TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Miesto centras gyventi jau nevilioja

2014 02 21 6:00
Miesto centrą vilniečiai iškeičia į mažesnes sąskaitas už šildymą. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuviams jau nerūpi, kuriame miesto rajone yra jų perkamas butas, nes kur kas svarbesnis tampa klausimas, kiek mokama už šildymą.

Energinį efektyvumą kaip svarbiausią būsto savybę nurodo 49 proc. potencialių būsto pirkėjų, o rajonas, kuriame būstas yra, svarbus tik 15 proc. žmonių. Tai parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt atlikta apklausa.

Rinktųsi naują

Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, domoplius.lt projekto vadovo, dauguma buto ieškančių lietuvių, nors norėtų gyventi senamiestyje arba miesto centre, dažniau įsigyja butą atokesniuose rajonuose. „Šiuo metu vidutinė dviejų kambarių buto kaina Vilniaus senamiestyje yra 350 tūkst. litų. Tai trečdaliu daugiau nei kituose sostinės rajonuose. Pavyzdžiui, tokio pat dydžio butą Žirmūnuose galima įsigyti už 205 tūkst. litų, o už likusius 145 tūkst. litų galima kokybiškai ir prabangiai įsirengti butą. Tai dažnai lemia žmonių pasirinkimą ieškoti buto tolėliau nuo miesto centro”, – aiškino jis.

E.Narbuntovičius: "Apklausa parodė, kad 70 proc. lietuvių mieliau rinktųsi gyventi naujame arba kokybiškame bute toliau nuo miesto centro nei senamiesčio bute, kur būtinas kapitalinis remontas." / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Apklausa parodė, kad 70 proc. lietuvių mieliau rinktųsi gyventi naujame arba kokybiškame bute toliau nuo miesto centro nei senamiesčio bute, kur būtinas kapitališkas remontas. Tik trečdalis respondentų buto kokybę aukotų dėl gyvenimo miesto centre arba senamiestyje. „Miesto centre buto ieško tie, kurie pirmenybę teikia išskirtinei vietai bei buto architektūriniams ar interjero sprendimams. Apklausoje tokie žmonės sudarė vos 7 procentus”, – pasakojo E.Narbuntovičius.

Net 35 proc. buto ieškančių Lietuvos gyventojų pirmiausia atsižvelgia, ar saugi kaimynystė, ar kaimynai neproblemiški. Ketvirtadaliui žmonių svarbiausia, ar rajone švari ir rami aplinka, ar yra žaliųjų zonų. “Vilniečiai mieliausiai renkasi būstą, esantį netoli vandens telkinių arba miško. Pavyzdžiui, butas Valakampiuose yra gerokai brangesnis nei tokios pat būklės ir ploto butas Fabijoniškių ar Lazdynų rajone”, – teigė nekilnojamojo turto ekspertas.

Sūduviai skaičiuoti moka

Panašios tendencijos jau senokai matomos Suvalkijos sostinėje. Kaip LŽ tikino UAB Marijampolės nekilnojamojo turto agentūros vadovas Vidmantas Andriuškevičius, šiame mieste būsto pirkėjams labai svarbu, ar butas suremontuotas, ar bent tvarkingas, o pastaruoju metu jau domimasi, ar daugiabutis yra įtrauktas į renovacijos programą. „Buto vieta Marijampolėje nesvarbu, nes visi vadinamieji miegamieji rajonai yra aplipę centrą“, – sakė agentūros vadovas. Nepopuliariausi Marijampolėje butai, esantys viršutiniame daugiabučio aukšte.

Standartinis tvarkingas 60 kv. m butas senos statybos daugiabutyje Marijampolėje kainuoja 60–80 tūkst. litų, o naujame name – iki 150 tūkst. litų. Už 1 kv. m naujo buto su daline apdaila čia mokama 2,2–2,5 tūkst. litų.

V.Andriuškevičiaus teigimu, būsto rinka Marijampolėje pastaraisiais metais labai aktyvi – pastarąjį pusmetį sandorių sudaryta dvigubai daugiau nei per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį, tačiau kainos auga lėtai. „Gal dėl to, kad jos buvo per daug išsipūtusios prieš krizę, o vėliau nusmuko ir sustojo. Vis dėlto rinkoje butų dar yra pakankamai, pasiūla vis dar viršija paklausą, tačiau kainų augimo tikrai negalima lyginti su sandorių skaičiaus augimu“, – svarstė jis.

Šiauliuose – po senovei

Mažiau naujų rinkos tendencijų - Šiaurės Lietuvoje. „Šiauliuose lieka trys seni svarbiausi kriterijai: vieta, vieta ir dar kartą vieta. Prastesnėse vietose mažai kas perka net ir už gerokai mažesnę kainą“, – sakė mieste veikiančios UAB „Savas kampas“ direktorius Raimondas Korsakas. Tiesa, jis pripažįsta, kad ir sąskaitomis už šildymą beveik visi pirkėjai pasidomi. Net miesto centre, kur butai labiausiai pageidaujami, skirtinguose namuose skirtingai mokama už šildymą, todėl potencialus pirkėjas pirmiausia domisi „Šiaulių energijos" sąskaitomis ir tik paskui priima sprendimą.

Pasak R.Korsako, orientacinė dviejų kambarių maždaug 50 kv. m ploto buto kaina miesto miegamajame rajone svyruoja apie 80 tūkst. litų, o centre analogiškas butas maždaug penktadaliu brangesnis. Šiauliuose taip pat svarbu, kokio planavimo yra butas. Brangesni yra tie, kuriuose virtuvė yra 9 kv. m, o ne 6.

Išskirtinis dėmesys Šiauliuose tenka vadinamiesiems „pusantriniams“ - 38 kv. m ploto butams. Juose yra normalaus dydžio miegamasis kambarys ir kambarėlis svetainei. „Toks butas nenusileidžia dviejų kambarių butui, bet už šildymą reikia mokėti gerokai mažiau“, – tikino R.Korsakas.

Prieš pasirinkdamas butą modernizuotame name pirkėjas pirmiausia domisi, ar jau atsiskaityta už renovaciją, o jeigu ne – kiek laiko dar liko mokėti. Anot agentūros vadovo, būsto rinka Šiauliuose tampa aktyvesnė, o kartu auga ir kainos. "Akivaizdu, kad žmonės yra nusiteikę, jog įvedus eurą kainos kils, todėl laisvesnes lėšas investuoja į nekilnojamąjį turtą“, – pasakojo šiaulietis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"