TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Milijonai litų plaukia į Ventspilį

2010 02 18 0:00
Laivas "Aghios Makarios" išgabeno didžiausią kiekį kalio trąšų, bet išplaukė nepilnas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dėl metus nevalytų sąnašų Klaipėdos uostas nepajėgus į "Panamax" laivus pakrauti numatyto kiekio kalio trąšų ir nevykdo įsipareigojimų Baltarusijai, gavusiai patikinimą, kad esamas gylis leis vykdyti sutartį su Kinija.

Sunku nustatyti, kuri priežastis buvo lemiama, kad Klaipėdos uoste pernai liko neiškelti akmenys iš kanalo dugno ir neišsiurbtas smėlis prie krantinių. Tai darbai, apie kuriuos dvejus metus optimistiškai kalbėta derybose su Baltarusija kaip apie sėkmingai vykdomus. Kalio trąšų eksportuotojai buvo viliojami atsisakyti Ventspilio uosto paslaugų ir didinti pardavimo per Klaipėdą mastą.

Pagal pasirašytą sutartį per Klaipėdą 2008-2010 metais buvo numatyta kasmet išvežti po 3 mln. tonų trąšų, bet pernai, sustojus pirkimui Kinijoje, gamybos įmonė "Belkalij" į rinkas per Klaipėdą eksportavo tik 2,4 mln. tonų. Reikšdami ekonominį palankumą, kaimynai žadėjo 2010 metais didinti pardavimą ir iš viso per Klaipėdą šiemet gabenti iki 4 mln. tonų kalio chlorido. Tačiau su sąlyga, kad pusę kiekio būtų kraunama į "Panamax" laivus - po 65 tūkst. tonų ir daugiau.

Sumažino grimzlę

Praėjusią savaitę Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdyba informavo susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad leistina laivų grimzlė yra mažesnė negu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) deklaruota - 12,7 metro. Dėl gylio neatitikimo Lietuvos transportininkai ir laivus frachtuojanti Baltarusijos kalio kompanija patiria nuostolių.

Sausio mėnesį į laivus buvo pakrauta 343 tūkst. tonų kalio trąšų, o vasarį planuota pakrauti daugiau negu 400 tūkst. tonų. Tačiau vasario mėnesio susitarimų įmonė "Belkalij" nesilaikys, nes Klaipėdos uostas neatitinka gylio reikalavimų.

Sausio mėnesį laivas "Aghios Makarios", išvežęs didžiausią istorijoje 79 tūkst. tonų kiekį trąšų, buvo pakrautas iki 12,30 metro grimzlės. Laivas "Marlera" - iki 12,27 metro, "Ore Hansa" - iki 12,32 metro grimzlės.

Į šiuos laivus nepakrauta 7 tūks. tonų kalio chlorido (atitinkamai 3 267, 1844, 1742 tonos), dėl to kiekvienu atveju frachto kaina padidėjo 2,5 JAV dolerio už toną. Frachtuotojo nuostoliai sudarė 381 tūkst. dolerių.

Nuogąstaujama, kad Baltarusijos kalio kompanija nebetęs eksperimento su Klaipėda ir grįš prie ankstesnės schemos, kai "Panamax" laivai, skirti Kinijos ir Indijos rinkoms, buvo siunčiami į Ventspilį. Mažesnieji, jei transportavimo geležinkeliu kaina bus konkurencinga, bus užsakomi plaukti į arčiau esantį Klaipėdos uostą. "Tačiau galimas ir dar blogesnis variantas. "Belkalij" apskritai gali pasitraukti iš Klaipėdos, nes dirbti per du uostus nelabai patogu, - prognozuoja KLASCO laikinasis generalinis direktorius Juozas Benetis. - Tada jau būtų atsitokėta, kad ne tik KLASCO prarado Baltarusijos krovinius, bet ir Klaipėdos uostas."

Grėsmę, kad mūsų uostas neteks kalio trąšų, stiprina tai, jog vasario 17 dieną laivas "Borita" taip pat išplaukė nepilnas (užsakius 12,58 metro grimzlę leista krauti tik iki 12,4 metro). Vietoj 59 tūkst. tonų jis išgabeno 57, 7 tūkst. tonų trąšų ir dėl to kapitonas KLASCO pateikė pretenziją.

Vasario 20 dieną turėjusį į Klaipėdą atplaukti Kinijos laivą Baltarusijos kalio kompanija nukreipė į Ventspilį. Ten 15 metrų gylis leidžia krauti laivus be apribojimų. Apskaičiuota, kad vien dėl šio atvejo Lietuvos ūkio subjektai (KVJUD, bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", KLASCO, ekspeditoriai ir agentai) prarado apie 3 mln. litų pajamų.

Gylį garantavo

KVJUD rutiną pernai nutraukė kadrinės ir organizacinės permainos. Kol naujasis KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas demonstravo ryžtą, kūrė naują struktūrinę schemą ir organizavo skaidrius rangovų konkursus, atėjo ruduo ir uostas dar labiau buvo užneštas.

Priminsime, kad nuolatinį uosto rangovą, bendrovę "Klaipėdos hidrotechnika", pernai prispaudė ekonominis sunkmetis, skolos ir specialiųjų tarnybų tyrimas. Nors teisinių išvadų teks laukti dar ne vieną mėnesį, praktinis tokių veiksmų rezultatas matuojamas žlugusia uosto reputacija. "Kam reikėjo kelti šurmulį, sakyti, kad iki tol niekas nedirbo, kai ir dabar rezultato nematyti? Pernai rugpjūčio 15 dieną mes Gentvilui uždavėme klausimą: "Kada bus užbaigtas gilinimas prie 1-6 krantinių iki 13 metrų?" Viceministras Arūnas Štaras net neįtraukė šios temos į uosto plėtojimo tarybos darbotvarkę, todėl atsakymo nesulaukėme iki šiol", - prisiminė J.Benetis.

Pernai gruodžio pradžioje susitikime su "Belkalij" vadovybe Susisiekimo ministerijoje "Lietuvos geležinkelių" ir krovos kompanijų atstovai patikino, kad didesnius kiekius priimti gali. Kalbant apie tolesnio bendradarbiavimo perspektyvą, KLASCO pranešė, kad bendrovė šiam tikslui planuoja investicijas ir iki 2011 metų vidurio numato išplėsti trąšų terminalą. Plėtros planų turi ir kitas partneris - bendrovė Birių krovinių terminalas.

Pasak uostininkų, susitikime su baltarusiais Vilniuje uosto generalinis direktorius E.Gentvilas užsiminė apie navigacinius apribojimus dėl akvatorijos akmenų, bet apie juos kalbėjo aptakiai ir jokių konkrečių terminų neįvardijo.

Tąkart KVJUD rinkodaros direktorius Artūras Drungilas tikino supratęs, kad uosto gylis ir kitos sąlygos "Belkalij" tenkina. Pasak jo, uostas pagilintas tiek, kad didžiausia leistina gramzda yra 12,8 metro. Iškėlus akmenis - pagal sutartį rangovas įsipareigojęs, jei gamtos sąlygos leis, tai padaryti iki 2010 metų sausio pabaigos - į laivus būtų galima krauti iki 80 tūkst. tonų birių trąšų.

Uostas nuseko

Krovos į laivus galimybes riboja uosto kapitono įsakymu nustatytas pusantro metro klirensas (atstumas tarp uosto dugno ir laivo apačios). Norint be grėsmės laivybos saugumui pilti daugiau kaip 65 tūkst. tonų trąšų, prie KLASCO krantinių turėtų būti garantuota bent 13 metrų laivų gramzda.

Kai uostininkai skundžiasi gylio trūkumu, uosto vadovybė teisinasi vandens stygiumi. Laikinai uosto kapitono pareigas einantis Adomas Alekna leistinos 12,70 metro grimzlės sąlyga nurodo "nulinį vandens lygį".

Komentuodamas KLASCO skundą E.Gentvilas LŽ pasiguodė, kad darbai vyksta ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. "Pripažįstu, kad problemų turime. Situacija gerėja, bet nepakankamai greitai. Pernai iki lapkričio buvo išsiurbti 595 kubiniai metrai sąnašų, nuo lapkričio iki dabar - 104 tūkst. kubinių metrų. Kadangi Aplinkos ministerija mus įpareigojo smėlį išpurkšti priekrantėje, sausį darbai dėl šalčio sustojo: žemsiurbė sušalusio smėlio išpurkšti negali. Ir dar - tie nelemti akmenys. "Klaipėdos hidrotechnika" pernai iki gruodžio iškėlė 110 dugno akmenų. Lygiagrečiai sudarius sutartį su bendrove "Getelitas", ši iki dabar iškėlė 120 akmenų, dar apie 20 pagal sutartį likę. Skelbiame ir naują konkursą, nes šimtai, tik ne tokių didelių, yra likę. Tačiau ne visur matomi vien akmenys, kai kur yra morenos nelygumų", - rangovų darbų ataskaitas komentavo E.Gentvilas.

Dėl nepakrautų laivų, jo manymu, kaltas tik vandens lygis, kuris šiemet buvo 23-66 centimetrais žemiau nulinės padalos. Dėl rytų vėjo vandens į uosto vidų nepritekėjo, dėl to kapitonas ir neleido krauti tiek, kiek galima esant nuliniam lygiui.

Atvejis apie Baltarusijos kalio kompanijos atšauktą trąšų laivą E.Gentvilui dar nebuvo žinomas. "Baltarusiai žadėjo 3,5 mln. tonų gabenti per Klaipėdą, o 1,5 mln. tonų - per kitus uostus. Gal tas laivas ir turėjo plaukti į Ventspilį?" - svarstė uosto vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"