TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ministerija moksliniams tyrimams lėšų dosniai nedalija

2006 09 12 0:00
Birutė Bukauskaitė teigia, kad Ūkio ministerija inovacijas suvokia kaip įrangos pirkimą, o ne kūrimą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Mokslininkus neramą kelia mūsų valstybės praktika moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai skirtas lėšas patikėti dalyti Ūkio ministerijai. Nepasitenkinimo priežasčių esama ne vienos.

Lietuvoje netyla kalbos apie tai, kaip svarbu skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Tačiau Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros direktorė Birutė Bukauskaitė teigia, kad iš tiesų situacija yra visiškai priešinga. To priežastis - netinkamas įgaliojimų ministerijoms delegavimas, mat mokslo tyrimams skirtą struktūrinių fondų paramą skirsto ne Švietimo ir mokslo ministerija, o Ūkio ministerija, iš paramos gavėjų sąrašo eliminuojanti visas mokslo institucijas. "Ūkio ministerija paramą skiria tik verslui. Negana to, ji iš verslininkų atima teisę bendradarbiauti su mokslininkais, nes pagal Lietuvoje galiojančias nuostatas įmonės iš mokslininkų tegali tikėtis konsultacijų, o ne partnerystės", - teigė Bukauskaitė.

Pasak pašnekovės, dabar Švietimo ir mokslo ministerija tegali koordinuoti dvi priemones, kurioms skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos. Viena jų skirta žmogiškiesiems ištekliams plėtoti, kita - infrastruktūrai gerinti, o lėšų moksliniams tyrimams koordinacija patikėta Ūkio ministerijai. Tačiau nepaisant deklaracijos, kad ši institucija duoda pinigų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, stambiosioms įmonėms jų gauti itin sudėtinga.

"Didžiosios įmonės pašalintos iš sąrašo įmonių, gaunančių nacionalinę paramą, nes ji skiriama tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms. O gauti ES struktūrinių fondų paramą sukliudo ne tik biurokratija, bet ir dideli barjerai, sudaryti norint įsigyti įrangos, reikalingos moksliniams tyrimams atlikti ar inovacijoms kurti", - sakė Bukauskaitė.

Aritmetikos ypatumai

Su tokiomis kliūtimis teko susidurti Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesoriui Vytautui Daujočiui. Jo teigimu, dėl panašių kliuvinių bendrovė "Achema" atsisakė įgyvendinti beveik 1 mln. litų vertės tarptautinės "Eureka" programos projektą.

Už projekto paraiškos teikimą buvęs atsakingas profesorius kalbėjo: "Birželį buvo priimamos paraiškos tiesioginei paramai verslui gauti, kurios vienas papunkčių nurodo, kad galima pretenduoti į paramą moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Iki metų vidurio rašę projektą nutarėme jo atsisakyti, kai pamatėme, kad įmonei tai nepelninga", - prisiminė pašnekovas.

Anot jo, projektui įgyvendinti "Achemai" reikėjo apie 1 mln. litų. Pagal galiojančias nuostatas įmonė pati turi surinkti 40 proc. prašomos sumos. ES struktūriniai fondai dengia tik tą prietaiso kainą, kurios reikės projektui įgyvendinti. Vadinasi, jei įranga nusidėvės per dešimtmetį, o projektas tęsis dvejus metus, "Achema" paramos gautų tik apie 160 tūkst. litų.

Daujočio teigimu, tokia aritmetika taikoma tik norint gauti lėšų, skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai. Projektas "Achemai" pasirodė esąs pernelyg rizikingas, todėl buvo nutarta jame nebedalyvauti.

Jei būtų gavusi lėšų, bendrovė būtų įgyvendinusi projektą, skirtą pratakumui vamzdžiais pagerinti ir nuosėdoms sumažinti. Tam būtų sukurta nauja technologija pramoniniuose vamzdynuose ir šilumokaičiuose. Planuota, kad projekto metu sukurtą ir ištirtą technologiją būtų galima panaudoti buitiniuose šiluminiuose prietaisuose, o sukurta technologija leistų ženkliai sumažinti su šildymu susijusių paslaugų kainas.

Šoka kaip moka

Daujočio teigimu, nesklandumų siekiant ES paramos būtų mažiau, jei taisyklėse, pagal kurias ruošiamos projektų paraiškos, nestigtų konkretumo.

"Dabar kiekvienas jas interpretuoja savaip. O kai pradeda dokumentus nešti įstaigoms, pasirodo, kad taisyklės suprastos ne taip, kaip reikėjo", - prisiminė Daujotis.

Bukauskaitė teigia, kad ir Ūkio ministerija inovacijas suvokia klaidingai. "Šioje institucijoje inovacija - tai naujos įrangos pirkimas, o ne kūrimas. Iš tiesų norėdami mažinti mokslinį atsilikimą turėtume kurti gebančius konkuruoti inovatyvius produktus. O dabar didžioji lėšų dalis duodama statyboms ir įrangai pirkti. Ar taip sumažinsime mokslo atotrūkį? - klausė agentūros direktorė. - Ūkio ministerija ruošiasi tolesnei 2007-2013 metų perspektyvai, kur moksliniams tyrimams numatyta 1,6 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramos. Tačiau kyla klausimas, ar mokslinius tyrimus pasieks lėšos, jei jau dabar matome blogą patirtį juos dalijant?"

Prasti rezultatai

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjui Giedriui Viliūnui taip pat neaiški mokslinių tyrimų plėtros ateitis. Jis pripažino, kad Ūkio ministerijos prerogatyva skirstyti lėšas mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai pageidautų rezultatų nedavė.

"Lietuva pagal inovatyvumo indeksą Europoje lieka viena paskutiniųjų. Kitokių rezultatų galėtume tikėtis, jei būtų sureguliuoti Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ūkio ministerijos vaidmenys. Tai turėtų būti du atraminiai stulpai, vienas be kito negalintys išsilaikyti, - sakė Viliūnas. - Apskritai šios srities lėšų koordinavimas - vyriausybės apleista sritis".

Viliūno manymu, susirūpinimą kelia vien tai, kad nesiskiria iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų inovacijoms skirtų lėšų kiekis. Pašnekovo teigimu, tai rodo, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje apie spartų augimą kol kas negalvojama.

Davė, kam reikėjo

Ūkio ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktorius Arūnas Keraminas nesutinka su priekaištais, kad Ūkio ministerija inovacijoms skirtas lėšas dalijo ne tiems projektams, kuriems reikėjo.

"Švietimo ir mokslo ministerija ilgą laiką apskritai nepripažino, kad įmonėse daromi moksliniai tyrimai, - kalbėjo jis. - Tačiau ne visos įmonės gali tikėtis paramos mokslinių tyrimų plėtrai, nes parama skiriama tam tikroms veikloms įmonėse paskatinti. Jei tam galima tikėtis bankų kreditų, parama greičiausiai nebus teikiama. Tuo labiau jei tai stambi įmonė, nes rinkos trūkumai ją paliečia kur kas mažiau nei smulkiąsias".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"