TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ministerijos planuose - kelių privatizavimas

2010 04 19 0:00
Kelių sektoriaus specialistams kelia nerimą privatizavus įmones galinti nuvilnyti atleidimų banga.
LŽ archyvo nuotraukos

Ar neatsitiks taip, kad, "optimizavus" Lietuvos valstybines kelių priežiūros įmones, krašto kelių lygis smuks iki grėsmingo, o pakeles "papuoš" šiukšlių kalnai? Ką Lietuvai duos skubotai Susisiekimo ministerijoje rengiamas kelių priežiūros sistemos privatizavimas?

Po savaitgalio grįžtantys į namus miestiečai autobusų stotelėse palieka kalnus maišų su šiukšlėmis. Jas į sąvartynus išgabena kelių priežiūros tarnybų darbuotojai. Netrukus gali atsitikti taip, kad pakelių niekas nebeprižiūrės, nes Susisiekimo ministerija (SM) pasiūlė privatizuoti valstybines kelių priežiūros įmones.

Žaibiškos procedūros.

Skirtingai nei praėjusio šimtmečio pabaigoje, šiandien Lietuvoje sunku rasti privatizuotinų objektų. SM, plačiau nesupažindinusi visuomenės, pateikė Vyriausybei Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių priežiūros sistemos optimizavimo projekto idėją. Vyriausybės nariai pernelyg nesigilino į esmę ir skubotai nusprendė, kad iki šių metų rugsėjo 1 dienos SM pristatytų viešosios ir privačios partnerystės modelio įdiegimo valstybinėje kelių priežiūros sistemoje projektą. Paprastai Vyriausybės kabinetuose net ir menkų problemų sprendimams koją kiša biurokratinės kliūtys, tačiau visos kelių priežiūros sistemos "optimizavimui" buvo pritarta žaibiškai.

Valstybės turtas - į privačias rankas

Ekspertų nuomone, vadinamasis optimizavimas - tai valstybinių įmonių privatizavimas, kurio taikiklyje atsidūrė VĮ "Automagistralė" ir 10 regioninių kelių priežiūros įmonių. Apie kelių sektoriaus privatizavimą ankstesnių valdžių atstovai nė nesvarstė, nes šios įmonės turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Panašiai kaip ir Ignalinos atominė elektrinė, apie kurios privatizavimą niekas net nedrįso garsiai pagalvoti.

Tiek VĮ "Automagistralė", tiek 10 regionų kelius prižiūrinčių valstybės įmonių - riebus kąsnis, nes jose suburti profesionaliai parengti specialistai, įmonės turi reikiamus pastatus, naujausią techniką. Visa tai SM užsimojo koncesijos pagrindu 25 metams perduoti privačioms bendrovėms. Tokiu atveju, neinvestavus nė cento, į privačias rankas būtų perimtas valstybės turtas, t. y. visų mokesčių mokėtojų turtas, ir atsirastų galimybė sukurti šio ūkio sektoriaus monopolį. Koncesijos pagrindu valdomų buvusių valstybės įmonių sąskaita "išrinktieji" kasmet susižertų 300-400 mln. litų vertės valstybinių užsakymų.

Baiminamasi atleidimų bangos

Valstybinių kelių priežiūros įmonių, virš kurių pakibo privatizavimo kirvis, kolektyvuose - niūros nuotaikos. Čia niekas neabejoja, kad pažeidžiami valstybės interesai. Žmonės klausia, kam reikia nenuostolingai veikiančias valstybės įmonės perduoti į privačias rankas? Tačiau labiausiai darbuotojams kelia nerimą privatizavus įmones galinti nuvilnyti atleidimų banga.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas, televizijos laidoje "Sąmokslo teorija" atkakliai gynęs kelių priežiūros optimizavimo projektą, pasakė, kad ministerijos parengtoje studijoje apskaičiuota, jog net 47 proc. kelių priežiūrai skiriamų lėšų "suėda" darbo užmokestis. Tačiau bet kuris buhalteris pasakytų, kad tie patys 47 proc. darbo užmokesčiui skiriami ir privačiose bendrovėse, nes pusę tų procentų sudaro mokesčiai "Sodrai" ir biudžetui. Todėl kelių sektoriaus darbuotojai baiminasi, kad įgyvendinus "optimizavimo" planą kvalifikuotiems specialistams bus pasiūlyta dirbti už minimalų atlyginimą arba išeiti iš darbo. Taip jau nutiko Vilniaus oro uosto švaros priežiūros įmonėse, SM palaiminus pertvarką šioje valstybės įmonėje. Švaros priežiūros misija oro uoste buvo patikėta privačioms bendrovėms, o iki tol jame dirbusioms valytojoms ir kiemsargiams buvo pasiūlyta pereiti dirbti pas privatininkus, tiesa, jau už mažesnį atlyginimą.

Nepagrįstas kaltinimas neefektyvumu

SM proteguojamas kelių priežiūros optimizavimo projektas remiasi paslaptinga studija, teigiančia, jog esamos 11 valstybės įmonių - neefektyvios. Praėjusią savaitę su ministru Eligijumi Masiuliu susitikę didžiausių privačių šalies kelių statybos bendrovių vadovai šį teiginį paneigė. Pernai ir šiemet valstybinių kelių priežiūros įmonių biudžetai buvo optimizuoti, sumažinti atlyginimai, bet įmonės ir sunkmečio sąlygomis atlieka reikiamas užduotis. Susitikime paaiškėjo, kad privačios bendrovės visiškai patenkintos susiklosčiusiu bendradarbiavimu su valstybės įmonėmis, o pagal proteguojamą "optimizavimo" projektą deklaruojamas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principas taikomas vos keliose valstybėse. Be to, nei susitikimo dalyviams, nei žiniasklaidai nebuvo atsakyta, kas rengė šią studiją.

Skirtingos sąnaudos

Kelininkai sako, kad patyrę specialistai studijoje nebūtų tvirtinę, jog visame pasaulyje kelius prižiūri privačios įmonės. Net ir studijos šlovinamoje Vokietijoje, Švedijoje bei Suomijoje tai daro valstybinės akcinės bendrovės, kurių 100 proc. kapitalo priklauso valstybei. Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų teigimu, net pirmo kurso studentui aišku, kad vienam magistralės kilometrui prižiūrėti reikia daugiau lėšų nei žvyrkelio kilometrui. Taip tvirtina ir profesorius Algimantas Ambrazevičius. Tačiau pateiktoje studijoje šie du dalykai suplakti į vieną visumą. Studijoje pateikta informacija klaidina visuomenę, jog Lietuvoje žvyrkelių priežiūra atliekama neva magistralių sąnaudomis. Taip nėra ir niekada nebuvo. Tos sąnaudos skiriasi kelis kartus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"