TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ministerija planuoja parduoti "žaliosios" energijos kvotas

2011 03 10 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Energetikos ministerija įsitikinusi, kad Lietuva iki 2020 metų pagamins žaliosios energijos daugiau, nei yra įsipareigojusi ES, todėl jau svarsto galimybę dalį žaliosios kvotos perleisti kitoms šalims.

Specialistai jau dabar įspėja, kad realūs Lietuvos laimėjimai naudojant atsinaujinančius energetikos išteklius greičiausiai bus gerokai menkesni, nei planuoja valdininkai, todėl, neapgalvotai pardavus savo "žalias kvotas", paskui gali tekti jas pirkti iš kitų šalių arba mokėti baudas.

Energetikos ministerija (EM) neslepia planų pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) direktyvos dėl atsinaujinančių išteklių (AEI) energijos skatinimo nuostata, kuri leidžia šaliai, viršijusiai įsipareigojimus dėl AEI panaudojimo, perduoti kitai ES narei dalį savo AEI rodiklių - pritaikyti vadinamųjų AEI statistinių išteklių perdavimo mechanizmą. Manoma pasinaudoti ir kita direktyvoje numatyta galimybe - įgyvendinti bendrų projektų lankstumo mechanizmą.

Lietuvos atveju schema atrodytų maždaug taip: kita valstybė investuoja į AEI naudojančias jėgaines, o vertinant, kaip ES narės vykdo direktyvoje numatytus įsipareigojimus, tose jėgainėse pagaminta energija būtų priskaičiuojama ne Lietuvai, o investavusiai šaliai.

Lietuvos verslas suka galvą - ar tai nereiškia, kad tada AEI nebegalėtų plėtoti vietos investuotojai? Ar išliktų garantijos, kad iš jų pastatytų AEI jėgainių energija būtų superkama pagal žaliajai energijai visame pasaulyje taikomas skatinimo schemas?

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų bent 23 proc. suvartojamos energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių - vandens, biokuro, vėjo, saulės ir kitų. Priešingai nei ekspertai ir verslas, kurie įspėja, kad įsipareigojimai ES gali būti visai neįgyvendinti, nes Lietuvoje nesudaromos palankios sąlygos žaliosios energetikos plėtrai, EM tvirtina, kad planai bus įgyvendinti ir netgi viršyti.

Memorandumas su Liuksemburgu

"Planuojame, kad 2020 metais iš AEI pagaminta energija sudarys daugiau nei 23 proc. suvartojamos energijos", - vasario pabaigoje šviesias perspektyvas brėžė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, pristatydamas su Liuksemburgo kolega pasirašytą memorandumą, kuris turėtų pakloti pagrindus šalims bendradarbiauti AEI srityje, t. y. naudoti minėtuosius AIE statistinio perdavimo ir bendrų projektų lankstumo mechanizmus.

Apie tokį sumanymą ministras kalbėjo ir vasario 10 dieną vykusioje konferencijoje apie atsinaujinančių išteklių energetiką, skaitydamas pranešimą "2011 metų prioritetai energetikoje". Jis nurodė, kad jau šiemet "bus sukurtos prielaidos Lietuvai bendradarbiauti su kitomis ES valstybėmis narėmis pagal numatytus AEI statistinio perdavimo ir bendrų projektų mechanizmus" ir "bus pasirašytas ketinimų protokolas su Liuksemburgu dėl bendradarbiavimo, perduodant AEI rodiklius".

"Diskusijos su Liuksemburgu dėl bendradarbiavimo AEI srityje vyko jau beveik metus. Jas inicijavo tai, kad dalis ES šalių deklaravo, kad 2020 metais turės AEI pagamintos energijos perteklių, palyginti su ES iškeltais tikslais, ir tik kelios iš jų deklaravo turėsiančios trūkumą. Pastarosios ir ieško bendradarbiavimo galimybių su kitomis ES narėmis, Liuksemburgas - viena jų", - atsakydamas į LŽ klausimus nurodė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Anot jo, memorandumas nėra įpareigojantis dokumentas, tai esanti pradžia "konkrečioms diskusijoms dėl konkrečių bendradarbiavimo sąlygų". Teigiama, kad tai būtų Lietuvai naudinga ir finansiškai, nes jai būtų sumokama už statistiškai perduotą žaliosios energijos kiekį.

EM atstovo teigimu, Lietuva Europos Komisijai pateiktame Atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plane deklaravo, kad iš AEI 2020 metais bus pagaminta 61 tūkst. tne (tonų naftos ekvivalento) daugiau, nei turėtų būti pagaminta pagal prisiimtus įsipareigojimus ES.

Gali tekti pirkti

Iš principo patrauklus sumanymas parduoti žaliosios energijos perviršio rodiklius turi rimtą trūkumą - specialistai sako, kad pačiai Lietuvai gali nepavykti pasiekti ES reikalaujamų AEI panaudojimo rodiklių. "Reikia suprasti, kad tokiu atveju Lietuva pakelia savo įsipareigojimų naudoti AEI kartelę. Iš esmės tai būtų visiškai geras žingsnis, tačiau tik tokiu atveju, jei kartu su juo bus sukurta tokia AEI panaudojimo schema, kuri leistų pasiekti tą "pakeltą" įsipareigojimą", - LŽ tvirtino Martynas Nagevičius, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius.

Jo vertinimu, jeigu ministerija tik pardavinės Lietuvai numatytas AEI energijos kvotas, tačiau ir toliau nieko nedarys, kad AEI naudojimas pasiektų numatytą kiekį, gali atsitikti, jog 2020 metais Lietuvai reikės iš kitų šalių pačiai pirkti trūkstamas kvotas, taikant tą patį statistinio perdavimo mechanizmą.

"Jei energijos gamyba iš AEI bus skatinama tokiais būdais, kaip tai yra daroma dabar, ir šioje srityje nebus jokių pokyčių, galima prognozuoti, kad tokios energijos 2020 metais bus suvartota ne daugiau kaip 1,1 mln. tne. Vadinasi, mes ne tik neviršysim užsibrėžto 23 proc. rodiklio, bet dar ir smarkiai nuo jo atsiliksime", - nurodė M.Nagevičius.

Nacionalinėje AEI plėtros strategijoje yra prognozuojama, kad bendras galutinis energijos vartojimas 2020 metais sieks iki 6,41 mln. tne, o įsipareigotieji 23 proc. reiškia, kad iš AEI pagamintos energijos kiekis turi siekti ne mažiau kaip 1,48 mln. tne.

Rodiklis prastės

"Ministerijos įsitikinimas, kad įsipareigojimai bus pasiekti, yra itin pavojingas, jei jis pagrįstas tik pastarųjų metų santykinio atsinaujinančių energijos išteklių dalies rodiklio augimu (nuo 14,3 proc. 2007 m. iki 18.1 proc. 2009 m.). Šio rodiklio augimas yra nulemtas pirmiausia bendro galutinio energijos vartojimo Lietuvoje mažėjimo pastaraisiais metais, susijusio su ekonomikos krize šalyje. Jei energijos vartojimas Lietuvoje 2008-2009 būtų toliau augęs kaip 2002-2007 metais, tai AEI dalis 2009 metais nebūtų pasiekusi net 2005 metų fiksuoto 15 proc. lygio", - aiškino M.Nagevičius.

Jo prognozėmis, 2011 metais atsigaunant krašto ūkiui ir augant bendram energijos vartojimui, santykinis AEI panaudojimo dalies bendrame galutiniame energijos panaudojime rodiklis turėtų sumažėti.

Kaip nurodo ekspertai ir į AEI investuojantys verslininkai, šiuo metu žaliosios energijos plėtra šalyje yra sustojusi dėl apsunkintų prijungimo prie elektros tinklo sąlygų, valdininkų norų mažinti AEI šaltinių energijos supirkimo tarifus, stringančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo neaiškios teisinės aplinkos.

Valdžios požiūrį į AEI plėtrą rodo ir lėšų už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), kurias, mokėdami už elektros energiją, suneša visi šalies vartotojai, paskirstymo principai - šiemet AEI skatinti yra numatyta tik 87,9 mln. litų iš planuojamų surinkti 614 mln. litų VIAP lėšų. Didžioji dalis jų, EM sprendimais, skiriama organinį kurą naudojančioms šiluminėms elektrinėms remti.

"Visas pasaulis ieško geriausių būdų, kaip skatinti ir plėtoti atsinaujinančią energetiką, Lietuvoje tuo tarpu kalbama apie tarifo mažinimą ir ieškoma kitų būdų, kaip stabdyti atsinaujinančios energetikos plėtrą", - sako Saulius Pikšrys, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Užimtų kitų vietą

Klausimų kyla ir dėl EM sumanymo taikyti bendrų AEI projektų lankstumo mechanizmą. "Jei būtų pasirašytas susitarimas tarp investuojančios šalies, tarkime, Liuksemburgo, ir Lietuvos dėl bendrų projektų vykdymo, griežtai numatant, kad papildomą paramą tokios jėgainės statybai arba eksploatacijai teiktų investuojanti šalis, o energija Lietuvai būtų tiekiama rinkos sąlygomis už rinkos kainą, tai būtų naudinga, nes nereikėtų didinti energijos kainų ar naudoti biudžeto ar ES lėšų. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad tokių jėgainių atsiradimas užimtų vietą, kur galėjo atsirasti AEI naudojanti jėgainė, pastatyta pagal įprastą modelį, o tai apsunkintų direktyvoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą", - nurodo M.Nagevičius.

Tarkime, EM vertina, kad norint pastatyti vėjo jėgainių, kurių bendra galia viršija 500 megavatų (MW), reikalingi esminiai elektros energetikos sistemos pertvarkymai. Tad jei diegiant bendrus projektus bus pastatyta, tarkime, 200 MW galios vėjo jėgainių, tai kitiems investuotojam liks 300 MW. Tai reiškia, norint įvykdyti direktyvos įsipareigojimus reikės arba atlikti nemažai kainuojančius elektros sistemos pertvarkymus, arba numatyti didesnę AEI plėtrą, nei dabar numatoma Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, kituose sektoriuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"