TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ministro palikimas - uostui pavojinga norma

2009 01 12 0:00
Uoste išsiurbtas smėlis pagal įtrauktų naujų medžiagų kiekį visada gali būti priskiriamas prie jūroje nepageidautino ar net pavojingo gamtai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dirbdamas paskutines dienas Aplinkos ministerijoje Artūras Paulauskas išleido įsakymą dėl Lietuvos aplinkos normatyvinio dokumento pakeitimo, užprogramavusio didžiulius ekonominius nuostolius valstybei ir galinčio tapti ekologine uosto naikinimo priemone.

Klaipėdos jūrų uoste valant kanalą ir laivų prieplaukas kasmet iškasama ir į jūrą išpilama per 0,5 mln. kub. metrų grunto. Tam išleidžiama nuo 5 iki 10 mln. litų. Uosto gruntas - tai iš marių ir jūros suneštas smėlis, kuriuo vienu metu net buvo maitinama bangų nuplauta Palangos pakrantė. Daugelis Šiaurės Europos šalių, net tokios pažangios kaip Belgija, elgiasi panašiai ir savo uostų nuosėdas pila nustatytuose jūros rajonuose.

Tačiau Lietuva nusprendė išsiskirti iš kitų valstybių brangesne meile jūros aplinkai.

Neįvertinta kaina.

2008 metų lapkričio 26 dieną aplinkos ministras A.Paulauskas pakeitė grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje bei iškasto grunto tvarkymo taisyklių (LAND 46-2002) vieną punktą. Uoste išsiurbtas smėlis pagal įtrauktų naujų medžiagų kiekį visada gali būti priskiriamas prie jūroje nepageidautino ar net pavojingo gamtai.

Pagal pakeistą LAND Klaipėdos apskritis uosto nuosėdoms sausumoje laikyti kuo skubiau privalėtų įrengti neįsivaizduojamo talpumo aikštelę. O Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) reikėtų skirti po 100 mln. litų per metus švariam gruntui utilizuoti.

"Griežtai laikantis normatyvo, iš uosto į jūrą neįmanoma išvežti nė gramo smėlio. Uosto veikla gali būti paralyžiuota", - valstybės institucijų pasitarime, ką daryti su uosto gruntu, apskrities viršininko administracijoje grėsmingai situaciją piešė KVJUD generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Jam antrinęs uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad bet kuriame smėlio mėginyje foninė kai kurių medžiagų koncentracija yra daug didesnė už įrašytą į LAND nepavojingą jūrai kiekį. "Tiek uostas neuždirba, kiek kainuotų sausumoje versti visą gruntą. Tikrai užteršto grunto uoste susidaro 50-60 tūkst. kub. metrų per metus ir tiek galima išvežti sunkvežimiais į valymo aikštelę. Parengti projektiniai dokumentai ir yra sutarta su bendrove "Toksika" dėl tokios aikštelės statybos prie apskrities sąvartyno, kurį galima būtų vėliau tuo gruntu užpilti. Tai aplinkosaugos projektas, jam Ūkio ministerija galėtų skirti Europos Sąjungos lėšų. Uostas įsipareigotų sumokėti aikštelei už paslaugas", - aiškino A.Kamarauskas.

Apskrities viršininkas Arūnas Burkšas linkęs manyti, kad valstybė negali gyventi pagal staiga pakeistą ministro įsakymą. "Dėl LAND esame akligatvyje. Bandysime inicijuoti trijų ministerijų pasitarimą. Tegu jos nusprendžia, ką daryti", - pasitarimą apibendrino A.Burkšas.

Politikas sukėlė skandalą

Šiuo metu Klaipėdos uostas išgilintas, iš dugno išsiurbtas smėlis išgabentas į jūrą. Tačiau bet kurią dieną pūstelėjus smarkiam vėjui, kaip buvo pastarąjį dešimtmetį siaučiant uraganams Anatolijus ir Ervinas, uostas gali būti per vieną dieną užneštas.

Leisti ar neleisti išvežti į jūrą smėlį, sprendimą kaskart pagal laboratorinius taršos tyrimo duomenis turi priimti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (KRAAD). Tačiau pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad uosto grunto taršos duomenys politikų rankose gali tapti pavojingu manipuliacijos įrankiu.

"Lietuvos žinios" prieš Kalėdas jau rašė, kad Klaipėdos konservatorių lyderis Naglis Puteikis nusiuntė skundą Seimo Aplinkos apsaugos komitetui dėl planuojamo jūroje laidoti bendrovės Vakarų laivų gamyklos dokų dumblo. Jame jis išdėstė neva rengiamo ekologinio nusikaltimo eigą ir reikalavo nubausti kaltuosius, tyrusius gruntą ir išdavusius leidimą jį kasti bei vežti iš uosto.

Dėl N.Puteikio sukelto skandalo KRAAD leidimas, paremtas Aplinkos ministerijos akredituotos laboratorijos Vilniuje tyrimais, buvo atšauktas. Neva abejonių sukėlę kitos laboratorijos - Jūrinių tyrimų centro - pakartotinai atlikto tyrimo rezultatai. Dabar KRAAD numato užsakyti dar vienus tyrimus abiejose laboratorijose ir įtarimą dėl jų patikimumo išsklaidyti.

Seimo nariai nesigilino

Praėjusią savaitę Seimo išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas gruodžio 23 dieną surengė pasitarimą dėl Klaipėdos uosto dokų duobių užteršto grunto išpylimo į Baltijos jūrą. Svarstyme akcentuota tai, kad uosto direkcija buvo numačiusi statyti užteršto grunto aikštelę prie Smeltės pusiasalio, už Jūrų perkėlos, ir tam tikslui buvo gavusi, bet nepanaudojo, 7 mln. JAV dolerių Pasaulio banko paskolos lėšų.

Uosto direkcija aiškino, kad 2008 metais gerokai padidėjus uoste kraunamų krovinių kiekiui įrengti užteršto grunto sandėliavimo aikštelę uosto teritorijoje tapo netikslinga, todėl buvo pasiūlyta ją įrengti Klaipėdos rajone, už 9 kilometrų nuo miesto. Šiam pasiūlymui pritarta Susisiekimo ministerijoje 2008 metų kovo 3 dieną surengtame pasitarime.

Seimo nariai įžvelgė uosto vadovybės aplaidumą. "Tai privertė laivų statybos ir remonto pramonės įmones imtis priemonių dėl užteršto dumblo šalinimo jūroje. Operatyvios informacijos bei aplinkosaugininkų veiksmų dėka ši jūros aplinkai pavojinga veikla buvo sustabdyta", - sakoma Seimo pranešime.

A.Kamarauskas tokius priekaištus neigia. "Uostas nebeturi kur plėstis. Pastatyti aikštelę dėl vienos įmonės poreikių būtų kainavę 30-40 mln. litų. Versti dumblą prie uosto 10 hektarų plote ir vėliau nuolat mokėti už jo tvarkymą būtų ekonomiškai nenaudinga. Tuomet jau geriau tuos pinigus iškart atiduoti Vakarų laivų gamyklai, kad lengviau gyventų. Be to, kitos uosto kompanijos būtų dėl to reiškusios priekaištus, nes Klaipėdos uostas, palyginti su kitais, pagal krantinių ilgį turi mažiausią krovos plotą. Aikštelės atsisakyta dėl kitų kompanijų, kurios teikia didžiules pajamas, krovinių sandėliavimo poreikių", - teigė A. Kamarauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"