TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Mikroįmonė - sūris pelėkautuose

2010 09 10 0:00

Ūkio ministerija siūlo įteisinti naują veiklos organizavimo formą - mikroįmonė. Tokį įmonės statusą ministerija nori įdiegti vietoj dabartinių individualios veiklos formų - individualios įmonės ir verslo liudijimo.

Mikroįmonė būtų ribotos civilinės atsakomybės juridinis vienetas. Projekto rengėjai tikisi, jog tai taps pagrindiniu masalu rinktis šią veiklos formą. Planuojama, kad mikroįmonė mokės šiek tiek mažesnius mokesčius nei individuali įmonė. Ši mokesčiams (gyventojų pajamų, "Sodros" ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms) atiduoda 52,5 proc. savo pajamų, tuo metu mikroįmonė mokėtų 50 proc., tačiau nežinia, ar būtų taikomos ribos skaičiuojant sveikatos draudimo įmokas. "Užaugusi" mikroįmonė turėtų persitvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę.

Tikimasi, kad mikroįmonės statusas palengvins smulkiojo verslo dalią ir galbūt paskatins daugiau žmonių imtis verslo. Tai viešoji reikalo esmė, kurioje, kaip žinoma, pasakoma tik dalis tiesos. Antroji dalis tiesos nėra tokia "skani", todėl mandagiai nutylima.

Problema - mokesčių našta

Pagrindinės smulkiojo verslo problemos nėra susijusios su veiklos statusu ar juridinių veiklos formų trūkumu. Priešingai, Lietuvoje individualiai veiklai taikoma viena draugiškiausių jos organizavimo formų - verslo liudijimai. Tai santykinai pigus ir nesudėtingas mokesčių mokėjimo būdas.

Individualios įmonės, turinčios juridinio asmens statusą, veikla taip pat buvo gana patraukli, kol naktinė mokesčių reforma taip pakėlė šių įmonių mokamus mokesčius, kad savininkai masiškai pradėjo perregistruoti IĮ į UAB.

Tiesa ta, kad smulkiajam verslui netrūksta naujos verslo organizavimo formos, tiesiog kai kurioms formoms yra užkrauti per dideli mokesčiai. Sumažinti jų tarifus galima ir neįvedant naujos juridinės formos, o, pavyzdžiui, sutvarkant individualių įmonių savininkų apmokestinimą.

Kova su patentais

Mikroįmonė, sprendžiant verslo problemas, nėra nei trūkstama grandis, nei verslo poreikis. Akivaizdu, kad siūlomais sprendimais valdžia nori panaikinti vis dar paplitusios neribotos atsakomybės veiklos formas - verslo liudijimus ir individualias įmones.

Individuli veikla pagal pažymas nėra populiari, būtent todėl Ūkio ministerija leistų jai ir toliau gyvuoti.

Gausiai žmonių naudojami verslo liudijimai kliūva ne tik valdžiai, bet ir daliai stambaus verslo. Tačiau siūlydama mokesčių lengvatas mikroįmonėms valdžia neišsprendžia tų įmonių, kurios moka santykinai didesnius mokesčius, problemų. Pavyzdžiui, didelė statybų bendrovė ir toliau skųsis, kad tokia pat statybų veikla užsiimanti mikroįmonė moka mažesnius mokesčius. "Dingo verslo liudijimai, tegyvuoja mikroįmonė", - sakys jie. Ir reikalaus padidinti mikroįmonėms mokesčių naštą.

Valdžia, užuot sumažinusi įmonių velkamų mokesčių naštą, pavyzdžiui, panaikinusi pelno mokestį visiems, įvedusi "Sodros" įmokų viršutines ribas visiems, keliauja jau pamėgtu keleliu - "darau tai, ko tau nereikia".

Esamiems patentininkams valdžios pasiūlyti mainai taip pat neapsimoka. Mat jiems tektų didesnė biurokratinė ir neaiški mokesčių našta. Individualios įmonės irgi ne visos galės pretenduoti į mažų mokesčių ir ribotos atsakomybės mikroįmonių statusą, nes šios apribotos - tik iki 1,5 mln. litų apyvarta ir tik 10 darbuotojų.

Pagaliau, jei jau norima tokio mažumo įmonėms pritaikyti mažesnius mokesčius, tam nereikia naujo juridinio statuso.

Tarpinė stotelė

Dėl mikroįmonės galai sueina, kai supranti, kad valdžia turi nerašytą, tačiau labai akivaizdų siekį - "uabinti" Lietuvą, t. y. įbrukti visiems vieną veiklos formą, kuriai taikomas gausus reguliavimas ir apysunkiai mokesčiai. Visai nesunku numatyti, koks yra scenarijus. Iš pradžių išnaikini verslo liudijimus ir individualias įmones, o tada pasiūlyti gražią mikroįmonės pakuotę.

Demonstracijų prie Seimo nėra, nes pakeliui į UAB suteikta tarpinė stotelė, kol pavyks priprasti prie sunkesnio jungo. Likusi individuali veikla, ir taip nebuvusi populiari dėl sudėtingos mokesčių apskaičiavimo tvarkos, yra maža, nyksta, tad ilgainiui jos bus atsisakyta, nes ji "nepopuliari".

Mikroįmonės parametrai keisis, apyvarta ir darbuotojų skaičius mažės, mokesčiai didės, kol nutiks tai, kas dabar nutiko pajamoms už autorinį darbą ir atlygį už darbo santykius - jų mokesčių skirtumai minimalūs. Liks vien UAB ir vien darbo santykiai.

Tai nebūtų taip tragiškai blogai, jei būtų panaikinta pagrindinė UAB ir darbuotojus kamuojanti problema - per sunki mokesčių našta. Tačiau mokesčių niekas mažinti neketina, tad Ūkio ministerija žaidžia formos, o ne turinio žaidimus. Sūris jau padėtas pelėkautuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"