinkti, o važiuojant prie ežero įsimesti ją į bagažinę. Vienu metu tokioje pirtyje gali kaitintis keturi ar net šeši žmonės. Jos kaina siekia 1,6 tūkst. litų.

Kiek mažiau nei prieš metus pradėjusi veikti "Megare" įkurta laimėjus Vilniaus savivaldybės organizuotą verslo plano konkursą, tada Damulevičius gavo 10 tūkst. litų subsidiją. Už ją buvo įregistruota įmonė, atlikti produkcijos bandymai.

Pasak Damulevičiaus, tokių kilnojamųjų pirčių atitikmens niekur nėra, todėl jis svarsto galimybę pirtis parduoti užsienyje, bet pirmiausia nori įsitvirtinti vietos rinkoje.

Po stogu - du skirtingi verslai

Prieš penkiolika metų "Arginta" teturėjo du darbuotojus. Šiandien iki 76 žmonių kolektyvą išplėtusi įmonė gamina nestandartinius metalo gaminius bei įrengia nuotekų valymo sistemas. Pastaruosius ketverius metus kasmet po 60 proc. didinusi ne tik darbuotojų skaičių, bet ir apyvartą, "Arginta" klientų stygiumi nesiskundžia.

"Keistai skambėtų, jei pasakytume, kad neturime konkurentų, tačiau ES rinka tokia didelė, jog čia kautis dėl klientų nereikia. Dabar eksportuojame apie 70 proc. gaminių. Ateityje eksportą ketiname didinti. Kol kas apsiribojame Švedijos, Danijos, Olandijos, Italijos rinkomis, tačiau įmanoma, kad po kurio laiko pasuksime ir į Rytus. Svarbiausia, kad pavyktų suderinti atsiskaitymus", - kalbėjo "Argintos" direktorius Artūras Mrazauskas.

Dizainas užsieniečiams

Dizaino projektų namai "Contraforma" yra viena didžiausių privačių ir visuomeninių interjerų bei unikalių baldų kūrėjų Lietuvoje. Po įmonės stogu susibūrė 20 jaunų kūrybingų dizainerių ir architektų. Ieškodami naujų išraiškos formų kūrėjai tiria ir pritaiko naujas medžiagas, pažangiausias technologijas.

Išskirtinumo iš kitų įmonių "Contraforma" ieško ne tik teikdama kompleksines paslaugas, bet ir mėgindama medžiagas panaudoti ten, kur jų dar niekas nebuvo sumanęs priderinti. Kokybišką įmonės darbą šiemet pripažino ir prestižinės Londono šiuolaikinio dizaino parodos "100%DESIGN" specialistai. Jie vienos "Contraformos" dizainerių sukurtą supamąjį krėslą pasirinko parodos simboliu.

Laikrodžių kūrėja

Prieš aštuonerius metus į Šveicariją atvykusi lietuvė Violeta Campana Alpių, bankų, šokolado ir laikrodžių šalyje ėmė kurti dizainą šveicariškiems laikrodžiams bei rūpintis jų rinkodara. Įmonei "Eloga" vadovaujanti moteris sako, kad per metus įmonė pagamina apie 5 tūkst. liukso klasės laikrodžių. "Eta", kuri priklauso "Swatch" grupei. Laikrodžių korpusai yra gaminami iš plieno, baltojo, geltonojo ir raudonojo aukso. Šiuo metu didžiąją dalį laikrodžių bendrovė eksportuoja į Artimųjų Rytų šalis, pastaruoju metu aktyviai domisi ir Kazachstano rinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"