TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Milijardų šešėlyje daugėja

2011 06 21 0:00

Šiuo metu jau 66 proc. žmonių Lietuvoje pateisina kontrabandos, kuri vertinama apie 30 mlrd. litų, egzistavimą. Vieni ekspertai kovojant su šiuo reiškiniu siūlo mažinti akcizus, kiti - bausti kontrabandinių prekių vartotojus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva bendrovės "Spinter tyrimai" atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad kontrabandinių prekių vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų. Pernai šis skaičius siekė 61 proc., kai 2004 metais - 48 procentus.

Akcizų baubas

LLRI prezidentė Rūta Vainienė vakar spaudos konferencijoje sakė, kad pagal naujausią keturių mėnesių statistiką šiemet į biudžetą akcizų surenkama mažiau: geriausiai surenkami tabako akcizai, blogiausiai - degalų. "Akcizų surinkimas nuo plano atsilieka 6 procentais. Akcizų nesurinkimas niekaip kitaip negali būti paaiškinamas, kaip tik tuo, kad didėja nelegalių prekių vartojimas, - kalbėjo R.Vainienė. - Milijardas ne traukiamas iš šešėlio, bet keliauja į šešėlį."

LLRI skaičiavimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 30 mlrd. litų, arba 29 proc. bendrojo vidaus produkto. Apie trečdalį užima kontrabanda, maždaug po 25 proc. - atlyginimai vokeliuose ir nelegalūs atsiskaitymai.

Kaip rodo "Spinter" apklausa, iš numatytų kovos su šešėline ekonomika priemonių žmonės labiausiai pritaria toms, kurios nukreiptos į valdžios reguliavimo ir korupcijos valdžios institucijose mažinimą. Mažiausiai efektyvia priemone kovojant su šešėliu žmonės įvardijo atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą. Jam pritarė 39 proc., nepritarė 55 proc. atsakiusiųjų.

Veiksmingiausiomis priemonėmis kovojant su kontrabanda LLRI ekspertai nurodo benzino ir alkoholio akcizų mažinimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas sako, kad pramonininkai iš esmės pritaria pasiūlymui mažinti tiek alkoholio, tiek degalų akcizą: "Mokesčių dydis turi didelės įtakos šešėlinei ekonomikai, ypač krizės metu. Jeigu vartojimo mokesčiai padidėja, darbo užmokestis ir perkamoji galia sumažėja, drastiškai išauga šešėlinė ekonomika. Stipriojo alkoholio akcizas yra kažkur per vidurį, palyginti su kitomis ES šalimis, o pagal darbo užmokestį Lietuva yra ES uodegoje. Per krizę Lietuvoje, mūsų skaičiavimais, stipriai sumažėjo tik legalios produkcijos vartojimas. Žmonės perėjo nuo legalios prie pigios nelegalios produkcijos. Per krizę alkoholio suvartojimas nepakito. Per 2009 metų 9 mėnesius alkoholio kontrabanda padidėjo tris kartus, per 2010-ųjų 9 mėnesius ji išaugo dar trečdaliu. Šešėlinei ekonomikai menkinti didesnės įtakos turėtų akcizo tarifo mažinimas, o ne patikrinimų muitinėse griežtinimas."

Drausti ar bausti?

"DnB NORD" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis pritaria LLRI siūlymui. "Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) pakraščio valstybė, sąlygos ir pagunda kontrabandai pačios didžiausios visoje ES. Pačiai kraštinei valstybei akcizai turėtų būti mažiausi. Aš taikyčiau minimalius akcizus, kuriuos leidžia ES. Vien todėl, kad pas mus sąlygos kontrabandai daug geresnės negu, pavyzdžiui, Čekijoje", - sakė jis.

Nepriklausomas finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas abejoja, ar akcizų mažinimas padėtų iš šešėlio ištraukti milijardą, kaip planavo Vyriausybė. "Tai svarstytini dalykai. Akcizai neatitinka nei mūsų ekonominės realybės, nei gretimose šalyse esančių akcizų. Bet ar jų mažinimas padėtų milijardą ištraukti iš šešėlio, labai sunku pasakyti. Mokesčių pajamos sumažės. Galbūt daugiau padidėtų vietinių gamintojų prekių gamyba ir pardavimas Tačiau nesiimčiau vertinti, kokiu dydžiu tai sumažintų kontrabandą", - sakė jis.

"Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė skeptiškai žiūri į LLRI siūlomą priemonę kontrabandai mažinti. "Vargiai galime susilyginti su kaimynų rinkos akcizinių produktų kainomis. Pavyzdžiui, su Rusija, iš kurios ateina didžiausias kontrabandos srautas. Vien todėl, kad ši rinka nėra ES narė, mažinti akcizų iki tokio pat lygmens negalėtume dėl ES reikalavimų. Gal tai ir turėtų poveikį kontrabandos mastui, bet klausimas, kas ką nusvertų. Akcizinių prekių mažinimas reiškia įplaukų į biudžetą sumažėjimą. Abejočiau, ar kontrabandos sumažėjimas nusvertų tą sumažėjimą. Mes kalbame apie mažesnę kontrabandininkų pelno normą, bet tai nereiškia, kad kontrabandininkai iš viso atsisakys šio verslo. Galima pradėti bausti už kontrabandos vartojimą. Žmonių suvokimas, kad vartodami kontrabandines prekes apvaginėja biudžetą ir mažina valstybės galimybes finansuoti viešąjį sektorių, sveikatos apsaugą, švietimą, ateina lėtai. Jeigu iš teisėsaugos pusės bus galimybė į tai nežiūrėti kaip į rimtą nusikaltimą, tai gali klestėti labai ilgai. Įprastomis deklaracijomis to nesumažinsi. Ši priemonė - baudos - nėra unikali, jas taiko ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, italai baudžia už kontrabandinių prekių vartojimą. Jų tikslas - prekių ženklų saugojimas", - kalbėjo V.Klyvienė.

"Gana neblogai"

Premjeras Andrius Kubilius žada, kad kova su šešėline ekonomika toliau bus stiprinama. Pasak jo, dabartinis biudžeto planas, į kurį įtrauktas papildomas pajamų surinkimas iš šešėlio, vykdomas "gana neblogai". "Tai nereiškia, kad galime atsipalaiduoti, yra dalykų, kuriuos turime stiprinti bei gerinti, ir yra nemažai papildomų priemonių, kurias papildomai įgyvendinsime dar šiais metais", - sakė A.Kubilius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"