TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mieliau skolina valdžiai, o ne verslui

2012 04 30 6:04

Verslo kreditavimo rinka Lietuvoje yra stagnacijos būsenos: didieji bankai neskolina net ir projektams, užsitikrinusiems europinę paramą, o naujų stambių žaidėjų Lietuvos bankas į rinką neįsileidžia. 

Daugiausia bankai pernai kreditavo valstybinį sektorių - per metus jam teikiamos paskolos padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu, o privačioms įmonėms kreditų duota 10 proc. mažiau nei 2010-aisiais.

Komercinių bankų atstovai tvirtina, kad optimizmą prarandantis šalies verslas pats atsargiau skolinasi ir bijo prisiimti naują riziką.

Tuo metu verslininkai teigia, kad labiausiai baiminasi bankai: šie dabar pasiryžę geriau mažiau uždirbti negu prisiimti net menkiausią riziką.

Pirk pienvežį, tik nestatyk gamyklos 

"Plyno lauko investicijai šiandien Lietuvoje pasiskolinti beveik neįmanoma", - konstatuoja žemės ūkio kooperatyvo "Pienas.lt" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas. Naują perdirbimo gamyklą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje sumanę statyti ūkininkai niekaip negali išjudinti projekto, nes gamyklą statančiam kooperatyvui "Pienas.lt" iki šiol nė viename šalies komerciniame banke nepasisekė pasiskolinti reikiamų 20 mln. litų. 

Skolinimo sąlygas labai sugriežtinusių bankų neįtikina net tai, kad daugiau kaip pusę finansavimo "Pienas.lt" jau yra užsitikrinęs. Visa gamykla vertinama daugiau kaip 90 mln. litų, 50,8 mln. litų teikiama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšų. Gamyklą, kuri iš pradžių ketina perdirbti 650 tonų pieno kasdien, vėliau - 1,2 tūkst. tonų, turėjo būti pradėta statyti kaip tik šiuo metu.

Nors vilčių pasiskolinti dar neprarado, kooperatyvo valdybos pirmininkas prisipažino nesitikėjęs, kad projektas užstrigs dėl banko kaltės. "Projektas rimtas, jam neblogai pasirengta, tačiau, mano vertinimu, sutrukdė tai, kad bankinis sektorius išgyvena labai didelę krizę. Bankai Europoje ir Lietuvoje neskolina vieni kitiems, yra didelė pasitikėjimo stoka", - teigė N.Narauskas.

LŽ pašnekovas tikino, kad bankai šiuo metu finansuotų tik "labai labai labai saugius projektus" ir siekia apsidrausti keliais šimtais procentų. Tuo metu tokio verslo, kuris be menkiausios rizikos atsipirktų visus 200 proc., esą vargu ar gali būti.

"Plyno lauko projektas visada gerokai rizikingesnis, nei jau egzistuojančio verslo dalinis finansavimas. Todėl plyno lauko projektams pasiskolinti labai sudėtinga. Jeigu paskolą imtume labai primityviems dalykams, pavyzdžiui, pienvežiui įsigyti, į eilę atsistotų daugelis bankų. Paprastiems procesams skolinama labai noriai ir netgi darant spaudimą. O inovatyviems dalykams, kurie turėtų kurti ateities Lietuvos ekonomiką, finansavimas yra uždaras. Manau, kad tai yra sąmoninga politika, padiktuota labai didelio bankininkų konservatyvumo. Bankai puolė į kitą kraštutinumą po to, kai 2007-2008 metais skolino bet kokią sumą bet kam ir bet kokiomis sąlygomis", - svarstė verslininkas.

20 mln. litų paskola verslui N.Narauskui atrodo juokinga. Pasak jo, tokią sumą, jeigu norėtų, galėtų paskolinti bet kuris šalies komercinis bankas - ir skandinavų, ir lietuvių kapitalo. "Nenoras kredituoti susijęs ne tiek su konkurencija, kiek su baime. Bankai pasiryžę geriau mažiau uždirbti, bet vengti rizikos", - mano N.Narauskas.

"Praėjusiais metais verslo kreditavimas mažėjo, šiuo metu atsigavimo ženklų dar nematyti, kreditavimo rinka sukaustyta stagnacijos. Nors, palyginti su praėjusių metų pradžia, padėtis yra geresnė, mat kreditavimo apimtys smunka ne taip smarkiai", - padėtį LŽ komentavo LPK Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.

"Nors bankai ir pradeda švelninti paskolų išdavimo sąlygas, tai vyksta labai lėtai. Turint omenyje didelį neapibrėžtumą, prastėjančią euro zonos padėtį ir didelį finansų rinkų spaudimą Europos bankams, nestebina, kad jų filialai Lietuvoje didžiąją dalį savo klientų vertina labai konservatyviai. Jie nefinansuoja net patikimų projektų, kurie tikrai galėtų atsipirkti net ir dabartinėmis sąlygomis", - sakė A.Izgorodinas.

Jo teigimu, kreditus gauti norinčios įmonės kol kas neatitinka bankų nustatytų griežtų reikalavimų. Dėl to mažėja investicijos, o tai atitinkamai daro neigiamą įtaką darbo rinkos rodikliams.

Koncentracija didėjo, paskolų mažėjo

Komercinis SEB bankas 2011 metais verslui išdavė naujų paskolų (įskaitant ir trumpalaikių) už 3,8 mlrd. litų, arba 24,1 proc. mažiau nei 2010-aisiais. Tačiau SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis teigia, kad  šis statistinis sumažėjimas neatspindi realių naujų paskolų suteikimo tendencijų, kadangi 2010-aisiais bankas pratęsė kelias dideles trumpalaikes paskolas, kurių nebuvo teikiama 2011 metais. 

Pasak A.Čičelio, praėję metai buvo sėkmingi maisto pramonės, žemės ūkio įmonėms, stipriai plėtėsi Klaipėdos uosto įmonės, kurios didino pajėgumus ir investavo į plėtrą. "Turėjome nemažai energetikos projektų, ypač atsinaujinančių energetikos resursų srityje. Metai buvo tikrai sėkmingi stambesnėms transporto bendrovėms, kurios pastebimai augo ir investavo į parko atnaujinimą ir plėtrą", - dėstė pašnekovas.

Tačiau kai kuriuose sektoriuose, anot A.Čičelio, plėtra tebėra rizikinga arba atsipirkimo terminai per ilgi ir tai neva daro projektus per daug rizikingus tiek verslininkams, tiek ir bankams. Bankininkas mini kai kuriuos gyvenamojo būsto projektus ne Vilniuje, logistikos objektus, smulkiąsias transporto įmones.

Bankui atrodo, kad dabar ne taip svarbu atsukti paskolų "kranelį", kaip įmonėms įvertinti ir išlaikyti tinkamą skolų lygį.

Banke "Swedbank" pirmąjį šių metų ketvirtį skolinimo apimtys sumažėjo 8 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir 2 proc., palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu. Bendras paskolų portfelis 2012 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje siekė 13,7 mlrd. litų. Skolinimo apimčių mažėjimas siejamas su verslo paskolomis, nors didžiausias naujų pardavimų aktyvumas buvo pastebimas būtent šiame segmente.

Daugiausia 2011 metais naujų paskolų iš "Swedbank" paėmė didžiosios pramonės įmonės, taip pat prekybininkai augančiam apyvartiniam kapitalui finansuoti. O banko suteikta paskola "Sodrai" lėmė, jog valstybinis sektorius pateko į aktyviausiųjų klientų trejetuką.

"Mažiausiai išduodame paskolų finansų ir telekomunikacijų paslaugų sektoriams. Finansų sektoriuje reikiamas kapitalas pritraukiamas kitokiu būdu nei paskolos, o didelę koncentraciją turintis pelningas telekomunikacijų sektorius pajėgus savarankiškai finansuoti investicijas ir dividendų mokėjimą", - sakė Vytautas Bučiūnas, "Swedbank" Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Jis mano, kad kreditų rinka sustingusi ne dėl griežtų banko reikalavimų, o dėl per menko verslininkų optimizmo. "Keli pastarieji metai atskleidžia, kad galintieji skolintis bankuose stokoja optimizmo ir nėra tikri dėl ateities. Atrodo, jog tai yra dominuojanti Europos ekonomikos nuotaika, ir natūralu, kad Lietuva patenka į tų nuotaikų įtakos zoną", - LŽ teigė V.Bučiūnas.

Smulkusis verslas eina į kredito unijas

Smulkusis verslas šiuo metu pasiskolinti gali nebent iš mažesnių bankų ar kredito unijų. Šio segmento naujų paskolų portfelis pernai gerokai išaugo. Asociacijos "Lietuvos kredito unijos" ir Lietuvos centrinės kredito unijos narės 62 kredito unijos 2011 metais išdavė daugiau nei 500 paskolų smulkiajam verslui, tai sudarė beveik 99 mln. litų.

Išduotų paskolų kiekis 2011-aisiais išaugo 75,75 proc., o bendra paskolų suma - kiek daugiau nei 58 procentus. 2011 metais vidutinės verslo paskolų palūkanos siekė - 7,97 procento.

"Tendencijos rodo, kad įmonių lūkesčiai dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų gerėja ir jos aktyviau kreipiasi į kredito unijas dėl išorinio finansavimo", - LŽ sakė ALKU administracijos vadovas Ramūnas Stonkus. Anot jo, paskolų gavėjai mato perspektyvą kurti nuosavą arba plėtoti esamą verslą viešojo maitinimo (restoranai, kavinės, kepyklėlės), automobilių techninės priežiūros (servisai, prekyba detalėmis), prekybos (drabužiais, batais, namų apyvokos reikmenimis), baldų gamybos srityse.

"Netrūksta ir unikalių idėjų, kurias naujieji verslininkai sugalvoja patys ar atsiveža iš  užsienio šalių. Tarp netradicinių verslų, kuriuos finansavo kredito unijos, yra sportinio pokerio klubas Kaune, radijo stotis Tauragėje, "Slamball" krepšinio aikštelių nuoma, pramoginio laivo statyba Jurbarke ir kitos. Taip pat sulaukiame paklausimų dėl alternatyvios (saulės) energijos gamybos finansavimo", - sakė R.Stonkus.

Paskolų portfelį pernai bei šiemet augino ir vienas didžiausią lietuviško kapitalo dalį turintis Šiaulių bankas.

Šiaulių banko grupės smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų portfelis per 2011 metus išaugo 29,6 proc. - gerokai daugiau nei rinkoje. "Tam daugiausia įtakos turėjo tiek naujų, tiek ir esamų stabiliai veikiančių klientų finansavimas bei aktyvus darbas, naudojant Europos investicijų fondo kredito linijas smulkiojo ir vidutinio verslo klientams. Tikėtina, kad 2012 metais paskolų portfelis verslui nuosaikiai augs", - LŽ sakė banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė.

Neįsileido Rusijos banko

Kaip žinoma, Lietuvos banko valdyba neseniai nutarė neišduoti leidimo Rusijos Federacijoje įregistruotam akciniam komerciniam bankui "Investicionnyj torgovyj bank" įsteigti atstovybę Lietuvoje. Sprendimą LB grindė tuo, kad esą buvo pateikti ne visi pareikalauti, su rusų banko veikla susiję duomenys - nebuvo pateikta išsami informacija apie šio banko akcininkus, kuri, siekiant užtikrinti šalies bankų sistemos patikimumą, reikalinga banko (jo akcininkų) tinkamumui įvertinti.

Tai, kad LB per visą savo veiklos istoriją pirmą kartą nesuteikė leidimo užsienio bankui Lietuvoje steigti atstovybę, ne vieną stebėtoją paskatino kurti sąmokslo teorijas apie menamą ar tikrą skandinavų bankų įtaką LB sprendimams.

Viešojoje erdvėje svarstoma, kad Rusijos prekybos investicijų banką į naujas rinkas veda didžiulė konkurencija Rusijos rinkoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje dominuojantys skandinaviški bankai skolina mažiau, nei jiems grąžinama paskolų, todėl atsirado erdvės pasireikšti kitiems rinkos dalyviams.

Komentaras: neatmetama spaudimo galimybė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius ekonomistas Jonas Čičinskas:

- Neeliminuočiau Lietuvoje įsikūrusių bankų įtakos ir galimo spaudimo Lietuvos bankui ar Lietuvos politikams, kad priimtų sprendimus, palankesnius vietos bankams. Finansų grupės yra labai stiprios, įtakingos tiek dėl paramos partijoms, tiek dėl savo vaidmens ūkiniame gyvenime. Jos gali ir kai kuo pagrasinti, juk daro didžiulę įtaką ekonomikai. Todėl jų klausoma. Kadangi Lietuvos politikų ir verslo sugyvenimas nėra nusistovėję, tad gali būti veikiama ir pasiekiama norimų grupinių rezultatų. Tiesiog priešinamasi naujam varžovui. Naujai susikūrusioje valstybėje gali būti tokių užkulisinių dalykų, juolab kad tokio veikimo netrūksta ir senosiose demokratijose. Kitose šalyse politikams įtaką daro galingos naftos, automobilių ar kitų pramonių atstovai, o Lietuvoje tokia galinga jėga yra bankai.

Lietuvos bankų sistemai praverstų naujas žaidėjas, nes nėra gerai, kai dominuoja du didieji švedų bankai. Paskolų išduodama labai mažai, bankai užsiėmę kitais rūpesčiais. Galbūt stiprus bankas, netgi Rusijos, kuris pradžioje nebijotų nuostolių, galėtų išjudinti paskolų rinką.

Skandinavų bankai šiuo metu labiau užsiėmę paskolų susigrąžinimu nei naujų išdavimu. Jų tikslas dabar - padengti nuostolius ir susigrąžinti išduotą kapitalą, nes naujų paskolų teikiama mažiau nei jų susigrąžinama. Bankai visoje Europoje dabar turi kitą didžiulę skylę - valdžios deficitą. Ir mūsų biudžeto deficitas pernai buvo 5,6 proc., jau nekalbant apie skolų grąžinimą. Tad Vyriausybė skolinasi ir iš bankų Lietuvoje."

Skaičiai

Trys didieji šalies bankai pernai dar labiau didino koncentraciją rinkoje dėl AB banko SNORAS bankroto. Skandinavų bankų SEB, "Swedbank" ir DNB turto dalis per metus išaugo 8,3 proc., iki 69,1 proc., indėlių dalis - 12,3 proc., iki (71,3 proc.), o paskolų dalis - 3,9 proc., iki 68 procentų.

Daugiausia bankai pernai kreditavo valstybinį sektorių - per metus paskolos jam padidėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Tuo metu gyventojų būsto kreditavimas 2011 metais beveik nekito, o skolinimas privačioms įmonėms mažėjo.

2011 metais verslui naujų paskolų išduota už 4 mlrd. 848 mln. litų, arba 10,0 proc. mažiau nei prieš metus. 2010-aisiais verslas gavo 5 mlrd. 389 mln. litų paskolų, arba 47,5 proc. mažiau nei 2009 metais, kai kreditavimas siekė 10 mlrd. 256 mln. litų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"