TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Milžinai su burėmis lenktyniaus iki Klaipėdos

2011 08 16 0:00
Klaipėda burlaiviams bus neoficialių, tačiau atkaklių ir kasmet vykstančių lenktynių finišo uostas.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėda nesulaukė Vyriausybės paramos išskirtiniam jūriniam įvykiui - Didžiųjų burlaivių kultūrinei regatai, tad pati finansuos šventę, kurioje dalyvaus 34 didieji burlaiviai, tarp jų ir didžiausi pasaulyje.

Po atkaklių tarpusavio lenktynių kitą savaitę į Klaipėdą atplauks du didžiausi pasaulio burlaiviai, rusų mokomieji laivai "Sedov" ir "Kruzenshtern". Abu jie Klaipėdoje yra viešėję ne po vieną kartą, tačiau kartu atplaukę dar nebuvo ir jų abiejų viešnagė viename uoste yra gana retas reiškinys. Baltijos jūros uostus jie lanko gana retai, nes tokiems dideliems burlaiviams reikia ilgų distancijų, plačių erdvių ir stiprių vėjų. O tam tinka tik Atlanto bei Ramusis vandenynai.

Į Klaipėdą - po lenktynių

Klaipėda abiem burlaiviams milžinams bus neoficialių, tačiau atkaklių ir kasmet vykstančių lenktynių finišo uostas. Kiekvienais metais "Sedov" ir "Kruzenshtern" įgulos lenktyniauja tarpusavyje. Būtina lenktynių sąlyga - plaukti tik su burėmis, o jų plotas abiejuose burlaiviuose yra identiškas. Šiemet abu barkai startuos Rostoke.

Pernai vykusias lenktynes nuo Rostoko iki Amsterdamo, beveik 900 kilometrų nuplaukęs per 4 paras 10 valandų ir 52 minutes laimėjo "Kruzenshtern". Jo varžovas "Sedov" finišą pasiekė tik po 11 valandų - šiam barkui kelyje nepavyko išskleisti viršutinių burių. Planuojama, kad kitą savaitę viešnagės Klaipėdoje metu burlaivių įgulos sudarys galimybę laivus apžiūrėti visiems norintiesiems.

Faktai

Abu didžiausi pasaulio burlaiviai "Sedov" ir "Kruzenshtern" XX amžiaus pradžioje buvo pastatyti Vokietijoje, o Rusijai kaip karo grobis jie atiteko tik po Antrojo pasaulinio karo.

Keturstiebis barkas "Sedov", į Guinnesso rekordų knygą įtrauktas kaip didžiausias tradicinis burlaivis, buvo pradėtas statyti Kylyje 1919 metų vasarą. Tai buvo pirmasis po Pirmojo pasaulinio karo pastatytas vokiečių burlaivis. Jo konstruktoriams teko nelengva užduotis - suderinti bures su motoru. Šis turėjo būti toks galingas, kad padėtų burlaiviui ne tik nurimus vėjui ar įplaukiant į uostą, bet ir per visą kelionę papūtus priešiniams vėjams. Dėl šių ir kitų naujovių keturstiebis barkas pelnė ypatingą vietą pasaulinėje burlaivių flotilėje dar net nepradėjęs plaukioti.

1921 metų kovo mėnesį į vandenį nuleistas burlaivis buvo pavadintas Frydricho Adolfo Vinneno žmonos vardu - "Magdalene Vinnen II". Kiek vėliau laivas buvo pervadintas "Kommodore Johnsen", jame vykdavo būsimų jūreivių stažuotės. Po Antrojo pasaulinio karo "Kommodore Johnsen" atiteko Sovietų Sąjungai, kuri laivą pavadino "Sedov". Nuo to laiko laivas "Sedov" yra skirtas tik kadetų praktikai atlikti.

Burlaivio "Kruzenshtern", tik trimis metrais trumpesnio už varžovą, pirmasis pavadinimas buvo "Padua". Laivas buvo pastatytas trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. "Padua" yra vienintelis išlikęs iš penkių garsių burlaivių kliperių "Flying P Line", kurie plaukiojo kaip prekybiniai laivai Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Barkas lengvai atpažįstamas pagal išskirtinius juodai baltus bortus. Tai buvo įprasta Rytų vandenynuose plaukiojusiems burlaiviams, nes toks dažymas imitavo patrankų angas ir atbaidydavo piratus. "Padua" Sovietų Sąjungai atiteko 1946 metais kaip karo grobis.

Neskyrė nė lito

Šiemet Europos kultūros sostine tapęs Suomijos Turku miestas priprašė organizatorių surengti papildomą burlaivių regatą, tapti jo partneriais pasiūlyta Gdanskui ir Klaipėdai.

Antrą kartą šiemet vyksiančios jūrinės šventės organizatoriai ir rėmėjai aiškina, kad rugpjūčio 18-21 dienomis rengiama didžiųjų burlaivių regata gerokai skirsis nuo pirmosios Jūros dienos, kai karaliavo aludariai - pagrindiniai koncertų rėmėjai. Ši šventė neturi komercinio pagrindo. Ji skirta nacionalinei jūrinei kultūrai propaguoti. Prekyba ir koncertai - tik fonas. Dabar esą svarbu ne pinigai, o pačių uostamiesčio įmonių kolektyviškumo jausmas ir noras prisidėti neskaičiuojant išlaidų. Laivų įguloms padės ir miestą aprodys 83 savanoriai.

Burlaivių regatos globėjas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako, kad Vyriausybė, nors ir buvo prašoma pinigų, tik morališkai parėmė šių metų burlaivių fiestą, kurią dar kartą prisikviesti į miestą bus įmanoma ne anksčiau kaip po 6-7 metų.

Sukurti šventę visiems Lietuvos žmonėms šįkart bus mėginama turint labai varganą biudžetą. Užpernai surengti tokią šventę kainavo 2 mln. litų. Vyriausybė tąkart finansavo didžiąją dalį išlaidų skyrusi 1,5 mln. litų. Šiemet išlaikyti tą patį lygį bus mėginama turint perpus mažiau lėšų ir negavus pinigų iš valstybės. Minimalioms regatos išlaidoms 900 tūkst. litų, neskaičiuojant laivus priimančių bendrovių sąnaudų, sudėjo miesto įmonės, o labiausiai paremti pinigais ketina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Klaipėdos savivaldybė nėra atlikusi išsamių tyrimų, kiek miesto verslas gavo pajamų iš 2009 metais priimtos Didžiųjų burlaivių regatos, bet remiantis kitų uostamiesčių skaičiavimais galima daryti prielaidą, kad išlaidos sugrįžta dešimteriopai.

Pasak KVJU direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, šįkart bus išvengta nesusipratimų dėl laivų rinkliavų. 2009 metais Lietuvos burlaiviai lengvatų neturėjo, o šįkart KVJUD nuo rinkliavų atleis visus. Taip pat visi laivai gaus nemokamų uosto paslaugų: elektrą, vandenį, dujas. Pirmą kartą Klaipėdos pilies uostas turės ir mobilią degalų kolonėlę, kurią jau įsigijo, ir ją šiomis dienomis sumontuos bendrovė "Klaipėdos laivų remontas" už 250 tūkst. litų.

Ne alaus gerti

Pasak savivaldybės atstovų, numatyta 118 leidimų prekybai aukštos kokybės Lietuvos tautodailės, meno ir amatų dirbiniais Žvejų gatvėje ir Danės krantinėje. Iki rugpjūčio 10 dienos 100 jų jau buvo išpirkti. Laivus priimančios įmonės "Memelio miestas" ir "Klaipėdos laivų remontas" prekybą ir lauko kavines organizuos savo teritorijose. Iš leidimų gautomis pajamomis bus siekiama padengti bent menką dalį renginių organizavimo išlaidų. Visi koncertai publikai bus nemokami.

"Memelio miesto" direktorius Darius Anužis, remdamasis praėjusios regatos patirtimi, siekė prekybą alkoholiu šventės dienomis mieste pratęsti iki 2 val. nakties, bet nesulaukė nei savivaldybės, nei buriuotojų pritarimo. Pasak Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio "Brabander" kapitono Valdemaro Vizbaro, visuose uostuose reglamentai dėl alkoholio regatos dalyviams aiškūs ir suprantami. Miesto gyventojų ir svečių saugumas - aukščiau už liberalumą. O koncertų scenos neturėtų būti šalia laivų, kad netrukdytų regatos dalyviams bendrauti ir ilsėtis.

Klaipėdos kultūros informacijos centro direktorės Romenos Savickienės teigimu, žmonės į šią šventę turi rinktis ne alaus gerti, o laivų žiūrėti. Kitų miestų gyventojams siūloma pasinaudoti "Lietuvos geležinkelių" bendrovės suteikta lengvata. Regatos dienomis iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių bilietai į Klaipėdą bus parduodami su 30 proc. nuolaida.

Dalyvavimas regatose laivų savininkams ir įguloms brangiai kainuoja, todėl laivai rengia įmonėms pramoginius pasiplaukiojimus už finansinę paramą. Kartais tarp regatų plaukiama į Jūros dienas tuose miestuose, kurie skiria pinigų išlaidoms. Taip daro Gdanskas ir Ščecinas.

Klaipėdos burlaivio "Brabander" įgula tokiais pasiūlymais šiemet jau pasinaudojo. Pasak V.Vizbaro, "Brabander" vienintelis iš Lietuvos dalyvavo pagrindinėje Didžiųjų burlaivių regatoje Šiaurės jūroje. Laivui į kelionę parengti ir 40 žmonių įgulos išlaidoms per 20 regatos dienų iš rėmėjų pavyko surinkti 30 tūkst. litų, o grįžus tebeskaičiuojamos skolos. Todėl kitų metų regata nors ir vilioja, bet dar neaišku, ar burlaivis dalyvaus. Bet norint, kad pasaulio didieji burlaiviai dažniau atplauktų į Klaipėdą, regatų organizatoriai varžybose nori matyti Lietuvos vėliavą nuolat.

Klaipėda Didžiųjų burlaivių varžybų organizatorių dėmesio sulaukė po dešimtmečio ir toks renginys pirmąkart vyko 2009 metais. Tomis dienomis įamžintus neapsakomo grožio vaizdus leidyklos iki šiol naudoja kalendoriams ir Lietuvą reklamuojančioms knygoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"