TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Minimali alga kainuoja brangiai

2011 10 03 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kone penktadalis Lietuvos gyventojų, dirbančių už 670 litų,. laukia žinios, keliomis dešimtimis litų augs jų oficialios pajamos. Konkurencingas verslas dėl didėsiančio darbo užmokesčio fondo jaučiasi ramus, bet Vyriausybė demonstruoja jai vienai suvokiamą logiką.

Minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, ekonomistų teigimu, neigiamai paveiktų labai nedidelę dalį šalies verslo objektų. Konkurencingumu negalintis pasigirti verslas veikiausiai turės rimtai permąstyti savo ateities planus. Yra manančiųjų, kad už kvalifikuotą darbo jėgą deramai atsiskaityti negebančio verslo bankrotas išeitų į naudą ir valstybės biudžetui, ir mokesčių mokėtojams, ir rinka taptų sveikesnė.

Kas per daug - nesveika

Pagal Europos socialinės chartijos reikalavimus, grynasis minimalus darbo užmokestis turėtų sudaryti 50-60 proc. grynojo valstybės vidutinio darbo užmokesčio. Norint Lietuvoje to rodiklio pasiekti, MMA turėtų viršyti 1000 litų.

Tačiau ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, tokia rekomendacija nėra reali. "Galima prisigalvoti gražių rekomendacijų. Tačiau vertinant Seimo ką tik priimtą rezoliuciją ir Vyriausybės poziciją dėl MMA didinimo, kol kas panašu, kad 900 litų yra optimalus variantas. Turime paisyti ir vidutinio darbo užmokesčio augimo tendencijų, o jis neauga taip sparčiai, kad galima būtų siekti dar spartesnio MMA didinimo, - LŽ sakė SEB banko ekspertas. - Turi būti atlyginimų hierarchija ir tai nereiškia, kad valstybė ar darbdaviai yra nusiteikę prieš samdomus darbuotojus - negalima mokėti kvalifikuotam darbuotojui 20 proc. didesnį atlyginimą nei nekvalifikuotam, kai iš tikrųjų už kvalifikaciją ir patirtį jis turėtų uždirbti 5 ar 8 kartus daugiau nei nekvalifikuotas žmogus. Kai nustatoma didelė minimali alga, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, darbdaviai nebetenka manevro laisvės motyvuoti kvalifikuotų darbuotojų didesniais atlyginimais, taip siekiant juos išlaikyti įmonėje, nes naują patyrusį specialistą rasti itin sunku, kai tuo tarpu nekvalifikuotos darbo jėgos pasiūla yra didžiulė."

Anot G.Nausėdos, kai Vyriausybė svarsto MMA kėlimo galimybes, ji turėtų praplėsti savo požiūrį ir neskaičiuoti, kad neva MMA pakėlus 100 litų, biudžetui per metus tai kainuotų 200 mln. litų, o padidinus 50 litų - per 100 mln. litų.

"Niekas nepasivargina apskaičiuoti, kad vien didesnis surinktas gyventojų pajamų mokestis ir papildomi įnašai "Sodrai", prie MMA pridėjus papildomą šimtą litų, per metus valstybei sugrąžintų apie 60-70 mln. litų įplaukų. Privalome kalbėti apie grynąjį rezultatą, kuris, įvertinus mano minėtas įplaukas į biudžetą, būtų ne 200 mln. litų, o 100-120 mln. litų per metus. Be to, kur dar papildomos pajamos biudžetui, atplauksiančios kaip pridėtinės vertės mokestis, akcizai. Juk šiuos papildomus pinigus žmonės skirs prekėms įsigyti", - MMA didinimo naudą valstybei aiškino pašnekovas.

800 ar 1000 - nesvarbu

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento skyriaus direktorius sutinka, kad kvalifikuota darbo jėga Lietuvoje turėtų būti brangesnė ir neretai yra brangesnė nei nustatyta MMA, todėl tos įmonės, kuriose darbą atlieka kvalifikuoti specialistai, jiems jau dabar moka gerokai daugiau nei MMA ir didelio skirtumo dėl šio rodiklio padidinimo jos nejaučia.

"Didesnėms įmonėms nei šilta, nei šalta, ar MMA didės, nes jos įvertina, kad kvalifikuotos darbo jėgos nei už 800 litų, nei už tūkstantį litų nenupirksi, tad tokios įmonės kvalifikuotiems darbuotojams moka didesnį nei minimalų atlyginimą - po 2 ar 4 tūkst. litų. O smulkios įmonės neišgali samdyti tokios brangios ir kokybiškos darbo jėgos. Todėl pjauti per visą Lietuvą vienu pjūviu būtų neteisinga. Pavyzdžiui, Vilniuje už 800 litų dirbti eis nebent valytoja, kuri dirbs per dieną kelias valandas, o regionuose 800 litų yra gana normalus darbo užmokestis, nes ten mažos įmonės objektyviai negeneruoja tiek pajamų, kad galėtų mokėti daugiau, bet tikrai ne todėl, kad juos slėptų, norėdamos išvengti mokesčių. Todėl tenka pripažinti, kad Lietuvoje ženkliai kelti minimalų atlyginimą kiek ankstokas žingsnis", - LŽ sakė jis.

Įtaka nevienoda

S.Besagirskas teigė, kad minimalaus darbo užmokesčio įtaka pramonės įmonėms būtų nevienoda, priklausomai nuo jų apyvartos dydžio.

"Didelės įmonės, generuojančios didesnes apyvartas, darbuotojams moka ir didesnius nei minimalus atlyginimus. Tuo tarpu didžiąją dalį šalies ekonomikos sudarančios smulkios įmonėse, kuriose šiuo metu vyrauja minimalus užmokestis, pajustų tiesioginę minimalios algos didinimo įtaką. Dar didesnis smūgis būtų mikroįmonėms, kurios Lietuvoje dirba nuostolingai, tad padidėjus darbo užmokesčio fondui, jos būtų priverstos nutraukti veiklą - yra ne viena dešimtis tokių įmonių. Tai reiškia, kad atsirastų daugiau bedarbių ir padidėtų valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms. Kalbant apie valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimus, reikia paminėti, kad didėtų valstybės skola, ji galbūt nesulauktų mokesčių, sumažėtų finansavimas infrastruktūros projektams", - tokias minimalaus užmokesčio didinimo pasekmes mato S.Besagirskas.

Ekonomistas Rimantas Rudzkis LŽ teigė, kad MMA didinimas neturėtų tapti kliūtimi verslui vykdyti veiklą. "Didžiausias paradoksas tai, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, bet yra daug bedarbių. Daugumoje regionų daugelis įmonių moka didesnę nei minimalią algą, o silpnesnės įmonės dalį atlyginimo moka vokeliuose. MMA didinimą reikėtų vertinti globaliai - verslas daug didesnę žalą patiria dėl to, kad žmonės išvažiuoja iš Lietuvos", - mano pašnekovas.

G.Nausėdos manymu, verslas didelės įtakos dėl MMA didėjimo neturėtų pajusti. "Gali būti, kad smulkioms, nenašioms, nedideliuose miesteliuose įsikūrusioms įmonėms, kurios iš tiesų darbuotojams moka tik 800 litų, iškiltų pasirinkimo klausimas, ar jos gali mokėti 900 litų. Tačiau būtų neatsargu teigti, kad dauguma tokių įmonių atleistų savo darbuotojus. Bet tos, kurios oficialiai moka minimalią algą, o kitą dalį įdeda į vokelį, paprasčiausiai daugiau mokės oficialiai ir mažiau dės į vokelį", - atsiskaitymo su darbuotojais logiką bandė atspėti pašnekovas.

Tačiau S.Besagirskas abejoja, ar įmonėse atsiskaitymas už darbą vyktų skaidriai. "Manau, kad tai gali paskatinti darbdavius dalį pinigų perkelti į šešėlio zoną. Yra įvairių būdų apeiti MMA reikalavimą, pavyzdžiui, jau dabar nėra paslaptis praktika, kai žmogus įmonėje įdarbinamas ne visu etatu. Bet jis gauna visas socialines garantijas - sveikatos draudimą, senatvės pensiją, kaip ir tas, kuris įdarbintas visu etatu, tačiau oficialiai jam mokama dalis atlyginimo, o kita dalis atiduodama vokelyje, tokiu būdu išvengiama mokėti mokesčius valstybei. Sunku paneigti, kad darbuotojui pasiūlius didesnę dalį vokelyje, jis ja nesusivilios, o darbdavys išvengs dėl MMA didėjimo augsiančios mokesčių naštos. Taigi po minimalaus atlyginimo didinimo turbūt dar daugiau pinigų patektų į šešėlį", - Lietuvos verslininkų išradingumą vertino jis. Brangstant maistui, kurui ir šildymui Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės plečia šešėlinės ekonomikos ribas ir ieškodami pigesnių prekių juodojoje rinkoje, ir papildomai imdami uždirbtus pinigus vokelyje.

Bankrotas - į gera

Ekonomistė Aušra Maldeikienė neslėpė nusivylimo, kad Lietuvoje darbo jėgą nuvertinančios ir sąžiningai atsiskaityti su darbuotojais negebančios įmonės išvis egzistuoja, esą tokiam verslui rinkoje ne vieta. "Jūs neklauskite apie minimalios algos didinimo įtaką Lietuvos įmonėms ir valstybės biudžetui. Jūs paklauskite, kodėl mes turime išlaikyti bankrutuojantį verslą, mokėti priedus įžūliems verslininkams? Minimali alga yra vėžys Lietuvoje, nuo kurio į kitas šalis ir bėga žmonės dirbti. Už minimalią algą žmonės dirba tokiose įmonėse, kurios yra realiai bankrutavusios ir išlaikomos valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad ir aš, ir jūs tas įmones išlaikote - mat iš valstybės biudžeto jų darbuotojams mokama dalis pajamų. Iš mūsų mokamų mokesčių duodamas nemokamas maitinimas mokyklose skurdžiai gyvenančių žmonių vaikams, suteikiama jiems kompensacija už šildymo išlaidas ir panašiai. Jeigu tie žmonės dirbtų vien už varganą kelių šimtų litų algą, negaudami iš valstybės socialinės paramos, juk jie negalėtų išgyventi, jie mirtų ir jų vaikai neišgyventų. Norisi, kad vieną dieną šitas milžiniškais pinigais biudžeto išlaikomas verslas bankrutuotų ir atsirastų vietos protingam verslui", - kalbėjo LŽ pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad minimalias arba mažesnes nei minimalias algas žmonėms mokantys darbdaviai apysočius darbuotojus turi tik todėl, kad išgyventi tokiems darbuotojams pavyksta papildomai naudojantis valstybės teikiama socialine parama - tokiu būdu kiekvienas mokesčių mokėtojas padeda išlikti su verslu deramai nesugebantiems susitvarkyti verslininkams ir jų įmonėms.

Faktai

Seimas jau priėmė rekomendacinio pobūdžio rezoliuciją, pagal kurią Vyriausybei bus siūloma nuo kitų metų pradžios MMA didinti nuo dabar esančių 800 litų, neatskaičius mokesčių, iki 1000 litų ir pamažu kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį.

Vyriausybė iki šiol yra pritarusi didinti MMA, tačiau tik 50 litų, neatskaičius mokesčių, ir tai - tik nuo kitų metų liepos 1 dienos.

Trišalė taryba spalio 11 dieną dar turi apsispręsti dėl MMA dydžio ir ir jos keitimo datos.

Paskutinį kartą minimali alga nuo 700 litų, arba 14,3 proc., buvo padidinta 2008 metų sausį.

800 litų, neatskaičius mokesčių, arba 670 litų į rankas Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu mūsų krašte gauna apie penktadalis dirbančiųjų. Po Rumunijos ir Bulgarijos, Lietuvoje mokamas mažiausiais minimalus atlyginimas Europos Sąjungoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"